Mokslininkai svarsto, kaip atvėsinti Ramųjį vandenyną: ar pavyktų sustabdyti El Niño?

Milžiniškais vamzdžiais kelti šaltą vandenį iš gelmių arba pašviesinti debesis virš vandenyno – tokios idėjos svarstomos ieškant būdų susilpninti El Niño. Tačiau patikrintos technologijos šiam reiškiniui sustabdyti kol kas nėra, o bandymas pakeisti Ramiojo vandenyno temperatūrą galėtų turėti pasekmių toli nuo aušinamos teritorijos.

El Niño gali prisidėti prie sausrų, potvynių ir derliaus nuostolių skirtinguose žemynuose vienu metu. Todėl mokslininkus domina galimybė paveikti patį procesą, užuot vien prognozavus jo padarinius.

Vis dėlto net sėkmingas vandens atvėsinimas dar negarantuotų, kad reiškinys susilpnės taip, kaip tikimasi. Ramusis vandenynas ir atmosfera veikia kartu, todėl pakeitus vieną šios sistemos dalį gali prasidėti visa kitų pokyčių grandinė.

Kaip šiltas vanduo pakeičia orus už tūkstančių kilometrų?

Įprastomis sąlygomis ties pusiauju pučiantys rytų pasatai stumia šiltą paviršinį vandenį vakarų kryptimi, link Azijos ir Australijos. Prie Pietų Amerikos pakrantės į paviršių kyla vėsesnis gelmių vanduo, pakeičiantis nustumtą šiltąjį sluoksnį.

El Niño metu ši pusiausvyra pasikeičia: pasatai susilpnėja, šiltas vanduo išplinta į rytus, o centrinė ir rytinė pusiaujo Ramiojo vandenyno dalys tampa šiltesnės nei įprastai. Kartu pasislenka sritys, kuriose formuojasi debesys ir gausūs krituliai.

Dėl vandenyno ir atmosferos sąveikos keičiasi oro cirkuliacija, todėl poveikis neapsiriboja pakrantėmis. Vienuose regionuose padidėja sausros tikimybė, kituose – smarkių liūčių bei potvynių rizika.

Tačiau kiekvienas El Niño skiriasi: pasekmės priklauso nuo jo stiprumo, vystymosi laiko ir kitų tuo metu vykstančių klimato procesų. Todėl net žinant, kad reiškinys stiprėja, negalima visoms šalims pateikti vienodos orų prognozės.

Debesys galėtų tapti veiksmingesniu Saulės šviesos atšvaitu

Viena svarstomų krypčių vadinama jūrinių debesų šviesinimu. Jos esmė – virš vandenyno paskleisti labai smulkias jūros druskos daleles, kurios galėtų tapti branduoliais vandens lašeliams susidaryti.

Esant tinkamoms sąlygoms debesyse atsirastų daugiau mažų lašelių, todėl debesys atspindėtų daugiau Saulės spinduliuotės. Vandenyno paviršių pasiektų mažiau energijos, tad jis mažiau šiltų.

Ši tyrimų kryptis domina ir ieškančius galimybių apsaugoti koralinius rifus nuo jūrinių karščio bangų. Tačiau mėginimas atvėsinti ribotą teritoriją ir siekis pakeisti El Niño vystymąsi yra labai skirtingo masto užduotys.

Norint paveikti reiškinį, reikėtų tinkamoje vietoje atvėsinti didelį vandenyno plotą ir poveikį išlaikyti pakankamai ilgai. Debesys ne visur vienodi, todėl vien dalelių paskleidimas dar negarantuotų norimo rezultato.

Be to, keistųsi ne vien paviršių pasiekiančios šilumos kiekis. Debesų savybės susijusios ir su krituliais, tad reikėtų įvertinti, kaip bandymas atsilieptų lietui tiek pasirinktoje teritorijoje, tiek už jos ribų.

Kita idėja – šaltą vandenį iš gelmių kelti vamzdžiais

Tiesioginio aušinimo koncepcija iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta: jeigu paviršinis vanduo per šiltas, jį būtų galima maišyti su šaltesniu vandeniu iš gilesnių sluoksnių. Tam reikėtų didelių įrenginių, vamzdžių ir vandens kėlimo sistemos.

Teoriškai toks sprendimas leistų vietomis sumažinti paviršiaus temperatūrą ir paveikti šilumos mainus su atmosfera. Tačiau didžiausia kliūtis – milžiniškas reiškinio mastas.

El Niño apima milijonus kvadratinių kilometrų, o vandenį nuolat perneša srovės ir vėjai. Nedidelės teritorijos atvėsimas gali greitai išsisklaidyti, todėl pavienio įrenginio poveikis dar neparodytų, kad metodas tinka visam reiškiniui valdyti.

Tokios infrastruktūros įrengimas, priežiūra ir eksploatavimas pareikalautų didelių išteklių. Reikėtų apskaičiuoti, kiek vandens būtina iškelti, kiek energijos tam sunaudojama ir kiek laiko išlieka pasiektas temperatūros pokytis.

Gelmių vanduo nuo paviršinio skiriasi ne vien temperatūra. Jame gali būti daugiau maistinių medžiagų, todėl jų iškėlimas keistų planktono augimo sąlygas ir galėtų paveikti vietinę mitybos grandinę.

Vandenynų šiluma

Kodėl neužtektų tiesiog parodyti žemesnės temperatūros?

Abiejų idėjų patrauklumas slypi aiškiame pažade: sumažinus paviršiaus temperatūrą, galbūt pavyktų susilpninti El Niño. Vis dėlto šis reiškinys nėra tik šilto vandens plotas žemėlapyje.

Vėjai keičia vandenyno būklę, o vandenyno temperatūra savo ruožtu veikia atmosferą. Norint prognozuoti įsikišimo rezultatą, reikėtų suprasti, kaip pasikeistų vėjai, srovės ir šilumos mainai.

Svarbu ir tai, kur bei kada būtų aušinama. Toks pats temperatūros pokytis skirtingose vietose ar skirtingais reiškinio vystymosi etapais nebūtinai duotų vienodą rezultatą.

Dėl to veikiantis siurblys ar debesų savybes keičianti įranga dar nebūtų įrodymas, kad El Niño galima saugiai kontroliuoti. Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar vietinis poveikis iš tiesų sukelia pageidaujamą didesnės sistemos reakciją.

Vienur mažiau sausros, kitur – naujos problemos?

Didžiausią susirūpinimą kelia galimų pasekmių pasiskirstymas. Silpnesnis El Niño automatiškai nereikštų geresnių orų visoje planetoje.

Pakeitus Ramiojo vandenyno temperatūrą galėtų pasikeisti kritulių kiekis ir sezoniškumas skirtinguose regionuose. Veiksmas, kuriuo siekiama padėti vienai valstybei, kitur galėtų sukelti nepageidaujamų padarinių.

Todėl tokie projektai būtų ir tarptautinio susitarimo klausimas. Reikėtų nuspręsti, kas gali leisti didelio masto bandymus, kas nepriklausomai vertintų jų saugumą ir kas prisiimtų atsakomybę už galimą žalą.

Būtina numatyti ir stebėjimo bei bandymų stabdymo sąlygas. Klimato sistemoje ne visus pradėtus pokyčius galima greitai atšaukti vos išjungus įrenginį.

Ką galima padaryti nelaukiant milžiniškų eksperimentų?

Praktiškesnė kryptis – pasinaudoti išankstinėmis prognozėmis ir pasiruošti tikėtinoms pasekmėms. Ūkininkai gali koreguoti sėjos laiką, rinktis vietos sąlygoms tinkamesnes veisles ir planuoti vandens naudojimą.

Atsakingos institucijos gali iš anksto įvertinti vandens atsargas, potvynių riziką bei infrastruktūros pasirengimą. Tai nepanaikina visų nuostolių, tačiau suteikia laiko veikti dar prieš prasidedant didžiausioms problemoms.

Atskiro dėmesio reikia koraliniams rifams, kuriems užsitęsęs karštis gali sukelti blukimą. Koralai netenka jų audiniuose gyvenančių dumblių, suteikiančių didelę dalį energijos, o nepalankioms sąlygoms tęsiantis gali žūti.

Tiriami karščiui atsparesni koralai ir pažeistų rifų atkūrimo būdai. Taršos bei kitų vietinių grėsmių mažinimas taip pat gali pagerinti jų išlikimo galimybes.

Šios priemonės El Niño nesustabdys, tačiau gali sumažinti dalį jo daromos žalos. O vandenyno aušinimo idėjoms dar reikia atsakyti į esminį klausimą: kaip įsitikinti, kad mėginimas apsaugoti vieną pasaulio dalį nepakenks kitai?