2026–2027 metų žiema: gyvename tokiais laikai, kai oras gali pasikeisti vos per parą

Artėjanti žiema gali pateikti nemalonių staigmenų: vieną dieną už lango telkšos balos, o kitą rytą jas jau dengs pavojingas ledas. Didžiausią nerimą kelia staigūs orų persivertimai – atlydžius keičiantis šaltis, šlapdriba, snygis ir sunkiai pastebimas apledėjimas. Lietuvoje bei kitose Europos šalyse toks derinys gali gerokai apsunkinti kasdienybę.

Atmosferoje vykstantys procesai vėl atkreipia dėmesį į poliarinį sūkurį ir galimą jo susilpnėjimą. Pasikeitus oro srautų išsidėstymui, šaltos oro masės gali pasiekti dalį Europos ir per trumpą laiką pakeisti įprastą orų eigą. Po drėgnų, palyginti švelnių dienų atėjęs šaltis pavojingiausias gali būti ten, kur jo dar nesitikima: ant šlapio asfalto, laiptų, kiemų takelių ir tiltų.

Kalbos apie atšiauriausią žiemą per du šimtmečius skamba grėsmingai, tačiau tokio rekordo iš anksto patvirtinti negalima. Vis dėlto kasdieniams sunkumams rekordo ir nereikia. Pakanka vienos nakties, per kurią temperatūra nukrinta žemiau nulio, kad rytinė kelionė į darbą taptų visai kitokia nei išvakarėse.

Temperatūros kalneliai: dieną tirps, naktį gali sukaustyti ledas

Vienas nemaloniausių galimų žiemos scenarijų – dažni temperatūros svyravimai. Viduržiemį, taip pat ir sausį, švelnesnes oro mases gali keisti gerokai šaltesnės. Jei dieną sniegas tirpsta ar lyja, o vakare sparčiai atšąla, drėgni paviršiai pradeda ledėti. Vairuotojui tai gali reikšti staigų sukibimo praradimą, pėsčiajam – pavojingą žingsnį ten, kur dar vakar buvo saugu.

Būtent toks perėjimas gali tapti rimtu išbandymu kelių priežiūros tarnyboms. Krituliai ir šąlanti danga vienu metu apsunkina darbus, o sąlygos net ir tame pačiame maršrute gali skirtis. Vienoje atkarpoje asfaltas liks šlapias, kitoje jau susidarys plonas ledo sluoksnis. Ypač klastingos vietos, kuriose ledą sunku pastebėti tamsoje.

Lietuvoje dėmesio reikėtų ir pajūriui, ir šalies gilumai. Drėgnus orus pakeitęs atšalimas gali sukelti apledėjimą skirtinguose regionuose, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Tiltai, viadukai, pavėsingi keliai bei menkiau prižiūrimi ruožai tokiomis aplinkybėmis gali tapti pavojingi anksčiau, nei vairuotojas pajus ryškesnį šaltį.

Poliarinis sūkurys: pokytis aukštai atmosferoje gali pasiekti ir Europą

Poliarinis sūkurys – viena priežasčių, kodėl žiemos orų eiga kartais pasisuka netikėta kryptimi. Aukštai virš Arkties cirkuliuojantys stiprūs vėjai susiję su šalto oro išsidėstymu šiaurėje. Sūkuriui smarkiai susilpnėjus ar sutrikus jo struktūrai, gali pasikeisti ir platesnė atmosferos cirkuliacija.

Tam tikromis sąlygomis tai palengvina šalto oro judėjimą į pietus. Tuomet dalį Europos ar Šiaurės Amerikos gali pasiekti ryškesnis atšalimas. Tačiau svarbu, kur susiformuos aukšto ir žemo slėgio sritys: nuo jų priklausys, kurioms teritorijoms teks šalčio banga, o kur išliks švelnesni orai.

Todėl poliarinio sūkurio pokyčiai yra signalas atidžiau stebėti atmosferą. Jie savaime dar nepasako, kada Lietuvoje prasidės speigas ar kiek dienų jis laikysis. Vis dėlto žiemą susidarius palankiam oro srautų deriniui, permainos gali būti juntamos labai aiškiai – ypač po laikotarpio, kai šalčiui jau buvome praradę budrumą.

2026–2027 metų žiemaNuotrauka: OpenAI

Vandenynų įtaka gali dar labiau supainioti žiemos eigą

Prie žiemos orus veikiančių procesų prisideda ir vandenynai. Dažnai minimas „El Niño“ – reiškinys, susijęs su šiltesniais paviršiniais vandenimis tam tikroje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje. Jis gali keisti atmosferos procesus ir oro srautų išsidėstymą, tačiau jo poveikis skirtingiems regionams nevienodas.

Europoje svarbi visa tuo metu susiklosčiusi atmosferos situacija. Vien vandenyno šiltėjimo ar poliarinio sūkurio susilpnėjimo nepakanka tiksliai nusakyti, kokia bus visa žiema. Tačiau skirtingų procesų sąveika gali prisidėti prie permainingos jos eigos: ilgesnį drėgną laikotarpį gali nutraukti šaltis, o sniegą netrukus pakeisti atlydys.

Tokia žiema vargina ir dėl nuolatinio prisitaikymo. Ryte tenka gramdyti apledėjusį automobilį, dieną bristi per šlapdribą, o vakare vėl saugotis šąlančių balų. Net palyginti švelnus sezonas gali turėti trumpų, tačiau labai sudėtingų atkarpų.

Vienur trūks sniego, kitur jo svoris taps problema

Kritulių pasiskirstymas Europoje taip pat gali būti labai nevienodas. Vienuose regionuose žiemiško vaizdo ilgai nesimatys, o kituose intensyvus snygis per trumpą laiką apsunkins eismą. Šlapias sniegas, ypač kartu su vėju ar apledėjimu, gali apkrauti medžių šakas ir elektros linijas.

Lietuvos gyventojams daugiausia praktinės reikšmės turės konkrečioms dienoms skelbiami perspėjimai. Automobilio paruošimas žiemai, tvarkingi žibintai, tinkamos padangos ir papildomas laikas kelionei tampa ypač svarbūs, kai prognozuojamas staigus užšalimas po kritulių. Atokesnėse vietovėse verta pasiruošti ir galimiems trumpalaikiams elektros tiekimo ar susisiekimo sutrikimams.

Ar 2026–2027 metų žiema išsiskirs šalčiu, paaiškės sezonui įsibėgėjus. Tačiau jos nemaloniausias smūgis gali ateiti tyliai: vakare kelias dar bus šlapias, o ryte pirmas stabdymas jau parodys, kad jį sukaustė ledas.