Afrika nesumažėjo, o Grenlandija nepadidėjo: kodėl pasauliui prireikė kitokio žemėlapio?

Žemynai savo vietų nepakeitė, tačiau pažvelgus į „Equal Earth“ žemėlapį gali pasirodyti, kad pasaulis atrodo kitaip. Afrika užima gerokai daugiau vietos, Grenlandija nebeprimena milžinės, o šiaurinės teritorijos nebėra taip išpūstos. 2018 metais pristatyta projekcija leidžia išsaugoti tikruosius plotų santykius, tačiau tai nereiškia, kad iki tol niekas nemokėjo nubraižyti tikslesnių proporcijų žemėlapio arba kad dabar visas pasaulis privalomai perėjo prie vieno naujo standarto.

„Equal Earth“ projekciją sukūrė trys kartografijos specialistai – Bojanas Šavričius, Tomas Pattersonas ir Bernhardas Jenny. Jų tikslas buvo suderinti du dalykus: teisingą teritorijų plotų santykį ir aiškų, vizualiai patrauklų pasaulio vaizdą. Rezultatas primena daugelį įprastų sieninių žemėlapių, tačiau pašalina vieną ryškiausių Merkatoriaus projekcijos savybių – vis didesnį teritorijų išdidinimą tolstant nuo pusiaujo.

Svarbu suprasti, kas šiuo atveju laikoma tikslumu. Naujoji projekcija išsaugo plotų proporcijas, tačiau ne visas formas, kryptis ir atstumus. Plokščiame lape ar ekrane be jokių iškraipymų parodyti viso Žemės paviršiaus neįmanoma.

Žemėlapis, prie kurio priprantame, nebūtinai tiksliai rodo dydžius

Daugelis žmonių Grenlandiją pirmiausia prisimena iš žemėlapio, kuriame ji atrodo panaši į Afriką. Iš tikrųjų Afrikos plotas yra maždaug keturiolika kartų didesnis. Toks neatitikimas atsiranda ne todėl, kad kartografas nežinojo tikrųjų dydžių, o dėl pasirinkto Žemės paviršiaus perkėlimo į plokštumą būdo.

Merkatoriaus projekcijoje didėja ir šiaurinių, ir pietinių platumų teritorijos. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo stipresnis ploto iškraipymas. Todėl Grenlandija, šiaurinė Šiaurės Amerikos dalis ar šiaurinės Eurazijos teritorijos užima neproporcingai daug vietos, o arčiau pusiaujo esantys regionai jų atžvilgiu atrodo mažesni.

Ilgai žiūrint į tokį vaizdą lengva jį priimti kaip įprastą pasaulio proporcijų atspindį. Tačiau ne visi mokykliniai ar atlasų žemėlapiai yra Merkatoriaus projekcijos – kartografijoje seniai naudojami ir kiti sprendimai. Todėl teiginys, kad visos kartos mokėsi iš vieno vienintelio klaidingo žemėlapio, būtų pernelyg platus.

Afrika nesumažėjo, o Grenlandija nepadidėjo

Merkatorius kūrė navigacijos įrankį

Gerardas Merkatorius savo garsiąją projekciją pristatė 1569 metais. Jos privalumas buvo svarbus jūrininkams: pastovaus kompasinio kurso linijas joje galima vaizduoti tiesėmis. Tai palengvino maršrutų braižymą ir paaiškina, kodėl projekcija tapo tokia įtakinga.

Tačiau tiesė Merkatoriaus žemėlapyje nebūtinai žymi trumpiausią kelią tarp dviejų vietų Žemėje. Be to, patogumas navigacijai pasiekiamas didelių plotų ir atstumų iškraipymų sąskaita, ypač arti polių. Vadinasi, ši projekcija turi aiškią paskirtį ir aiškias ribas.

Problema išryškėja tada, kai pagal tokį pasaulio žemėlapį mėginame lyginti žemynų dydžius. Įrankis gali būti tinkamas vienam klausimui ir klaidinantis kitam. Todėl Merkatoriaus projekcijos nereikia vadinti nepavykusiu bandymu pavaizduoti Žemę – svarbiau žinoti, kokią jos savybę tuo metu vertiname.

Kodėl tiesiog nenubraižius visko visiškai tiksliai?

Žemės paviršiaus negalima perkelti į plokštumą vienu metu išsaugant visas jo savybes. Kiekviena projekcija reikalauja pasirinkimo: ką išlaikysime tiksliau, o ką teks iškraipyti.

Vieni žemėlapiai geriau tinka teritorijų plotams lyginti, kiti – kryptims, dar kiti – atstumams nuo pasirinkto taško ar nedidelės vietovės vaizdavimui. Kuo didesnę Žemės dalį norime parodyti, tuo labiau matomi pasirinkto kompromiso padariniai.

Dėl to net ir „Equal Earth“ nėra gaublys popieriuje. Teisingai perteikiamas vieno žemyno ploto santykis su kitu, tačiau pakinta kontūrai, kampai ir atstumai. Tai sąmoningai pasirinkta savybė, leidžianti žemėlapį naudoti ten, kur svarbiausia lyginti teritorijų dydžius.

Tikslių plotų žemėlapių būta ir anksčiau

„Equal Earth“ nebuvo pirmoji lygiaplotė projekcija. Tokių sprendimų kartografai turėjo gerokai iki 2018 metų, tačiau jie skyrėsi išvaizda, formų iškraipymais ir praktiniu patogumu.

Plačiai aptariama alternatyva tapo Gallio–Peterso projekcija. Ji išsaugo plotų santykius, tačiau teritorijų kontūrus deformuoja gana ryškiai: tropikuose sausuma atrodo pailgėjusi, o poliarinėse srityse – suspausta ir ištempta į šonus. Tai leido teisingiau palyginti dydžius, bet daugeliui skaitytojų toks pasaulio vaizdas atrodė neįprastas.

Kitas žinomas pasirinkimas – Robinsono projekcija. Ji siekia subalansuotos pasaulio žemėlapio išvaizdos, tačiau nėra lygiaplotė. Todėl teiginys, kad vienas iš šių žemėlapių „tikslus“, o kitas „netikslus“, be papildomo paaiškinimo mažai pasako: reikia įvardyti, kokią savybę lyginame.

Afrika nesumažėjo, o Grenlandija nepadidėjo

Naują projekciją paskatino diskusija apie mokyklų žemėlapius

Vienas postūmių „Equal Earth“ kūrimui buvo 2017 metais kilusi diskusija apie Bostono viešųjų mokyklų pasirinktą Gallio–Peterso projekciją. Tuomet pasirodžiusiuose pasakojimuose kartais klaidingai teigta, kad tai vienintelis būdas teisingai parodyti santykinius teritorijų plotus.

Tomas Pattersonas pradėjo ieškoti vizualiai patrauklesnės lygiaplotės alternatyvos ir kreipėsi į Bernhardą Jenny bei Bojaną Šavričių. Komanda nagrinėjo esamas projekcijas, jų kontūrus ir tai, kiek vietos jose lieka geografiniams pavadinimams. Norėta sukurti žemėlapį, kuris atrodytų pažįstamas, bet kartu išsaugotų plotų santykius.

Kuriant naudota projekcijų projektavimo programa, atsižvelgta į kartografų bendruomenės pastabas, o pasirinktam vaizdui aprašyti sudarytos matematinės lygtys. Naują projekciją pristatantis mokslinis straipsnis internete paskelbtas 2018 metų rugpjūtį.

Kuo išsiskiria „Equal Earth“ vaizdas?

Šioje projekcijoje lygiagretės yra tiesios, o meridianai, išskyrus centrinį, išlenkti. Išorinis kontūras suapvalintas, todėl žemėlapis vizualiai primena gaublį, nors išlieka plokščiu atvaizdu. Poliai pavaizduoti linijomis, o ne vienu tašku.

Svarbiausia savybė – lygiaplotis vaizdavimas. Jei vienos teritorijos plotas tikrovėje yra kelis kartus didesnis už kitos, toks pats santykis išlieka ir žemėlapyje. Tačiau tropikų bei vidutinių platumų formos vis tiek šiek tiek ištęsiamos šiaurės–pietų kryptimi, o arčiau polių – suspaudžiamos. Tai nurodoma ir projekcijos techniniame apraše.

Afrika tokiame žemėlapyje atrodo didesnė negu daugeliui įprastame Merkatoriaus vaizde, nes pašalinamas kitų teritorijų santykinis išdidinimas. Tačiau jos padėtis žemėlapio centre nėra atskiras geografinis tikslumas. Centrą galima pasirinkti pagal paskirtį: daugiau dėmesio skirti Afrikai ir Europai, Amerikoms arba Ramiojo vandenyno regionui.

Projekcija greitai pasiekė mokslinius įrankius

„Equal Earth“ neliko vien teoriniu pasiūlymu. Ji įtraukta į kartografijos programas ir bibliotekas, todėl specialistai gali ją pasirinkti rengdami pasaulio žemėlapius.

NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto programos „G.Projector“ pakeitimų istorijoje nurodyta, kad „Equal Earth“ pridėta 2018 metų spalio 29 dieną. Projekcija taip pat prieinama „Esri“ programinėje įrangoje. Tai rodo praktinį jos pritaikymą, tačiau nereiškia, kad šios organizacijos visoms užduotims atsisakė kitų projekcijų.

Pasaulio klimato ar kitų teritorinių duomenų vaizdavimui plotų santykiai gali būti ypač svarbūs. Vietovės navigacijai ar detaliam inžineriniam žemėlapiui reikalingos kitos savybės, todėl ir toliau naudojami skirtingi sprendimai.

JT paragino keisti įpročius, bet vieno žemėlapio neprivalo naudoti visi

2026 metų rugsėjo 4 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl subalansuotesnio pasaulio kartografinio vaizdavimo. Už ją balsavo 164 valstybės, viena balsavo prieš, šešios susilaikė.

Rezoliucija neuždraudė Merkatoriaus projekcijos ir nenustatė visiems privalomo pakaitalo. Joje skatinama naudoti „Equal Earth“ bei kitas lygiaplotes projekcijas tada, kai svarbūs santykiniai teritorijų dydžiai, ir mokyti apie plokščių žemėlapių ribotumus.

Todėl antraštė, kad pasaulis jau „persijungė“ į vieną naują žemėlapį, būtų klaidinanti. Pasikeitė tarptautinės diskusijos mastas ir atsirado papildomas paskatinimas atidžiau rinktis, kaip pasaulis vaizduojamas mokyklose, viešojoje komunikacijoje bei duomenų pristatymuose.

Kodėl apie tai daugiau kalbama tik dabar?

Tikslių plotų proporcijų nereikėjo laukti iki 2018 metų – matematiniai sprendimai egzistavo seniai. „Equal Earth“ pasiūlė naują jų derinį su patrauklia, nesunkiai skaitoma pasaulio žemėlapio išvaizda. O įsitvirtinusį vaizdą pakeisti sunkiau negu sukurti dar vieną projekciją: žmonės pripranta prie kontūrų, mokymo medžiagos ir kasdien naudojamų įrankių.

Didesnis dėmesys šiai temai primena, kad žemėlapio pasirinkimas turi būti susijęs su jo užduotimi. Lyginant žemynų plotus reikia vienokio atvaizdo, planuojant kelionę ar nagrinėjant nedidelę teritoriją – kitokio. Naujasis žemėlapis nepakeičia Žemės. Jis padeda aiškiau pamatyti vieną jos savybę, kuri pažįstamame vaizde gali būti stipriai iškraipyta.