Šiaurės ašigalyje pamažu formuojasi galingas šalto oro sūkurys: vienas posūkis gali pakeisti Europos žiemą – ką tai reikštų Lietuvai, Latvijai ir Estijai?

Virš Arkties vykstantys pokyčiai verčia atidžiau stebėti artėjančią žiemą. Šaltą orą šiaurėje padedantis išlaikyti poliarinis sūkurys gali smarkiai susilpnėti, o įprastą atmosferos cirkuliaciją sutrikdytų dar vienas svarbus lūžis – vakarų vėjų krypties pasikeitimas. Europai tai gali atverti kelią į gerokai žiemiškesnius orus. Tačiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai lemiamas bus klausimas: į kurią pusę pasuks šaltos oro masės?

Kol Baltijos šalyse vieną dieną lyja, kitą pasirodo šalnos, o vairuotojai rytais ieško langų grandiklių, aukštai virš Arkties formuojasi kur kas didesnio masto procesai. Jie nematomi pro langą, tačiau tam tikromis sąlygomis gali prisidėti prie pokyčių, kuriuos vėliau pajuntame labai aiškiai: užsitęsusių šalčių, atlydžių ar staigių oro permainų.

Šįkart dėmesį traukia ne pats poliarinio sūkurio atsiradimas. Jis šaltuoju metų laiku yra įprasta atmosferos dalis. Intriga slypi kitur – jo galimame susilpnėjime tuo metu, kai sistema paprastai turėtų stiprėti. Jei toks sutrikimas vystytųsi toliau, įprastas lapkričio ir žiemos pradžios scenarijus galėtų keistis. Vis dėlto vien sūkurio būklė dar nepasako, kuri Europos dalis atsidurs šalčio kelyje.

Šaltis niekur nedingo – svarbu, kas jį laiko šiaurėje

Stratosferinis poliarinis sūkurys yra didelė oro cirkuliacijos sistema aukštai virš Arkties. Rudenį poliariniam regionui vėstant, aplink jį stiprėja vakarų vėjai. Stiprus ir gana vientisas sūkurys paprastai siejamas su geriau organizuota cirkuliacija, padedančia šalčiausią orą išlaikyti šiaurinėse platumose.

Tačiau ši sistema nėra nejudanti siena. Ji gali keisti formą, pasislinkti ar susilpnėti. Tokie pokyčiai tam tikromis aplinkybėmis paveikia ir žemesnius atmosferos sluoksnius, kuriuose formuojasi mūsų kasdieniai orai. Tuomet gali pasikeisti slėgio sričių išsidėstymas ir oro pernašos kryptys, o šaltoms oro masėms atsiverti kelias piečiau.

Būtent todėl silpnėjantis sūkurys sulaukia tiek dėmesio. Tai nėra tiesioginis pažadas sulaukti pūgos, tačiau gali būti reikšmingas ženklas, kad atmosferoje didėja kitokios žiemos eigos tikimybė.

Laukiamas lūžis – vėjai gali apsisukti

BBC meteorologo Simono Kingo aptariamoje situacijoje dėmesys atkreipiamas į sūkurio stiprumo ir formos pokyčius. Silpnėjanti sistema gali pailgėti, pasislinkti iš įprastos padėties, o kai kuriais atvejais – skilti. Tačiau trumpalaikis sūkurio deformavimasis ir didelis staigus stratosferos atšilimas nėra tas pats reiškinys.

Vienas svarbiausių stebimų signalų – ar įprasti vakarų vėjai stratosferoje pakeis kryptį. Toks apsisukimas, vertinamas pagal nustatytus meteorologinius kriterijus, būtų svarbus didelio staigaus stratosferos atšilimo požymis. Žodis „atšilimas“ čia gali suklaidinti: kalbama apie temperatūros pokytį aukštai atmosferoje, o ne pažadą, kad prie žemės taps šilčiau.

Priešingai, kai kuriais atvejais po tokio sutrikimo padidėja šaltesnių orų tikimybė dalyje Europos. Tačiau poveikis nėra nei vienodas, nei momentinis. Net įvykus ryškiam pokyčiui, dar reikia stebėti, ar jo įtaka persiduos žemyn ir kaip persitvarkys visa atmosferos cirkuliacija.

Europą gali perskirti du visiškai skirtingi orų scenarijai

Didžiausia klaida būtų įsivaizduoti, kad susilpnėjus sūkuriui visas žemynas vienu metu pasidengs sniegu. Šaltos oro masės juda pagal susidariusią cirkuliaciją. Vienai Europos daliai tai gali reikšti šiaurinį ar šiaurės rytų oro srautą, kitai tuo pat metu – šiltesnio oro plūsmą iš pietų.

Todėl net ryškus atvėsimas Jungtinėje Karalystėje savaime nepasako, kokie orai tuo metu bus Vilniuje, Rygoje ar Taline. Skirtingos žemyno dalys gali atsidurti priešingose to paties didelio atmosferos darinio pusėse. Kol vienur kris sniegas, kitur gali lyti ir laikytis teigiama temperatūra.

Štai kur slypi tikroji intriga: svarbu ne vien tai, ar šaltis pajudės iš Arkties, bet ir kur susiformuos jam palankus kelias. Šį atsakymą pateiks žemesniuose atmosferos sluoksniuose išsidėsčiusios aukšto ir žemo slėgio sritys.

Europą gali perskirti du visiškai skirtingi orų scenarijai

Lietuva, Latvija ir Estija: geografinė kaimynystė negarantuoja vienodos žiemos

Baltijos šalims tokie pokyčiai aktualūs, tačiau iš poliarinio sūkurio aprašymo dar negalima nustatyti konkretaus šalčių atėjimo laiko ar stiprumo. Jei regione įsitvirtintų šalto oro pernaša, žiemiškesnių sąlygų galėtų sulaukti ir Lietuva, ir Latvija, ir Estija. Vis dėlto temperatūra bei krituliai priklausytų nuo oro masės savybių, debesuotumo ir ciklonų judėjimo.

Net vienoje šalyje pajūrio ir žemyninių rajonų orai gali skirtis. Tai, kas prie jūros iškris lietumi ar šlapdriba, šaltesnėje vietovėje gali virsti sniegu. Tačiau vien šalčio taip pat neužtenka gausiai sniego dangai: būtina drėgmė ir tinkama kritulių trajektorija. Sausas atšalimas gali atnešti žvarbius rytus, bet ne baltą žiemą.

Todėl Baltijos šalių gyventojams kol kas svarbiausia stebėti, ar bendri atmosferos signalai virsta nuoseklia regiono prognoze. Tik tuomet bus galima kalbėti apie konkretesnes datas, temperatūras ir sniego tikimybę. Skelbti Lietuvai, Latvijai ar Estijai garantuotą šalčio smūgį dabar būtų per anksti.

Pokytis virš Arkties šiandien – pasekmės vėliau

Stratosferos procesų poveikis mūsų orams gali pasirodyti po kelių savaičių, o ne kitą rytą. Kartais ryškesnio poveikio prie žemės apskritai nepasitaiko. Todėl artimiausiomis dienomis Europoje numatomų atvėsimų nereikėtų automatiškai priskirti vien poliariniam sūkuriui: kasdienius orus tiesiogiai lemia tuo metu veikiantys ciklonai, anticiklonai ir oro srautai.

Vis dėlto toks signalas vertas dėmesio planuojant žiemos pradžią. Vairuotojams aktualios artimiausių dienų šalnų, slidumo ir kritulių prognozės, namų savininkams – šildymo bei vandens sistemų paruošimas. Tam nereikia laukti pranešimo apie „istorinį“ šalčio įsiveržimą. Įprasta lapkričio naktis gali sukelti pakankamai nepatogumų ir be išskirtinių atmosferos reiškinių.

Arkties sūkurio silpnėjimas gali pakeisti Europos žiemos tikimybes, tačiau dar nenubraižo šalčio maršruto. Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbiausia bus tai, kas vyks toliau: ar pokyčiai aukštai atmosferoje išliks, persiduos žemyn ir nukreips šaltą orą būtent į mūsų regioną. Tuomet kalba suksis jau ne apie tolimą sūkurį, o apie tai, ką vieną rytą rasime už savo langų.