Namų renovacijai numatė 26 mln. eurų. Beveik 20 mln. liko nepaskirstyti, nes šeimoms trūksta pinigų darbams pradėti
Valstybė gali kompensuoti dalį namo apšiltinimo išlaidų, tačiau gyventojui pirmiausia reikia susimokėti už darbus. Savivaldybės sako, kad būtent čia dalis šeimų sustoja. Pagal 2025 m. rudens kvietimą individualių namų renovacijai buvo numatyta 26 mln. eurų, o projektams skirta 6,12 mln. eurų – mažiau nei ketvirtadalis biudžeto. Dabar vienbučiams ir dvibučiams namams atnaujinti Socialiniame klimato plane numatyta 103 mln. eurų.
Šeimai žadama 9 000 eurų kompensacija, bet darbams pirmiausia reikia rasti 25 000 eurų
Pagal 2025 m. kvietimo sąlygas kompensacija buvo skaičiuojama po 75 eurus už kvadratinį metrą naudingojo namo ploto. Vienam projektui buvo galima gauti iki 14 500 eurų. Išmoka mokama užbaigus darbus ir pateikus dokumentus. Atnaujintas namas turi pasiekti bent B energinio naudingumo klasę, o skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos turi sumažėti bent 40 proc.
Tarkime, šeima turi 120 kv. metrų namą, o jo renovacija pagal sąmatą kainuotų 25 000 eurų. Pagal 2025 m. kvietimo tarifą kompensacija galėtų siekti 9 000 eurų. Ją gavus, šeimai liktų padengti 16 000 eurų. Tačiau iki išmokos reikėtų rasti visus 25 000 eurų. Jeigu santaupų tiek nėra, o bankas paskolos nesuteikia, net ir numatyta 9 000 eurų parama šeimai nepadeda pradėti darbų.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbė, kad per 2025 m. rugpjūtį ir rugsėjį vykusį kvietimą gavo 872 paraiškas, kuriose prašyta iš viso apie 7,5 mln. eurų. Lietuvos energetikos agentūros ir APVA duomenimis, projektams galiausiai skirta 6,12 mln. eurų. Iš kvietimui numatytų 26 mln. eurų pagal jį projektams liko nepaskirstyta 19,88 mln. eurų.
Vienoms šeimoms per brangu net su parama, kitos negauna paskolos
Lapkričio 18 d. Vilniuje pristatytoje iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ apklausoje savivaldybės įvardijo skirtingas kliūtis. Raseinių, Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybės nurodė, kad daliai šeimų per didelė net ir ta suma, kurią reikėtų padengti gavus kompensaciją. Radviliškio, Kretingos ir Akmenės rajonuose pabrėžta, kad pinigų reikia dar iki išmokos. Ignalinos ir Akmenės rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybės atkreipė dėmesį, kad dalis gyventojų negali gauti banko paskolos.
Pasirūpinti pinigais – tik dalis darbo. Namo savininkui dar reikia išsiaiškinti, ar pakaks apšiltinti sienas, ar reikės tvarkyti stogą, pamatus, keisti langus. Tada tenka ieškoti rangovų, palyginti sąmatas ir pasirūpinti dokumentais. Jeigu po renovacijos namas nepasiekia nustatytų energinio naudingumo rodiklių, kyla rizika negauti kompensacijos, nors pinigai darbams jau išleisti.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės vertinimu, gyventojams reikia pagalbos nuo pat pradžių. Žmogui turi būti aišku, kas įvertins namo būklę, padės nuspręsti, nuo ko pradėti, ir patikrins, ar užbaigti darbai atitinka paramos sąlygas.
Renovacijai numatyti 103 mln. eurų. Kaip padėti šeimoms jais pasinaudoti?
Europos Komisijos birželį patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane 84 mln. eurų numatyta kompleksinei vienbučių ir dvibučių namų renovacijai. Dar 19 mln. eurų numatyta daliniam atnaujinimui. Tai kelių metų finansavimas. APVA kvietimų grafike taip pat įrašytas 20 mln. eurų kvietimas gyventojams atnaujinti vieno ar dviejų butų namus. Jį planuojama skelbti 2026 m. IV arba 2027 m. I ketvirtį. Planuojamas laikas ir suma dar gali keistis.
Iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ vadovo Lauryno Gečo teigimu, būtina spręsti, kaip gyventojai finansuos darbų pradžią. Iniciatyva siūlo sudaryti galimybę dalį lėšų gauti iš anksto, suteikti prieinamą ilgalaikį kreditą ir didesnę paramą skirti tiems, kuriems sunkiausia surinkti savo dalį. Akmenės rajono meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas siūlo individualių namų savininkams suteikti panašias paskatas ir pagalbą, kokią gauna renovuojamų daugiabučių gyventojai.
Energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė pabrėžė, kad gyventojas turėtų galėti vienoje vietoje sužinoti, kokia parama jam prieinama ir kas padėtų susitvarkyti dokumentus. Seimo narė Ingrida Braziulienė ragino APVA dažniau viešinti konkrečių šeimų patirtį ir parodyti, kaip po renovacijos pasikeitė jų šildymo išlaidos. Konferencijoje iniciatyva „Renovacijos banga 2.0“ ir Lietuvos savivaldybių asociacija pristatė bendrą memorandumą. Jame siūloma išbandyti naujus finansavimo ir praktinės pagalbos būdus bei į renovacijos organizavimą labiau įtraukti savivaldybes.
Kaimo vietovėse vienbučiuose gyveno beveik keturi iš penkių žmonių
2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, vienbučiuose namuose gyveno 40 proc. Lietuvos gyventojų, o kaimo vietovėse – 78,3 proc. Aplinkos viceministrės Astos Rokickienės vertinimu, senesnių namų atnaujinimas gali prisidėti ir prie būsto prieinamumo regionuose. Šeimai, kuri svarsto pirkti seną namą, svarbi ir jo kaina, ir tai, kiek teks išleisti jį apšiltinti bei kiek kasmet kainuos šildymas.
Todėl naujos programos sėkmę parodys tai, kiek šeimų galės užsisakyti darbus ir juos užbaigti. Žmogui, kuris turi seną namą, bet neturi santaupų renovacijai, svarbiausias klausimas lieka labai paprastas – iš ko sumokėti pirmą rangovo sąskaitą?
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


