Bute už elektrą mokėjau apie 60 eurų, dabar – mažiau nei 49: išmanieji kištukai parodė, kur dingdavo pinigai

Anksčiau elektros sąskaitą tiesiog apmokėdavau. Matydavau bendrą kilovatvalandžių skaičių, bet nežinojau, kiek iš jo tenka šaldytuvui, kompiuteriui ar svetainėje stovinčiai technikai. Įsigijęs keturis išmaniuosius kištukus pradėjau tikrinti prietaisus atskirai. Paaiškėjo, kad didžiausią skirtumą padarė visai ne trumpiau įjungtos lemputės, o keli pakeisti įpročiai. Be to, dabar dalį technikos galiu išjungti telefonu, net kai manęs nėra namuose.

Viskas prasidėjo nuo ginčo virtuvėje. Gavome sąskaitą, žmona pasakė, kad kažkas nuolat palieka įjungtą šviesą, o aš parodžiau į beveik visur susuktas LED lemputes. Abu jautėmės teisūs, bet nė vienas nežinojome, ką iš tikrųjų reikėtų keisti. Bute per mėnesį sunaudodavome apie 240 kWh. Skaičiuojant po 0,25 euro už kilovatvalandę, išeidavo maždaug 60 eurų. Šį tarifą čia taikau suvartojimo kainai palyginti; atskiri pastovūs plano mokesčiai į skaičiavimą neįtraukti.

Išmaniuosius kištukus buvau matęs seniai, tačiau laikiau dar vienu žaislu telefonui. Pasirodo, reikėjo atidžiau skaityti aprašymus: man buvo svarbus būtent elektros suvartojimo matavimas, nes ne kiekvienas nuotoliniu būdu valdomas kištukas jį turi. Už keturis sumokėjau 56 eurus – po 14 eurų už vieną. Grįžęs pirmiausia prijungiau svetainės techniką ir pradėjau žiūrėti, ką rodo programėlė.

Pirmiausia sužinojau, kad „išjungta“ dar nereiškia, jog elektros nevartoja

Prie televizoriaus turėjome priedėlį, žaidimų konsolę ir garso įrangą. Vakare viską išjungdavome pulteliais, todėl man atrodė, kad tuo jų vartojimas ir baigiasi. Tačiau visa ši grupė budėjimo režimais mano pavyzdyje naudojo apie 22 W. Atskirai skaičius mažas, bet technika taip stovėdavo maždaug dvidešimt valandų per parą.

Skaičiavimas išėjo toks: 0,022 kW × 20 valandų × 30 dienų = 13,2 kWh, arba 3,30 euro per mėnesį. Vien dėl šitos sumos nebūčiau puolęs perstatyti visų namų, tačiau pagaliau turėjau konkretų skaičių. Programėlėje nustatiau, kad naktį šios grupės maitinimas būtų išjungtas, o prireikus galėčiau jį įjungti telefonu. Prieš tai patikrinau, kuriuos įrenginius galima taip atjungti, ir palikau ramybėje tuos, kuriems reikia nuolatinio ryšio ar vykdomi atnaujinimai.

Darbo kampelyje radau panašią istoriją. Po darbo dalis įrangos likdavo budėti: monitoriai, kolonėlės ir kiti prijungti priedai kartu naudojo apie 18 W. Per šešiolika nereikalingo budėjimo valandų kasdien tai sudarydavo 8,64 kWh per mėnesį, kainuojančias 2,16 euro. Kompiuterį ir toliau pirmiausia išjungiu įprastai, o tik paskui atjungiu visos grupės maitinimą.

Daugiausia elektros sutaupiau prie prietaiso, kurio beveik nepastebėdavau

Didžiausias atradimas buvo oro sausintuvas. Jį naudodavome drėgnesniu laikotarpiu, tačiau įjungdavome pagal nuotaiką: atrodė drėgna – paleidome, paskui užsiėmėme savais reikalais. Kartais prisimindavome tik vakare. Jo garsas buvo tapęs tokiu įprastu fonu, kad nebekreipdavome dėmesio.

Kištuko duomenys paskatino patikrinti, kiek laiko jis veikia ir ar tiek iš tiesų reikia. Mano skaičiavimo pavyzdyje sausintuvas dirbdamas vartojo apie 200 W. Sutrumpinus nereikalingą veikimą vidutiniškai keturiomis valandomis per dieną, susidarė 0,2 kW × 4 valandos × 30 dienų = 24 kWh, arba 6 eurai per mėnesį. Jo neišjungėme vien tam, kad sumažėtų sąskaita – pradėjome stebėti patalpos drėgmę ir naudoti tada, kai reikalinga. Šio sutaupymo nesitikiu vienodo visus metus, nes ir sausintuvo poreikis keičiasi.

Šaldytuvą taip pat matavau, tačiau vien tam, kad suprasčiau jo vartojimą. Jis liko veikti nuolat. Apskritai kištukus pradėjau kilnoti tarp skirtingų prietaisų: palikdavau prijungtą dienai ar kelioms, pasižymėdavau rezultatą ir tik tada spręsdavau, ar turiu ką keisti. Nuolat juos palikau ten, kur matavimas ir valdymas man davė daugiausia naudos. Prieš jungdamas tikrinau kištuko leistiną apkrovą ir abiejų įrenginių naudojimo nurodymus.

Išmanusis elektros kištukas

Nuotolinis išjungimas pasirodė patogesnis, nei tikėjausi

Iš pradžių labiausiai rūpėjo kilovatvalandės, bet greitai pradėjau naudotis ir valdymu telefonu. Anksčiau, išvažiavęs savaitgaliui, bandydavau prisiminti, ar išjungiau darbo stalo techniką. Dabar programėlėje galiu patikrinti prijungtos grupės būseną ir nutraukti maitinimą. Nereikia skambinti žmonai ir prašyti pažiūrėti už stalo.

Patinka ir grafikai. Nebereikia kiekvieną vakarą lankstytis prie ilgintuvo, o išvykus kelioms dienoms galiu pakeisti įprastą režimą. Vis dėlto supratau, kad nuotoliniu būdu įjungti maitinimą ir paleisti patį prietaisą nėra tas pats: kai kurie įrenginiai grįžus elektrai vis tiek laukia mygtuko paspaudimo. Mano pasirinktas nuotolinis valdymas taip pat priklauso nuo veikiančio namų interneto ir paties kištuko paslaugos.

Suskaičiavau ir tai, ką suvartoja patys kištukai

Sudėjus tris pokyčius gavau 45,84 kWh mažesnį mėnesio suvartojimą: 13,2 kWh svetainėje, 8,64 kWh darbo kampelyje ir 24 kWh naudojant sausintuvą. Tačiau būtų netikslu sustoti ties šiuo skaičiumi. Patys išmanieji kištukai taip pat naudoja elektrą. Pavyzdiniame skaičiavime keturiems kištukams numačiau po 0,5 W, taigi kartu – 2 W. Per trisdešimt dienų tai sudaro 1,44 kWh, kainuojančias 0,36 euro.

Atėmus jų vartojimą, lieka 44,4 kWh sutaupymas, arba 11,10 euro per mėnesį, taikant tą patį 0,25 euro tarifą. Ankstesnės 240 kWh sumažėtų iki 195,6 kWh, o suvartojimo kaina – nuo 60 iki 48,90 euro. Esant tokiam pačiam sutaupymui, už kištukus sumokėti 56 eurai atsipirktų maždaug per penkis mėnesius. Tačiau tai priklauso nuo išliekančių įpročių, naudojamų prietaisų ir tarifo, todėl vieno mėnesio rezultato nelaikau garantija visiems metams.

Labiausiai pasikeitė tai, kaip dabar kalbamės apie sąskaitą. Nebereikia spėlioti, kad viską sunaudojo televizorius ar kieno nors palikta lemputė. Kai noriu ką nors kaltinti, pirmiausia pažiūriu matavimus. Kartais paaiškėja, kad prietaisas naudoja visai nedaug ir jo atsisakyti neverta. O kartais užtenka nustatyti laiką arba vieną kartą paspausti telefone, kad jis nebedirbtų dar kelias nereikalingas valandas.