Poliarinis sūkurys silpnėja neįprastai anksti. Ar Lietuvai tai žada išskirtinius šalčius gruodį?

Aukštai virš Arkties vykstantys pokyčiai patraukė meteorologų dėmesį: poliarinis sūkurys trikdomas tuo metu, kai paprastai turėtų stiprėti. Tai gali pakeisti artimiausių savaičių orų eigą, tačiau skelbti apie Lietuvon atslenkančią speiguotą žiemą dar per anksti.

Žinia apie silpstantį poliarinį sūkurį skamba grėsmingai. Nesunku įsivaizduoti iš Arkties besiveržiančią šalčio bangą, užpustytus kelius ir smarkiai išaugusias šildymo sąskaitas. Vis dėlto tarp pokyčių aukštai atmosferoje ir temperatūros už mūsų lango yra keli svarbūs tarpiniai žingsniai.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba „Met Office“ lapkričio 4 dieną paskelbė, kad stratosferinis poliarinis sūkurys jau deformuotas ir stebimi besivystančio staigaus stratosferos atšilimo požymiai. Toks ankstyvas sutrikimas išskirtinis, tačiau stipraus atšilimo įvykis tuo metu dar nebuvo patvirtintas. Todėl teiginius apie jau įvykusį rekordinį sūkurio suirimą reikėtų vertinti atsargiai.

Kodėl atšilimas virš Arkties gali atnešti šaltį?

Stratosferinis poliarinis sūkurys – šaltuoju metų laiku aukštai virš ašigalio susiformuojanti stiprių vakarų vėjų cirkuliacija. Jos nereikėtų įsivaizduoti kaip vienos pūgos ar ciklono, keliaujančio Lietuvos link.

Sūkurį gali sutrikdyti iš žemutinės atmosferos aukštyn sklindančios didelio masto bangos. Joms veikiant, vėjai silpnėja, sūkurys pasislenka arba skyla, o poliarinėje stratosferoje temperatūra sparčiai pakyla.

Šis atšilimas vyksta gerokai aukščiau sluoksnio, kuriame formuojasi kasdieniai mūsų orai. Vėliau pasikeitusi cirkuliacija gali paveikti atmosferos sraujymę: oro srautai ima labiau vingiuoti, sudarydami sąlygas šaltam orui slinkti piečiau, o šiltam – šiauriau. Tačiau poveikis skirtinguose regionuose būna nevienodas.

Poliarinis sūkurys keičia veidą

Lietuvai svarbiausia – iš kur atkeliaus oras

Vien silpnas sūkurys nepasako, ar Vilniuje snigs, o Klaipėdoje spaus šaltis. Lemiamą reikšmę turi tai, kaip išsidėstys aukšto ir žemo slėgio sritys bei kokios krypties oro pernaša įsitvirtins Europoje. Sūkurio sutrikimas gali paskatinti įprastą vakarų srautą stabdančių anticiklonų susidarymą, bet jų vieta kiekvieną kartą skiriasi.

Lietuvai tai reikštų kelis galimus scenarijus. Jei susidarytų sąlygos ilgiau plūsti orui iš šiaurės ar šiaurės rytų, atšalimo tikimybė padidėtų. Išlikus vakarų pernašai nuo Atlanto, galėtų tęstis permainingi, drėgnesni orai su atlydžiais.

Tai galimų situacijų paaiškinimas, o ne konkreti šių metų prognozė. Net šaltesnis laikotarpis savaime negarantuoja gausaus sniego: jam reikia ir pakankamai drėgmės.

Kada pokyčius galėtume pajusti?

Jeigu stratosferos sutrikimo poveikis pasiekia apatinius atmosferos sluoksnius, tai gali užtrukti maždaug dvi–šešias savaites. Tačiau šis laikotarpis nėra šalčių atskaitos laikrodis: poveikis gali būti silpnas arba konkrečiame regione apskritai menkai juntamas. Be to, ankstyvą lapkritį Šiaurės pusrutulyje paprastai būna sukaupta mažiau šalčio nei žiemos viduryje.

Vadinasi, net ryškus ankstyvas sutrikimas neleidžia patikimai nuspręsti, kokie bus gruodis, sausis ir vasaris. Kelių savaičių šalčio epizodas ir visos žiemos vidutinė temperatūra – skirtingi dalykai.

Ką verta daryti gyventojams?

Praktiškiausia stebėti, ar bendras atmosferos signalas atsiranda konkrečiose Lietuvos orų prognozėse. Kasdieniams sprendimams naudingesnė numatoma nakties temperatūra, kritulių pobūdis ir perspėjimai apie plikledį nei vienas įspūdingas poliarinio sūkurio žemėlapis.

Vairuotojams verta pasirūpinti automobilio parengtimi šalčiui, namų savininkams – patikrinti šildymo įrangą ir nuo užšalimo neapsaugotus vamzdynus. Tai įprasti sezoniniai darbai, kurių nereikia atidėti laukiant žinių apie sūkurį.

Ankstyvas poliarinio sūkurio silpnėjimas yra svarbus signalas meteorologams. Lietuvos gyventojams jis kol kas reiškia priežastį atidžiau sekti prognozes – tikslaus būsimos žiemos scenarijaus dar neturime.