Lietuvą netrukus gali užkloti sniegas: lapkričio 12-osios scenarijuje vietomis matyti 5–7 centimetrų danga

Antrąją lapkričio savaitę Lietuvos peizažas gali pasikeisti: viename GFS orų modelio skaičiavime didelėje šalies dalyje numatoma sniego danga. Daugelyje rajonų ji siektų maždaug 2–5 centimetrus, vietomis – apie 5–7 centimetrus. Tačiau tai dar nėra patvirtinta artimiausių dienų prognozė: žiemišką scenarijų rodo spalio 30 dienos skaičiavimas, sudarytas beveik dviem savaitėms į priekį.

Lapkričio pradžioje dėmesį patraukė Lenkijoje analizuojamas galimo atšalimo scenarijus. Jame žiemiški orai neapsiriboja kaimynine šalimi – sniego danga matoma ir Lietuvoje bei kitose Baltijos regiono vietovėse. Jeigu toks atmosferos procesų išsidėstymas pasitvirtintų, antroji mėnesio savaitė galėtų atnešti ryškesnį perėjimą nuo vėlyvo rudens prie žiemiškų sąlygų.

Vis dėlto svarbi detalė: kalbama apie amerikietiško GFS modelio rezultatus, analizuojamus Lenkijoje, o ne atskirą lenkišką orų prognozavimo modelį. Vienas jo skaičiavimas leidžia įvertinti galimą orų raidą, tačiau dar neleidžia tiksliai pasakyti, kurią valandą Lietuvoje pradės snigti ir kuriame mieste sniego bus daugiausia.

Lapkričio 12-osios rytą dalis Lietuvos gali pabusti su sniegu

Spalio 30 dienos GFS skaičiavime pateiktas sniego dangos vaizdas lapkričio 12 dienos 8 valandai Lietuvos laiku. Pagal šį scenarijų sniegas galėtų padengti didelę šalies dalį. Daugelyje rajonų modeliuojamas kelių centimetrų sluoksnis, o kai kur numatomos didesnės, maždaug 5–7 centimetrų reikšmės.

Tokio žemėlapio nereikėtų suprasti kaip tikslaus pažado konkrečiai gyvenvietei. Ilgesnio laikotarpio skaičiavimuose kritulių zonos gali keisti padėtį, todėl šiandien sniegu pažymėta teritorija vėlesniame modelio variante gali atsidurti lietaus zonoje arba apskritai likti be reikšmingesnių kritulių.

Kol kas nėra pakankamo pagrindo išskirti konkrečius Lietuvos miestus ir skelbti, kad būtent juose susidarys storiausia danga. Reikšminga pati tendencija: viename scenarijuje žiemiškos sąlygos apima platesnę regiono teritoriją, įskaitant Lietuvą.

Jau netrukus - pirmasis sniegas

Penki centimetrai žemėlapyje nereiškia tiek pat sniego per vieną dieną

Sniego prognozių žemėlapiuose lengva supainioti du skirtingus rodiklius – iškrisiančio sniego kiekį ir ant žemės išlikusios dangos storį. Šiuo atveju vaizduojamas antrasis.

Tai reiškia, kad lapkričio 12-osios rytui parodyta danga galėtų būti susidariusi per ankstesnį laikotarpį. Iš šio vieno žemėlapio negalima nustatyti, ar snigtų naktį prieš nurodytą datą, diena anksčiau, ar per kelis atskirus kritulių epizodus.

Lygiai taip pat negalima teigti, kad visas iškritęs sniegas išsilaikytų. Jo likimą lemtų temperatūra prie žemės, paviršiaus šiluma ir tolesni krituliai. Pirmasis sniegas gali trumpam nubalinti žolę ir stogus, tačiau ant šiltesnės kelio dangos tirpti gerokai greičiau.

Ryškesnis orų pokytis numatomas apie lapkričio 9–12 dieną

Lenkijoje analizuojamuose modelių scenarijuose pirmųjų žiemiškų kritulių kai kuriose regiono vietose galėtų pasirodyti nuo lapkričio 9 dienos. Ryškesnis sniego epizodas išskiriamas apie lapkričio 11–12 dieną.

Viename variante sniego danga apima maždaug pusę Lenkijos teritorijos, o kartu išplinta ir į Baltijos šalis. Būtent šis platesnis vaizdas aktualus Lietuvai: galimas atšalimas nebūtų vien vietinis reiškinys kaimyninėje valstybėje.

Tačiau Lenkijai numatytų datų, temperatūros ar kritulių kiekio negalima automatiškai perkelti Lietuvos miestams. Net ir tam pačiam ciklonui veikiant kelias valstybes, vienoje jo dalyje gali snigti, kitoje lyti, o trečioje kritulių beveik nebūti. Todėl lapkričio 9-oji kol kas neturėtų būti laikoma nustatyta snygio pradžios Lietuvoje data.

Ar šaltis pasieks Lietuvą, lems oro masių judėjimas

Šaltų oro masių buvimas į šiaurę ar rytus nuo Lietuvos dar nereiškia, kad jos būtinai pasieks mūsų šalį. Lemiamą reikšmę turi aukšto ir žemo slėgio sričių išsidėstymas bei jų nulemtos vėjo kryptys.

Jeigu susidarytų sąlygos šaltesniam orui plūsti iš šiaurės ar rytų, temperatūra Baltijos regione galėtų kristi. Sutapus atšalimui ir pakankamam drėgmės kiekiui, atsirastų sąlygos sniegui. Tačiau pasikeitus slėgio laukui, šalčio srautas gali pasukti kita kryptimi, o Lietuvoje išlikti švelnesni orai.

Dėl to pasakojimai apie stiprų šaltį tolimuose rytiniuose regionuose savaime nėra Lietuvos žiemos prognozė. Svarbu, ar modeliai rodo kelią toms oro masėms pasiekti Baltijos šalis ir ar toks scenarijus kartojasi vėlesniuose skaičiavimuose.

Numatomas pirmasis sniegas

Ties nuliu keli laipsniai pakeičia visą prognozės vaizdą

Pirmojo sniego prognozės ypač jautrios temperatūros skirtumams. Kai sąlygos artimos ribai tarp lietaus ir sniego, net nedidelis pokytis gali iš esmės pakeisti rezultatą.

Viename modelio variante ta pati kritulių zona gali atnešti sniegą, kitame – šlapdribą ar lietų. Skirtis gali ir tai, kiek sniego liks ant paviršiaus: krituliams iškritus, danga gali pradėti tirpti, būti nuplauta lietaus arba išsilaikyti ilgiau, jeigu temperatūra išliktų pakankamai žema.

Todėl 5–7 centimetrų reikšmės ilgesnio laikotarpio žemėlapyje pirmiausia rodo galimą scenarijų. Jos dar nėra toks tikslus įvertis, pagal kurį būtų galima planuoti konkretaus miesto sniego valymo darbus ar žadėti baltą rytą visiems gyventojams.

Pirmas sniegas dar nebūtų nuolatinės žiemos pradžia

Net ir pasitvirtinęs lapkričio vidurio snygis neatsakytų, kokia bus likusi mėnesio dalis ar visa žiema. Trumpas žiemiškas epizodas ir ilgalaikė sniego danga yra skirtingi dalykai.

Sniegas galėtų išsilaikyti kelias dienas, bet vėliau ištirpti sugrįžus šiltesniam orui. Jo trukmė paaiškėtų tik tikslėjant prognozėms ir matant, kokios oro masės regioną pasieks po galimo snygio.

Kol kas aiškiausia žinia Lietuvos gyventojams – antrąją lapkričio savaitę verta stebėti galimo atšalimo raidą, tačiau lapkričio 12-osios sniego dar negalima laikyti užtikrintu įvykiu. Spalio 30 dienos skaičiavimas parodė vieną iš galimybių. Ar ji išliks, parodys vėlesni modelių rezultatai ir trumpesnio laikotarpio prognozės.

Šaltiniai – „TwojaPogoda.pl“, GFS modelio prognozė, paskelbta „WXCharts“.