Pamatėte policininką su „džiovintuvu“ ir numetėte greitį? Gali būti per vėlu – Lietuvoje matuoja ir iš daugiau kaip kilometro

Tolumoje prie kelio pamatai policijos automobilį, šalia stovi pareigūnas su į pistoletą panašiu greičio matuokliu ir koja automatiškai keliauja nuo akceleratoriaus prie stabdžio. Daugelis vairuotojų vis dar įsivaizduoja, kad greitis matuojamas tada, kai iki policijos lieka kelios dešimtys metrų. Tačiau šiuolaikinė greičio kontrolė Lietuvoje veikia visai kitaip. Kol vairuotojas pastebi pareigūną, jo automobilio greitis kai kuriais atvejais jau gali būti išmatuotas, o pats matavimas atliktas iš kelių šimtų metrų ar net didesnio nei kilometro atstumo.

Lietuvos policija oficialiai skelbia naudojanti nemažai skirtingų greičio matavimo prietaisų – tarp jų lazerinius „TruCAM“, „TruSpeed“, „Traffi Patrol XR“, „Unipar SL 700“, taip pat radiolokacines sistemas ir į automobilius montuojamus matuoklius. Dalis prietaisų ne tik parodo greitį, bet ir išsaugo matavimo laiką, atstumą iki automobilio bei kitus duomenis, o „TruCAM“ dar gali užfiksuoti ir pažeidimo vaizdą. Lietuvos policijos naudojamų „TruCAM“ ir „TruSpeed“ greičio matavimo diapazonas siekia iki 320 km/val., o tipinė deklaruojama matavimo paklaida – ±2 km/val.

Todėl kelio pakraštyje stovintis pareigūnas nėra žmogus, laukiantis, kol pravažiuosite tiesiai pro jį. Technologija leidžia automobilį „pagauti“ gerokai anksčiau.

Keli šimtai metrų nėra riba – kai kurie prietaisai siekia apie 1,2 kilometro

Vieno universalaus skaičiaus, iš kokio atstumo Lietuvos policija visada matuoja greitį, nėra. Tai priklauso nuo konkretaus prietaiso, jo versijos, kelio reljefo, matomumo, oro sąlygų ir to, ar pareigūnas turi aiškią matymo liniją iki automobilio. Tačiau techninės šiuolaikinių lazerinių matuoklių galimybės gali gerokai nustebinti.

„Laser Technology“ savo „TruSpeed“ serijai nurodo maždaug 650 metrų maksimalų standartinės versijos matavimo nuotolį, o ilgojo nuotolio LR versijoje – iki 1 200 metrų. Lietuvoje taip pat buvo naudojami „TruCAM II“ prietaisai, kurių maksimalus nurodomas matavimo atstumas siekia 1 200 metrų. Tai nereiškia, kad kiekvienas Lietuvos pareigūnas kiekvieną automobilį matuoja iš lygiai 1,2 kilometro, tačiau labai aiškiai parodo, kokio lygio technologija šiandien naudojama greičio kontrolei.

Įsivaizduokite tiesią užmiesčio kelio atkarpą. Policijos automobilis stovi gerokai priekyje, todėl iš pradžių atrodo kaip mažas tamsus taškas. Vairuotojas važiuoja greičiau nei leidžiama, priartėjęs pagaliau atpažįsta policijos automobilį ir staigiai numeta greitį. Jam atrodo, kad sureagavo laiku. Tačiau jei matavimas buvo atliktas dar už kelių šimtų metrų, tas stabdymas jau nieko nepakeičia – užfiksuotas greitis yra tas, kuriuo automobilis važiavo matavimo momentu.

Todėl geriausias būdas išvengti greičio pažeidimo nėra bandyti pirmam pastebėti policininką. Tai tiesiog neveikia taip patikimai, kaip veikė įsivaizdavimas apie senus „radarus“.

Kodėl lazeris gali išskirti būtent jūsų automobilį, nors kelyje važiuoja keli

Vairuotojai kartais klausia: jeigu keliu vienu metu važiuoja penki automobiliai, iš kur pareigūnas žino, kurio greitį išmatavo? Čia ir atsiskleidžia skirtumas tarp senesnių radarinių sistemų ir šiuolaikinių lazerinių matuoklių.

Lazerinis greičio matuoklis siunčia labai siaurą spindulį į pasirinktą automobilį ir pagal nuo jo atsispindinčio signalo pokytį apskaičiuoja judėjimo greitį. Gamintojo duomenimis, lazerio pluošto sklaida gali būti apie 3 miliradianus – tai reiškia, kad 100 metrų atstumu spindulio plotis yra maždaug 30 centimetrų. Net ir didesniu atstumu tai leidžia gana tiksliai nusitaikyti į konkrečią transporto priemonę.

Dėl to pats liaudiškas pavadinimas „džiovintuvas“ šiandien jau šiek tiek klaidina. Išoriškai prietaisas gal ir primena seną rankinį radarą, tačiau jo viduje gali veikti visai kita technologija. Be to, šiuolaikiniai prietaisai gali fiksuoti ne tik artėjančius automobilius. Lietuvos policija nurodo, kad „TruCAM“, „TruSpeed“, „Traffi Patrol XR“ ir kiti naudojami lazeriniai matuokliai gali matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį.

Vadinasi, vien tai, kad jau pravažiavote pareigūną, savaime nereiškia, kad matavimas nebegalimas.

Dar daugiau – policija naudoja ir mobiliąsias radiolokacines sistemas, kurios gali būti montuojamos transporto priemonėse arba ant trikojo. Pavyzdžiui, „Sensys MSSS“ gali matuoti artėjančias ir tolstančias transporto priemones bei eismą abiem kryptimis, o pažeidimo atveju padaryti nuotrauką su automobiliu ir valstybiniu numeriu.

Kodėl staigiai stabdyti pamačius policiją gali būti blogesnė mintis nei pats viršytas greitis

Yra dar viena priežastis nebandyti žaisti žaidimo „kas ką pamatys pirmas“. Vairuotojas, tolumoje netikėtai pastebėjęs policijos automobilį, kartais stipriai stabdo net nepažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį. Jeigu iš paskos važiuojantis žmogus tokios reakcijos nesitiki, sukuriama visai reali avarijos rizika.

Ir dažnai toks stabdymas jau būna beprasmis. Lazerinis matavimas atliekamas labai greitai. Pareigūnui nereikia keliolika sekundžių laikyti automobilio „taikiklyje“, kol šis privažiuos arčiau. Jei sąlygos tinkamos ir transporto priemonė aiškiai matoma, jos greitis gali būti nustatytas dar gerokai iki to momento, kai vairuotojas supranta, kas stovi kelkraštyje.

Todėl verta keisti patį mąstymą. Greičio apribojimas nėra ta vieta, iki kurios galima važiuoti greičiau ir paskutinę sekundę pristabdyti. Jeigu ženklas nurodo 70 km/val., greitis turėtų būti sumažintas iki nustatytos ribos dar prieš įvažiuojant į zoną, o ne tada, kai priekyje pasirodo policija.

Tas pats ypač aktualu gyvenvietėse. Tiesūs įvažiavimai į miestelius dažnai atrodo kaip vieta, kur dar „galima nuriedėti“ didesniu greičiu, nes pirmieji namai stovi toliau nuo važiuojamosios dalies. Tačiau kelio ženklas galioja nuo tos vietos, kur jis pastatytas, o lazerinis matuoklis leidžia pareigūnui kontroliuoti gana ilgą tiesią atkarpą.

„Radaro nematau, vadinasi, policijos nėra“ – irgi pasenęs įsitikinimas

Rankinis lazerinis matuoklis tėra viena greičio kontrolės priemonė. Lietuvos policijos skelbiamame naudojamos įrangos sąraše yra ne tik rankinių prietaisų, bet ir į automobilius montuojamų bei mobilių sistemų. Kai kurios jų gali veikti iš patrulinio automobilio, kitos montuojamos ant trikojo ir fiksuoja pažeidimus automatiškai.

Tai reiškia, kad vairuotojas gali apskritai nepamatyti pareigūno su prietaisu rankose.

Be to, greičio kontrolė nebūtinai apsiriboja momentiniu greičiu. Lietuvos policija nurodo naudojanti ir „Trip-track“ tipo sistemas, kuriomis vidutinis automobilio greitis apskaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą bei laiką. Tokiu atveju trumpas pristabdymas vienoje konkrečioje vietoje apskritai neišsprendžia problemos.

Todėl įvairios vairuotojų legendos apie „saugius“ 100 ar 150 metrų nuo policijos šiandien praktiškai nebeturi prasmės. Vienas prietaisas gali būti naudojamas iš arčiau, kitas – iš kelių šimtų metrų, o tam tikrų lazerinių sistemų techninės galimybės siekia maždaug kilometrą ar daugiau.

Svarbiausia detalė paprasta: Lietuvoje nėra vieno universalaus atstumo, kuriame policija privalėtų stovėti nuo matuojamo automobilio. Matavimo galimybes lemia konkretus patvirtintas prietaisas ir jo naudojimo sąlygos, o ne vairuotojų tarpe paplitusi taisyklė „iš daugiau kaip 300 metrų negali“.

Todėl kitą kartą tiesiame kelyje pamatę toli priekyje stovintį policijos ekipažą neapsigaukite dėl atstumo. Jei automobilis jau buvo lazerio taikinyje, momentas, kai jūs pastebėjote policininką, gali būti gerokai vėlesnis už momentą, kai policininkas jau „pamatė“ jus.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!