Be šios įrangos naujo automobilio ES nebeužregistruos: vairuotojai vis dar painiojasi, kam tai iš tikrųjų taikoma

Automobilių pirkėjai vis dažniau susiduria su nauja realybe: modernus automobilis šiandien yra ne tik variklis, ratai ir multimedijos ekranas. Jame privalo būti ir visa elektroninių saugumo sistemų puokštė – nuo greičio viršijimo įspėjimų iki automatinio avarinio stabdymo.

Svarbiausia žinia vairuotojams paprasta: tai nereiškia, kad senus automobilius reikės skubiai perdaryti ar vežti į servisą montuoti naujų sistemų. Reikalavimai taikomi naujiems automobiliams, kurie pirmą kartą registruojami Europos Sąjungoje. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nuo 2024 m. liepos 7 d. naujos bendrojo saugumo taisyklės taikomos visiems naujiems ES parduodamiems motoriniams automobiliams, o naujiems transporto priemonių tipams jos buvo taikomos jau nuo 2022 m. liepos.

Kitaip tariant, jei važinėjate anksčiau įsigytu automobiliu, niekas nereikalaus į jį įdiegti išmaniojo greičio asistento, įvykių duomenų registratoriaus ar alkoblokavimo sąsajos. Tačiau jei perkamas visiškai naujas automobilis, gamintojas jau turi būti pasirūpinęs privaloma įranga.

Kas privaloma naujuose automobiliuose?

ES bendrojo saugumo reglamentas numato, kad nauji automobiliai turi būti aprūpinti pažangiomis vairuotojo pagalbos ir saugumo sistemomis. Tarp jų – išmanioji greičio palaikymo sistema, dažnai vadinama ISA. Ji padeda vairuotojui laikytis leistino greičio: gali įspėti garsu, vaizdu arba kitais signalais, o kai kuriuose automobiliuose – sukurti pasipriešinimą akceleratoriaus pedale.

Kita svarbi sistema – avarinio stabdymo signalas. Staigiai stabdant, galiniai žibintai gali pradėti mirksėti, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas greičiau suprastų pavojų. Taip pat privalomos tokios sistemos kaip automatinis avarinis stabdymas, vairuotojo nuovargio ir dėmesio stebėjimas, atbulinės eigos kliūčių aptikimas, įvykių duomenų registratorius ir standartizuota sąsaja, leidžianti prijungti patvirtintą alkoblokavimo įrenginį. ES reglamente šios sistemos apibrėžiamos kaip priemonės, skirtos vairuotojui padėti ir geriau apsaugoti keleivius, pėsčiuosius bei dviratininkus.

Dalis vairuotojų tokias sistemas jau pažįsta. Kai kurie naujesni automobiliai seniai pypsi viršijus greitį, įspėja apie nukrypimą nuo eismo juostos ar automatiškai stabdo, jei priekyje atsiranda kliūtis. Skirtumas tas, kad dabar tai nebe tik brangesnių komplektacijų privalumas, o saugumo standartas naujiems automobiliams.

Ar automobilis pats ribos greitį?

Daug diskusijų kelia išmanioji greičio palaikymo sistema. Kai kurie vairuotojai ją įsivaizduoja kaip elektroninį prižiūrėtoją, kuris neleis važiuoti greičiau. Iš tikrųjų sistema pirmiausia skirta įspėti ir padėti vairuotojui, o ne perimti visą kontrolę.

Ji gali naudoti kelio ženklų atpažinimą, navigacijos duomenis ar kitus šaltinius, kad nustatytų leistiną greitį. Viršijus ribą, vairuotojas gauna signalą. Kai kuriuose modeliuose sistema gali būti juntama per akceleratoriaus pedalą, tačiau vairuotojas vis tiek išlieka atsakingas už automobilio valdymą.

Taigi tai nėra „automobilis, kuris nebeleis važiuoti“. Tai labiau papildomas priminimas, kuris kai kam atrodys naudingas, o kai kam – erzinantis. Ypač tiems, kurie įpratę važiuoti „truputį greičiau, bet saugiai“.

Įvykių duomenų registratorius – ne paprastas vaizdo registratorius

Dar viena daug klausimų kelianti sistema – EDR, arba įvykių duomenų registratorius. Svarbu nepainioti jo su vaizdo registratoriumi. EDR nėra kamera, filmuojanti kelią. Jo paskirtis – fiksuoti svarbiausius techninius duomenis prieš eismo įvykį, jo metu ir iškart po jo.

Tokie duomenys gali apimti greitį, stabdymą, akceleratoriaus pedalo padėtį, saugos diržų naudojimą, oro pagalvių suveikimą ir kitus parametrus. ES reglamente EDR apibrėžiamas kaip sistema, kurios tikslas – įrašyti ir saugoti kritinius su susidūrimu susijusius parametrus prieš avariją, jos metu ir iškart po jos.

Tai gali būti naudinga aiškinantis avarijų aplinkybes, tačiau natūraliai kelia ir privatumo klausimų. Būtent todėl svarbu suprasti, kad tai nėra nuolatinis vairuotojo stebėjimas vaizdu, o techninių įvykio duomenų registravimas.

Avarinio stabdymo sistema

Kiek tai kainuos pirkėjams?

Didžiausias ginčas – kaina. Saugumo sistemos nėra nemokamos. Gamintojams reikia kamerų, radarų, jutiklių, valdymo blokų, programinės įrangos ir papildomų testų. Brangiuose automobiliuose tokia įranga dažnai jau buvo montuojama, todėl pirkėjas kainos pokytį gali jausti mažiau. Tačiau pigesniems miesto automobiliams kiekvienas papildomas šimtas eurų yra daug jautresnis.

Būtent todėl daugiausia diskusijų kyla dėl mažų ir nebrangių modelių. Kai automobilio marža maža, o naujų reikalavimų, taršos normų ir technologijų kaina auga, gamintojams kartais paprasčiau modelį išimti iš rinkos nei jį brangiai atnaujinti.

Vis dėlto teigti, kad vien saugumo reglamentas „nužudė“ daugybę modelių, būtų per paprasta. Automobilių rinką tuo pačiu metu spaudžia ir taršos reikalavimai, elektrifikacija, mažėjantis pigių modelių pelningumas ir būsimi standartai.

Ko nereikėtų išsigąsti?

Pirmiausia – nereikia bijoti, kad rytoj nepraeisite techninės apžiūros, nes jūsų senesniame automobilyje nėra ISA ar EDR. Šie reikalavimai netaikomi anksčiau registruotiems automobiliams kaip privalomas papildomas perdarymas.

Antra – nereikia galvoti, kad kiekvienas naujas automobilis staiga taps visiškai autonominis. Šios sistemos padeda vairuotojui, bet jo nepakeičia. Jos gali įspėti, stabdyti kritiniu momentu, priminti apie nuovargį ar padėti išvengti kliūties važiuojant atbulomis. Tačiau atsakomybė už vairavimą lieka žmogui.

Trečia – nereikia painioti alkoblokavimo sąsajos su privaloma alkospyna. Naujuose automobiliuose turi būti numatyta standartizuota galimybė tokį įrenginį prijungti, bet tai nereiškia, kad kiekvienas automobilis iš salono turės alkotesterį, be kurio neužsives.

Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?

Lietuvos vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: perkant naują automobilį iš ES rinkos, šios saugumo sistemos jau turėtų būti jo standartinės įrangos dalis. Jei perkamas naudotas automobilis, svarbu žiūrėti jo pirmosios registracijos datą, kilmę ir konkrečią komplektaciją.

Ilgainiui šios sistemos taps tokios pat įprastos kaip ABS, ESP ar oro pagalvės. Iš pradžių jos atrodė kaip papildoma prabanga, vėliau – kaip normalus saugumo standartas.

Taip, dalį vairuotojų erzins pypsėjimai, įspėjimai ir elektroniniai priminimai. Taip, automobiliai gali brangti. Tačiau šių pokyčių tikslas aiškus – sumažinti avarijų, sužalojimų ir žūčių keliuose skaičių.

Didelės revoliucijos vieną rytą neįvyko. Tai buvo kelių metų pereinamasis procesas, kurio galutinis rezultatas toks: naujas automobilis Europoje nuo šiol turi būti ne tik patogus ir ekonomiškas, bet ir gerokai budresnis už vairuotoją tais momentais, kai šis pavargsta, išsiblaško arba per vėlai sureaguoja.