Lenkijos orų modeliai rodo kai ką neįprasto. 2027-ųjų sausis gali būti išskirtinis – Lietuvai gresia gausus sniegas ir net iki 35 laipsnių šaltis

Laukiame išskirtinio sausio
Laukiame išskirtinio sausio Nuotrauka: OpenAI

Artėjanti 2026–2027 metų žiema gali pateikti rimtų išbandymų Lietuvai ir didelei Europos daliai. Lenkijoje analizuojami naujausi amerikietiško CFS ir europinio ECMWF meteorologinių modelių scenarijai rodo, kad atmosferos cirkuliacija artėjant metų sandūrai gali smarkiai keistis. Sausį Lietuvoje galimi staigūs temperatūros svyravimai, intensyvūs snygiai, pūgos ir arktinio oro įsiveržimai. Itin nepalankiai susiklosčius atmosferos sąlygoms, negalima atmesti net ekstremalių šalčių, kurie kai kuriose šalies vietovėse galėtų priartėti prie –35 °C. Vis dėlto tokia temperatūra kol kas nėra konkreti modelių prognozė.

Lapkričio pabaigoje Europos meteorologų dėmesys vis labiau krypsta į artėjančią kalendorinę žiemą. Pastarųjų metų žiemos dažnai pasižymėjo švelniais orais, atlydžiais ir nepastovia sniego danga, tačiau 2027 metų sausis gali būti gerokai permainingesnis. Didžiausią įtaką orams turės Atlanto ciklonų aktyvumas, aukšto slėgio sistemų išsidėstymas Šiaurės Europoje ir galimi šalto oro srautai iš Arkties.

Lenkijos meteorologinių prognozių apžvalgose jau išskiriami du skirtingi žiemos pradžios scenarijai. Vienas numato stipresnį arktinio oro įsiveržimą, kitas – švelnesnius, drėgnus ir vėjuotus orus. Nuo to, kuris scenarijus įsivyraus, priklausys ir sausio orų pobūdis Lietuvoje.

Sausio pradžioje – gausus sniegas, pūgos ir trumpalaikiai atlydžiai

Pagal vieną iš aptariamų atmosferos cirkuliacijos scenarijų, pirmąją sausio pusę Vidurio ir Rytų Europoje gali suaktyvėti ciklonai. Jie į regioną atneštų gausių kritulių, stiprų vėją ir dažnus temperatūros pokyčius. Lietuvoje tai galėtų reikšti intensyvius snygius, besikeičiančius su šlapdriba, lietumi ir trumpais atlydžiais.

Ypač sudėtinga padėtis galėtų susidaryti tuomet, jeigu po šiltesnių dienų staiga įsiveržtų arktinis oras. Ant kelių ir šaligatvių likęs vanduo greitai užšaltų, o šlapias sniegas virstų ledu. Tokie orų pokyčiai pavojingi ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems.

Intensyvių snygių metu kai kuriose Lietuvos vietovėse galėtų susidaryti storas sniego sluoksnis. Pučiant stipriam vėjui, sniegas būtų pustoras, todėl net ir pasibaigus snygiui keliuose galėtų formuotis pusnys. Didesnių sunkumų tikėtina sulaukti atvirose vietovėse, užmiesčio keliuose ir mažesnėse gyvenvietėse.

2027-ųjų sausis gali būti išskirtinis
2027-ųjų sausis gali būti išskirtinis

Sausio viduryje į Europą gali įsiveržti arktinis šaltis

Daugiausia dėmesio sulaukia galimas atmosferos cirkuliacijos persitvarkymas sausio viduryje. Jeigu virš Skandinavijos arba šiaurinės Europos dalies susiformuotų stiprus ir ilgiau išsilaikantis anticiklonas, jis galėtų apriboti šiltesnių Atlanto oro masių patekimą į Baltijos regioną.

Tokiu atveju Lietuvą pasiektų šaltas žemyninis arba arktinis oras. Temperatūra galėtų sparčiai kristi, ypač naktimis. Susidarius sniego dangai, nurimus vėjui ir išsigiedrijus dangui, žemės paviršius prarastų daug šilumos, todėl šalčiai galėtų dar labiau sustiprėti.

Ekstremaliomis aplinkybėmis Lietuvos rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose teoriškai galėtų pasitaikyti net –30 °C ar žemesnė temperatūra. Iki –35 °C siekiantis šaltis būtų itin retas ir išskirtinis reiškinys, kuriam reikėtų ypatingo atmosferos sąlygų derinio.

Stipriausi šalčiai paprastai susidaro ne vien dėl iš šiaurės atkeliaujančio oro. Didelę reikšmę turi ir sniego dangos storis, debesuotumas, vėjo greitis bei anticiklono išsilaikymo trukmė. Todėl net ir vienos šalčio bangos metu temperatūra skirtinguose Lietuvos rajonuose gali labai skirtis.

Lenkijos prognozėse matomi du visiškai skirtingi žiemos scenarijai

Lenkijos žiniasklaidoje aptariami JAV CFS/NOAA ir Europos ECMWF modelių skaičiavimai atskleidžia, kad artėjant Kalėdoms Europoje gali susiklostyti dvi skirtingos situacijos.

Amerikietiškas modelis numato galimybę, kad prieš pat gruodžio 24-ąją į Vidurio Europą pradės skverbtis arktinis oras. Pagal aptariamą scenarijų, rytinėje ir šiaurės rytinėje Lenkijos dalyse temperatūra galėtų nukristi iki –8 ar –12 °C. Tai reikštų, kad ir Lietuva galėtų atsidurti šaltesnių oro masių zonoje.

Tuo metu europinis ECMWF modelis pateikia švelnesnį scenarijų. Pagal jį Atlanto ciklonai galėtų atnešti šiltesnį ir drėgnesnį orą. Vakarų Lenkijoje temperatūra kai kuriomis dienomis galėtų pakilti net iki 8–12 °C, o Baltijos regione vyrautų gerokai švelnesnės žiemos sąlygos.

Vis dėlto situacija gali pasikeisti jau po Kalėdų. Jeigu sustiprėtų aukšto slėgio sistema Šiaurės Europoje, metų sandūroje vėl atsivertų kelias šaltoms oro masėms. Tai būtų vienas iš galimų žiemiškesnio sausio pradžios scenarijų.

Poliarinis sūkurys gali turėti įtakos visos Europos žiemai

Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių pakeisti žiemos eigą, yra poliarinio sūkurio būklė. Šis didelio masto atmosferos reiškinys susijęs su itin šalto oro cirkuliacija poliarinėse platumose.

Kai stratosferinis poliarinis sūkurys susilpnėja arba pakinta jo struktūra, tam tikromis aplinkybėmis gali keistis ir atmosferos cirkuliacija žemesniuose sluoksniuose. Tuomet padidėja galimybė, kad šaltas oras iš poliarinių platumų pasieks piečiau esančius Europos regionus.

Tačiau tokie pokyčiai nebūtinai reiškia, kad stiprūs šalčiai užklups būtent Lietuvą. Arktinio oro masės gali pasukti į Vakarų, Vidurio arba Rytų Europą, todėl konkrečių šalių orų scenarijai labai priklausys nuo atmosferos slėgio sistemų išsidėstymo.

Jeigu šalto oro srautas pasiektų Baltijos valstybes ir regione užsilaikytų ilgiau, stipresnio šalčio laikotarpis galėtų trukti ne vieną dieną.

Sausį galime sulaukti gausių snygių
Sausį galime sulaukti gausių snygių

Gausus sniegas ir stiprūs šalčiai gali keisti vienas kitą

Dar viena sausio ypatybė galėtų būti dideli kontrastai tarp sniegingų ir labai šaltų laikotarpių. Aktyvūs ciklonai paprastai atneša daugiau kritulių, o stipresni anticiklonai žiemą dažniau lemia ramesnius, sausesnius ir šaltesnius orus.

Dėl šios priežasties Lietuvoje teoriškai galėtų susidaryti situacija, kai po kelias dienas trunkančio intensyvaus snygio staiga smarkiai atšąla. Susiformavusi sniego danga tokiu atveju išsilaikytų ilgiau, o giedromis naktimis prisidėtų prie dar intensyvesnio žemės paviršiaus atšalimo.

Vakarų Lietuvoje orus dažniau švelnintų Baltijos jūros poveikis, todėl čia galėtų pasitaikyti daugiau šlapdribos ir atlydžių. Rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose, ypač įsivyravus rytų ar šiaurės rytų vėjui, būtų palankesnės sąlygos stipresniam šalčiui.

Tokie temperatūros skirtumai gali lemti ir labai nevienodą sniego dangos storį. Vienur sniegas galėtų tirpti ir vėl užšalti, kitur – kauptis kelias savaites.

Ar 2027 metų sausis iš tiesų taps išskirtinis?

Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio instituto IMGW pateikiamas oficialus ilgalaikis vertinimas kol kas yra santūresnis. Pagal jį, 2027 metų sausio vidutinė temperatūra ir kritulių kiekis Lenkijoje turėtų išlikti daugiametės normos ribose. Tai savaime nerodo nei užsitęsusio ekstremalaus šalčio, nei rekordinio sniego kiekio.

Tačiau net ir mėnesio vidurkiui esant artimam normai, atskiros dienos gali būti gerokai šaltesnės arba šiltesnės už įprastas. Todėl vieno mėnesio laikotarpiu gali pasitaikyti ir atlydžių, ir stiprių šalčių, ir gausesnio sniego epizodų.

Lietuvai svarbiausias klausimas – ar sausio mėnesį susiformuos ilgiau išliekanti atmosferos blokavimo sistema, kuri sustabdytų šiltą Atlanto oro srautą ir sudarytų sąlygas arktiniam šalčiui įsitvirtinti Baltijos regione.

Jeigu taip nutiktų, 2027-ųjų sausis galėtų tapti viena ryškesnių pastarųjų metų žiemų. Vis dėlto tik artėjant metų sandūrai bus galima patikimiau vertinti, ar Lietuvoje iš tiesų formuosis ilgalaikė sniego danga, kiek stiprūs bus šalčiai ir ar atsiras sąlygų itin retoms, net –35 °C siekiančioms temperatūroms.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius