Meteorologai turi blogų žinių: silpnėjantis poliarinis sūkurys pakeis žiemą visoje Europoje

Artėjant žiemai dėmesys krypsta ne tik į kasdienius lietaus ar šalnų žemėlapius, bet ir gerokai aukščiau – į stratosferą. Ten vykstantys procesai tam tikromis aplinkybėmis gali pakeisti oro srautų išsidėstymą ir padidinti šalto oro įsiveržimų tikimybę. Šįkart susidomėjimą kelia modeliuose matomas ankstyvas poliarinio sūkurio silpnėjimas. Jei toks scenarijus išsipildytų ir jo poveikis persiduotų žemesniems atmosferos sluoksniams, gruodžio orai dalyje Europos galėtų pasukti žiemiškesne kryptimi.

Vis dėlto kalbama apie galimą atmosferos raidą, o ne jau nustatytą viso sezono eigą. Net ryškus poliarinio sūkurio sutrikimas nereiškia, kad šaltis vienodai užlies visas šalis. Viename regione gali susidaryti sąlygos sniegui ir šalčiui, kitame tuo pat metu laikytis švelnesni orai. Būtent todėl antraštė apie „pasikeisiančią žiemą visoje Europoje“ skamba gerokai kategoriškiau, nei leidžia patys aptariami scenarijai.

Sistema silpnėja tuo metu, kai paprastai turėtų stiprėti

Stratosferinis poliarinis sūkurys – didelio masto oro cirkuliacijos sistema virš poliarinio regiono. Šaltuoju metų laiku aplink Arktį pučiantys stiprūs vakarų vėjai padeda išlaikyti šaltą orą aukštosiose platumose. Sūkuriui susilpnėjus ar smarkiai sutrikus, gali pasikeisti sąlygos, darančios įtaką ir žemiau vykstantiems atmosferos procesams. Tačiau tai nėra paprastas mechanizmas, kuriame vienas pokytis automatiškai įjungia šalčius Europoje.

„Severe Weather Europe“ aptariamuose modeliuose dėmesį patraukė būtent galimo sutrikimo laikas. Lapkritį sūkurys įprastai dar stiprėja, todėl ankstyvas ryškus silpnėjimas būtų neįprastas. Vis dėlto svarbu atskirti silpnėjimą, sūkurio persislinkimą ir jo skilimą – šie terminai neapibūdina visiškai to paties reiškinio. Todėl kol kas anksti skelbti, kad sūkurys jau „suiro“, o juo labiau iš anksto priskirti galimam įvykiui istorinį rekordą.

Meteorologams toks signalas reikšmingas todėl, kad gali pakeisti tolesnės atmosferos raidos tikimybes. Tačiau gyventojams jis dar neatsako į paprastesnius klausimus: kada pasnigs konkrečiame mieste, ar sniegas išsilaikys ir kiek laipsnių šalčio bus per Kalėdas. Tam reikės gerokai artimesnių prognozių.

Gruodis gali parodyti žiemiškesnę pusę

Meteorologas Andrejus Flisas savo analizėje nagrinėjo panašius atmosferos raidos atvejus. Iš daugelio modeliuotų situacijų atrinktas 21 dabartinei būklei artimesnis scenarijus leido ieškoti pasikartojančių požymių. Tarp jų – galimybė, kad gruodį šaltas oras dažniau prasiskverbs į didelę Europos dalį, o kai kur susidarys sąlygos gausesniam nei įprastai snygiui. Tačiau tokia analizė rodo galimą ankstyvo sūkurio sutrikimo signalą, o ne tikslų šios žiemos rezultatą.

Šis skirtumas svarbus. Panaši atmosferos būklė gali padėti suprasti, kokios krypties pokyčiai labiau tikėtini, tačiau negarantuoja ankstesnių įvykių pasikartojimo. Galutinį orų vaizdą lems ir tai, kur išsidėstys aukšto bei žemo slėgio sritys, iš kurios pusės plūs oras ir kur keliaus kritulius nešantys ciklonai. Net šaltesnis laikotarpis savaime nereiškia gausaus sniego: tam reikia, kad tinkamu metu susitiktų ir šaltis, ir drėgmė.

Todėl gruodžio atvėsimo scenarijus vertas dėmesio, tačiau iš jo dar negalima daryti išvados apie sniegingas Kalėdas Lietuvoje. Europos masto tendencija ir konkrečios vietovės orai yra skirtingo tikslumo informacija. Artėjant gruodžiui paaiškės, ar dabartiniai signalai išlieka, ar modeliai ima rodyti kitokią eigą.

Silpnėjantis poliarinis sūkurysNuotrauka: OpenAI

Sausį šaltis gali pasitraukti į kitus regionus

Aptariamuose scenarijuose sausis nebūtinai tęstų gruodžio kryptį. Kai kurie modeliai rodo galimą temperatūros pasiskirstymo persitvarkymą: šaltesnės sąlygos galėtų dažniau telktis vakarų Europoje ir šiaurinėje Vidurio Europos dalyje, o žemyno rytuose temperatūra galėtų būti aukštesnė už ilgalaikį vidurkį. Tai dar kartą primena, kad visos žiemos negalima apibūdinti vienu žodžiu – „šalta“ arba „šilta“.

Net ir šiltesniu už vidurkį mėnesiu gali pasitaikyti trumpų stipresnių šalčių. Lygiai taip pat šaltesnis mėnuo gali turėti atlydžių ir lietingų dienų. Sezoniniai žemėlapiai dažniausiai kalba apie vidutines sąlygas, todėl jų nereikėtų skaityti kaip kasdienės prognozės. Žmogui, planuojančiam kelionę ar lauko darbus, vien mėnesio temperatūros nuokrypio nepakanka.

Lietuvai kol kas negalima priskirti nei garantuotos šalčio zonos, nei užtikrintai švelnaus sausio. Žemyno regionų ribos tokiose prognozėse nėra nekintančios, o menkesnis slėgio sričių padėties skirtumas gali pakeisti ir oro pernašos kryptį. Daugiau aiškumo suteiks artėjant sezonui nuosekliai atsinaujinantys modelių skaičiavimai.

Poveikio gali tekti laukti kelias savaites – arba jo visai nepajusti

Meteorologas Peteris Minárikas atkreipia dėmesį į dvi neapibrėžtumo dalis: dar nėra aišku, ar modeliuose matomas ryškus sutrikimas iš tiesų įvyks, o jei įvyks, jo poveikis orams prie žemės nebūtinai pasirodys iš karto. Stratosferos pokyčiams persiduoti žemyn gali prireikti maždaug dviejų–keturių savaičių. Kai kuriais atvejais aiškaus poveikio kasdieniams orams gali ir nebūti.

Vadinasi, pranešimas apie susilpnėjusį sūkurį nėra perspėjimas, kad po kelių dienų prasidės pūga. Tai ženklas stebėti tolesnę atmosferos raidą ir vertinti, ar pokyčiai išlieka, stiprėja bei ima veikti žemesnius sluoksnius. Bendrą vaizdą gali keisti ir kiti didelio masto procesai, tarp jų – El Ninjo tipo sąlygos tropiniame Ramiajame vandenyne. Tačiau jų įtaka Europai taip pat nėra vienoda ar paprastai išverčiama į konkrečią temperatūrą.

Šiuo metu pagrįsta kalbėti apie galimai permainingą žiemos pradžią ir padidėjusį susidomėjimą gruodžio atvėsimo scenarijumi. Skelbti visai Europai garantuotą atšiaurią žiemą dar per anksti. Poliarinio sūkurio signalai gali padėti suprasti, kur link keičiasi tikimybės, tačiau tikrąjį atsakymą apie šalčius ir sniegą pateiks tolesnė atmosferos raida.