Vietoj šilumos siurblio renkasi granulinį katilą: mažesnių sąskaitų pažadas gali brangiai kainuoti

Brangios elektros sąskaitos gali paskatinti namų savininkus ieškoti kito šildymo būdo, tačiau granulinis katilas savaime negarantuoja mažesnių išlaidų. Lenkijoje šie įrenginiai sulaukia didelio susidomėjimo tarp paramos gavėjų, nors pats kuras taip pat brangsta. Lietuvos gyventojams ši situacija primena vieną svarbų dalyką: prieš keičiant šildymo sistemą reikia palyginti, kiek kainuos namui reikalinga šiluma, o ne vien naujas katilas.

Gavus didesnę nei tikėtasi sąskaitą už elektrą, mintis atsisakyti šilumos siurblio gali atrodyti suprantama. Ypač jeigu prieš įrengiant buvo žadama, kad šildymas kainuos nedaug, o dabar tenka svarstyti, kur dingo numatytos santaupos. Vis dėlto skubotas sprendimas išmontuoti vieną sistemą ir pirkti kitą gali reikšti dar vieną didelę investiciją, nepašalinus tikrosios didelių išlaidų priežasties.

Ką iš tiesų rodo Lenkijos pavyzdys?

Lenkijos leidinys „Wprost“ atkreipia dėmesį į pasikeitusius programos „Švarus oras“ dalyvių pasirinkimus. Jo pateiktais duomenimis, 2026 metų sausio–balandžio mėnesiais biomasės katilams, pirmiausia granuliniams, teko maždaug 76–81 proc. paraiškų dėl šildymo šaltinių, o šilumos siurbliams – 18–23 proc. Tai skirtingais mėnesiais fiksuoti intervalai, o ne du vienos bendros statistikos procentai.

Šie skaičiai apibūdina konkrečios paramos programos dalyvius. Jie neparodo, kad visi Lenkijos gyventojai atsisako šilumos siurblių, ir neįrodo tokios pat tendencijos Lietuvoje. Naują šildymo šaltinį pasirenkantis seno namo savininkas ir jau veikiančią sistemą keičiantis žmogus taip pat yra skirtingos situacijos.

Pasak leidinio, pasirinkimams įtakos turi investicijos dydis, namo būklė, montavimo kokybė ir ankstesnė vartotojų patirtis. Tačiau kartu pažymima, kad granulių kainų augimas gali sumažinti šio pasirinkimo patrauklumą.

Didelė sąskaita dar nereiškia, kad kaltas šilumos siurblys

Šilumos siurblio išlaidos priklauso ir nuo to, kiek šilumos reikia pastatui. Jeigu namas greitai atvėsta, šildymo sistema turi nuolat kompensuoti nuostolius. Pakeitus įrenginį sienos, stogas ar nesandarūs langai šilumos nepradės sulaikyti geriau.

Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad šilumos siurbliai gali veikti ir prasčiau apšiltintuose namuose. Tačiau geresnė izoliacija sumažina šilumos poreikį ir gali leisti pasirinkti mažesnės galios įrangą. Senas namas savaime nėra priežastis atmesti šilumos siurblį, tačiau jo būklę būtina įvertinti prieš pasirenkant sistemą.

Ne mažiau svarbus realus efektyvumas. Įrenginio dokumentuose nurodytas rodiklis, išmatuotas konkrečiomis bandymo sąlygomis, nebūtinai sutaps su viso šildymo sezono rezultatu. Lauko temperatūra ir sistemos veikimo sąlygos keičiasi, todėl skaičiuojant išlaidas reikia vertinti sezoną, o ne vieną palankią dieną.

Prieš išmontuojant veikiančią sistemą verta paprašyti specialisto patikrinti jos parinkimą ir nustatymus bei paaiškinti faktinį elektros suvartojimą. Toks įvertinimas padėtų atskirti, ar problema yra įrenginyje, jo veikime, ar pačiame pastate.

Granuliniam katilui reikia daugiau nei vietos katilinėje

Granulinis katilas gali būti tinkamas pasirinkimas, tačiau kartu su juo atsiranda kuro pirkimo, laikymo ir priežiūros darbai. Reikia numatyti vietą granulėms, patogų jų pristatymą ir tinkamą dūmų šalinimo sistemą. Katilą tenka valyti, šalinti pelenus ir periodiškai prižiūrėti, net jeigu dalis funkcijų automatizuota.

Todėl lyginant pasiūlymus neužtenka vienoje pusėje užrašyti šilumos siurblio kainos, o kitoje – katilo. Į granulinio šildymo sąmatą reikia įtraukti visus konkrečiam namui būtinus įrengimo darbus, kuro pristatymą ir būsimą priežiūrą. Žmogui, kuris dažnai išvyksta arba nenori rūpintis kuru, šie skirtumai gali būti tokie pat svarbūs kaip mėnesio išlaidos.

Didesnis granulių populiarumas nereiškia, kad jos išliks pigiausias kuras. Sprendimą verta tikrinti ir pagal mažiau palankų scenarijų: kiek kainuotų sezonas, jeigu už toną tektų mokėti daugiau?

Palyginkite vienos kilovatvalandės šilumos kainą

Paprasčiausias būdas suprasti skirtumą – palyginti vienodą naudingosios šilumos kiekį. Toliau pateiktas sąlyginis skaičiavimo pavyzdys, o ne dabartinės Lietuvos kainos ar konkretaus įrenginio pažadas.

Tarkime, elektra kainuoja 0,25 Eur/kWh, granulės – 350 Eur už toną, jų šilumingumas yra 4,8 kWh/kg, o katilo sezoninis naudingumas – 90 proc.

Šilumos siurblio atveju elektros kaina dalijama iš sezoninio efektyvumo koeficiento. Granulių atveju tona pagal pasirinktas prielaidas suteiktų 4 320 kWh naudingosios šilumos, todėl 350 eurų dalijami iš šio kiekio. Katilo papildomai naudojama elektra, priežiūra ir abiejų sistemų įrengimo išlaidos į lentelę neįtrauktos.

Pavyzdys parodo, kodėl vienam namui granulinis katilas gali atrodyti ekonomiškas, o kitam keisti šilumos siurblį neapsimokėtų. Prieš perkant verta paprašyti dviejų to paties namo metinių sąmatų, pagrįstų vienodu šilumos poreikiu ir jūsų mokamomis energijos bei kuro kainomis. Tada pasirinkimą lems konkretaus būsto skaičiai, o ne kitoje šalyje išpopuliarėjęs šildymo būdas.