Valstybė ruošia 20 mln. eurų namų savininkams: vien didelių šildymo sąskaitų paramai gauti neužteks

Individualių namų savininkams planuojama nauja finansinė parama – būstams atnaujinti numatytas 20 mln. eurų kvietimas. Tačiau tikėtis automatinės išmokos vien todėl, kad namas senas, o šildymas brangus, būtų klaida. Ankstesniuose kvietimuose galimybę gauti kompensaciją lėmė pastato dokumentai, energinė klasė ir pasiektas rezultatas. Be to, darbus pirmiausia reikėjo finansuoti patiems, o valstybės pinigai buvo išmokami jau juos atlikus.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) lapkričio 6 dieną atnaujintame kvietimų plane individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų modernizavimui numatyta 20 mln. eurų. Kvietimą planuojama paskelbti 2026 metų ketvirtąjį arba 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tai reiškia laikotarpį iki kitų metų kovo pabaigos, tačiau konkreti paraiškų priėmimo pradžia šiame plane nenurodyta. Agentūra perspėja, kad planuojamos datos ir finansavimo sumos gali keistis.

Kol naujo kvietimo sąlygos nepaskelbtos, ankstesnių kompensacijų dydžių ir reikalavimų negalima laikyti garantuotomis būsimos paramos taisyklėmis. Vis dėlto ankstesnė tvarka aiškiai parodo, kodėl daliai gyventojų vien didelio noro atnaujinti namą nepakako.

Skaudžiausia ankstesnė sąlyga – pirmiausia sumokėti patiems

Ankstesniame individualių namų modernizavimo kvietime buvo numatytas kompensavimo principas: savininkai turėjo atlikti suplanuotus darbus, o tik tada pateikti dokumentus išmokai gauti. APVA aiškiai nurodė, kad atnaujinimas finansuojamas iš savų lėšų, o kompensacija išmokama įgyvendinus projektą.

Tai svarbus skirtumas šeimai, kuri paramos tikisi tam, kad apskritai galėtų pradėti renovaciją. Rezervuota kompensacija savaime neapmokėdavo rangovo sąskaitos ar statybinių medžiagų pirkimo. Pirmiausia reikėjo pasirūpinti visu darbų finansavimu, o vėliau pagrįsti įvykdytą projektą. Jei toks principas išliks ir naujame kvietime, galimybė iš anksto padengti išlaidas daliai savininkų vėl bus esminis klausimas.

Todėl 20 mln. eurų suma dar neatsako į gyventojams svarbiausią klausimą – kiek pinigų reikės turėti iki gaunant valstybės išmoką. Tai priklausys nuo konkretaus namo, būtinų darbų ir būsimo kvietimo finansavimo tvarkos.

Namo turėjimas teisės į kompensaciją nesuteikė

2025 metų rugpjūtį paskelbtame kvietime pretenduoti galėjo fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Jo statyba turėjo būti užbaigta, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 100 proc. baigtumas.

Paramos skyrimą ribojo ir kitos aplinkybės. Ji nebuvo teikiama, jei pagal kvietime nustatytą datą namui jau buvo suteikta B ar aukštesnė energinio naudingumo klasė, nebuvo galiojančio ir užregistruoto energinio naudingumo sertifikato arba vienas iš namo bendraturčių buvo juridinis asmuo.

Vien šilumos šaltinio pakeitimas ar saulės elektrinės įrengimas taip pat nebuvo pakankamas pagrindas gauti būtent šią modernizavimo kompensaciją. Tai buvo namo energinio efektyvumo didinimo priemonė su konkrečiu reikalaujamu rezultatu.

Šie apribojimai taikyti ankstesniam kvietimui. Ar visi jie išliks naujoje programoje, paaiškės paskelbus jos dokumentus. Tačiau jau dabar akivaizdu, kodėl svarbu tikrinti registrų duomenis ir nesutapatinti skirtingų paramos priemonių.

Buvo reikalaujama pasiekti B klasę ir bent 40 proc. sumažinti energijos sąnaudas

Ankstesnė parama buvo siejama su dviem rezultatais: po modernizavimo reikėjo pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir bent 40 proc. sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas.

Prieš teikiant paraišką buvo reikalinga kvalifikuoto eksperto parengta pažyma su skaičiavimais ir konkrečiomis priemonėmis šiems rodikliams pasiekti. APVA buvo atkreipusi dėmesį į pasikartojančią klaidą: žmonės vietoje šios pažymos pateikdavo energinio naudingumo sertifikato priedą su bendromis rekomendacijomis. Tai skirtingi dokumentai.

Reikėjo ir nuotraukų, rodančių namo būklę iki atnaujinimo – pavyzdžiui, neapšiltintą stogą, grindis ar nekeistus langus. Vadinasi, pasirengimas paraiškai prasidėdavo dar prieš uždengiant senas konstrukcijas nauja apdaila.

Reikalavimas sumažinti skaičiuojamąsias energijos sąnaudas taip pat nėra pažadas, kad kiekvieno savininko sąskaita eurais sumažės lygiai tokiu pačiu procentu. Programos vertinamas energinis rezultatas ir konkretaus namų ūkio išlaidos nėra tas pats rodiklis.

Iki 14 500 eurų – ankstesnė riba, o ne jau pažadėta nauja išmoka

Ankstesniame kvietime kompensacija buvo skaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą: už kvadratinį metrą numatyti 75 eurai, tačiau maksimali suma vienam namui ir pareiškėjui siekė 14 500 eurų. Pagal priemonę kompensacija galėjo būti mokama vieną kartą, įskaitant anksčiau gautą paramą.

Pagal tokį skaičiavimą 100 kvadratinių metrų naudingojo ploto namui susidarytų 7 500 eurų, 150 kvadratinių metrų – 11 250 eurų. Didesnis plotas nebūtų leidęs neribotai didinti išmokos: pasiekus nustatytas lubas, kompensacija nebeaugtų.

Tai ankstesnės tvarkos pavyzdžiai, padedantys suprasti finansavimo principą. Būsimo 20 mln. eurų kvietimo kompensacijų dydžiai ir galimos ribos turės būti patvirtinti jo sąlygose.

Viena lengvata jau galioja, tačiau visos procedūros nedingo

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliojo individualius namus su valstybės parama atnaujinantiems gyventojams aktualus palengvinimas. Siekiant atnaujinto namo B energinio naudingumo klasės sertifikato, nebereikalaujama atskirų sandarumo matavimų – pakanka reikalavimus atitinkančių eksperto atliktų sandarumo skaičiavimų.

APVA vertinimu, tai gali sutaupyti iki 250 eurų. Pakeitimas taikomas atitinkamų modernizavimo projektų namams, kurių energinis naudingumas sertifikuojamas po 2026 metų sausio 1 dienos.

Tačiau ši lengvata nepanaikina būtinybės pasirengti projektui ir įrodyti jo rezultatą. Namų savininkams dabar svarbiausia sulaukti naujo kvietimo: tik jo sąlygos parodys, kas galės pretenduoti į planuojamus 20 mln. eurų, kokio dydžio kompensacijos bus skiriamos ir kada jos pasieks gyventojus.