Iki greičio matuoklio dar šimtai metrų, o greitis jau išmatuotas? Vairuotojai vis dar nesupranta iš kokio nuotolio „šaudo” trikojai

Pakelėje pastebėjus policijos automobilį ar „trikojį“, koja neretai pirmiausia keliauja prie stabdžio. Atrodo, jeigu pro matuoklį pravažiuosite leistinu greičiu, pažeidimo nebus. Tačiau greičio nustatymas ir automobilio fotografavimas nebūtinai vyksta tuo pačiu momentu. Kai kurių prietaisų techninės galimybės leidžia matuoti gerokai toliau, negu tikisi vairuotojas.

Vieno visiems Lietuvos greičio matuokliams tinkamo atstumo nėra. Rankinis lazerinis prietaisas, ant trikojo pastatyta automatinė sistema ir vidutinio greičio ruožas veikia skirtingai. Todėl internete perskaitytas skaičius – 75, 300 ar 1 200 metrų – be konkretaus prietaiso pavadinimo ir paaiškinimo gali labiau suklaidinti, negu padėti.

Kodėl vienur minima 75 metrų, o kitur – daugiau nei kilometro riba?

Lietuvos policijos naudojamos įrangos sąraše yra lazerinių „TruCAM“, „TruSpeed“, „Traffi Patrol XR“, automatinių „PoliScan FM1“ ir kitokių sistemų. Visus šiuos prietaisus kasdienėje kalboje dažnai vadiname radarais, nors jų veikimo principai ir galimybės skiriasi.

„PoliScan FM1“ gamintojas „Vitronic“ nurodo iki maždaug 75 metrų aptikimo zoną. Sistema gali vienu metu stebėti kelias transporto priemones ir matuoti iš priekio arba iš galo. Tačiau šis atstumas nepasako, kad kiekviena nuotrauka padaroma būtent ties 75 metrų riba.

Kitokį pavyzdį pateikia „TruCAM II“ gamintojas „Laser Technology“: deklaruojamas maksimalus nuotolis siekia 1 200 metrų, o optimalus kameros veikimo nuotolis – 30–150 metrų. Vadinasi, gebėjimas išmatuoti greitį ir galimybė gauti aiškų valstybinio numerio vaizdą nėra tas pats rodiklis.

Svarbus patikslinimas: tai konkretaus „TruCAM II“ modelio gamintojo duomenys. Jų negalima automatiškai priskirti kiekvienam Lietuvos pareigūno laikomam matuokliui. Praktinį naudojimą lemia konkreti įranga, jos patvirtintos charakteristikos, nustatymai ir matavimo sąlygos. Todėl nei teiginys „visi matuoja kilometrą“, nei „toliau nei šimtas metrų nepagauna“ nėra patikimas.

Pravažiavote „trikojį“? Jis gali matuoti ir tolstantį automobilį

Dar viena klaidinga prielaida – kad matuoklis veikia tik į jį artėjančias transporto priemones. Lietuvos policija apie „TruCAM“, „TruSpeed“ ir „PoliScan FM1“ nurodo, jog jie gali matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių automobilių greitį.

„PoliScan FM1“ atveju greičio viršijimas fiksuojamas automatiškai, naudojamos dvi skaitmeninės kameros. Policijos aprašyme taip pat nurodyta, kad nuotraukoje esanti žyma padeda identifikuoti transporto priemonę, kuriai priskirtas matavimas.

Todėl vien tai, kad automobilis jau pravažiavo pro įrenginį, dar nereiškia, jog jo greitis nebegali būti matuojamas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad greta važiuojantis automobilis savaime padarys jūsų matavimą netinkamą. Kilus abejonių reikia vertinti konkretų įrašą, o ne vien prisiminti, kad kelyje buvo daugiau transporto.

Vidutinio greičio ruože svarbi visa atkarpa

Vidutinio greičio kontrolė atsako į kitą klausimą: per kiek laiko automobilis įveikė nustatytą kelio ruožą. Lietuvos metrologijos inspekcijos metodikoje tokia sistema apibrėžiama kaip turinti mažiausiai du transporto priemonės judėjimą fiksuojančius įrenginius – bent po vieną atkarpos pradžioje ir pabaigoje.

Vidutinis greitis apskaičiuojamas pagal atstumą ir jam įveikti sugaištą laiką. Todėl trumpas pristabdymas ties kamera neparodo, kokiu vidutiniu greičiu pravažiuotas visas kontroliuojamas ruožas.

Paprastas skaičiavimo pavyzdys: jeigu penki kilometrai įveikiami per tris minutes, vidutinis greitis yra 100 km/val. Tai matematinis pavyzdys, o ne konkretaus Lietuvos kontrolės ruožo aprašymas. Jis parodo, kodėl vien spidometro rodmuo pravažiuojant kamerą neatskleidžia viso rezultato.

Kartu galioja ir priešinga aplinkybė: leistinas vidutinis greitis nesuteikia teisės atskiroje atkarpos vietoje viršyti ten nustatyto greičio. Kelio ženklų reikalavimai galioja nepriklausomai nuo to, ką vėliau apskaičiuos sistema.

Ką Lietuvoje reiškia paklaida ir ką tikrinti gavus pranešimą?

Prietaiso paklaida nėra vairuotojui suteiktas papildomas greičio rezervas. Policijos skelbiamuose įrangos aprašymuose skirtingiems modeliams nurodytos nevienodos paklaidos, todėl vienos taisyklės „visada atimami trys kilometrai“ taikyti viskam negalima.

Nereikėtų painioti ir matavimo paklaidos su administracine atsakomybe. Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnis už nustatyto greičio viršijimą iki 10 km/val. numato įspėjimą. Tai vis tiek yra pažeidimas, o ne leidimas važiuoti dešimčia kilometrų greičiau. Viršijus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val., numatyta 12–30 eurų bauda.

Gavus pranešimą ir abejojant matavimu, naudinga prašyti susipažinti su bylos medžiaga: patikrinti vietą, laiką, automobilio numerį, užfiksuotą greitį, nurodytą leistiną greitį ir matavimo priemonės duomenis. Kilus pagrįstam klausimui dėl įrangos, svarbūs jos patikros dokumentai. Policija yra paskelbusi prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga formą.

Argumentas „pareigūną pamačiau, kai jau važiavau lėčiau“ pats savaime neparodo ankstesnio greičio. Spręsti reikia pagal matavimo duomenis. O kelyje bandyti atspėti, kur prasideda konkretaus įrenginio veikimo zona, nėra patikimas orientyras: leistiną ir sąlygoms tinkamą greitį reikia pasirinkti dar prieš pastebint kamerą.