Vairuotojai renkasi priekinę pavarą dėl praktiškumo, bet galiniai ratai turi pranašumą, kurį pajunti vos pasukęs vairą

Daugeliui vairuotojų pavara nėra dalykas, apie kurį jie galvoja kasdien. Automobilis užsiveda, važiuoja, telpa šeima, kuro sąnaudos priimtinos, o žiemą svarbiausia – kad ryte pavyktų išvažiuoti iš kiemo. Todėl nenuostabu, kad didžioji dalis šiandien parduodamų įprastų automobilių yra varomi priekiniais ratais. Tai pigiau gaminti, paprasčiau supakuoti, salone lieka daugiau vietos, o kasdieniam važiavimui tokio sprendimo dažniausiai visiškai pakanka.

Tačiau pakanka vieną kartą persėsti į gerai subalansuotą galiniais ratais varomą automobilį, kad skirtumas pasijustų labai greitai. Ne būtinai tiesiojoje, ne būtinai spaudžiant akceleratorių iki dugno, o paprastame posūkyje, greitesniame įsiliejime į kelią ar važiuojant vingiuotu užmiesčio ruožu. Automobilis reaguoja kitaip, vairas atrodo švaresnis, o pats kėbulas posūkyje elgiasi tarsi natūraliau.

Dėl to automobilių mėgėjai jau dešimtmečius ginčijasi, kas geriau – priekiniai ar galiniai varantieji ratai. Vieni sako, kad priekinių ratų pavara yra protingesnis pasirinkimas Lietuvos kasdienybei. Kiti atkerta, kad tik galinių ratų pavara leidžia pajusti tikrą automobilio balansą. Tiesa, kaip dažnai būna, slypi ne vienoje pusėje. Tačiau kai kalba pasisuka apie valdymo pojūtį, galiniai ratai turi kelis labai stiprius argumentus.

Priekiniai ratai dirba per daug, o galiniai leidžia automobiliui kvėpuoti

Priekinių ratų pavara atrodo labai logiška. Priekyje stovi variklis, priekyje yra pavarų dėžė, priekiniai ratai ir suka automobilį, ir jį traukia į priekį. Inžineriškai tai patogu, kompaktiška ir ekonomiška. Todėl tokį sprendimą renkasi dauguma gamintojų, ypač miesto automobiliuose, hečbekuose, kompaktiškuose visureigiuose ir šeimos modeliuose.

Tačiau vairavimo pojūčio požiūriu priekiniai ratai gauna per daug užduočių vienu metu. Jie turi ir vairuoti, ir perduoti variklio galią į kelią, ir susitvarkyti su stabdymu, ir laikyti didelę automobilio svorio dalį. Kai važiuojama ramiai, tai beveik nejaučiama. Bet kai greitis didesnis, kelias vingiuotas arba vairuotojas staigiau spusteli akceleratorių, priekiniai ratai pradeda dirbti ties savo galimybių riba.

Galiniais ratais varomame automobilyje darbas padalijamas aiškiau. Priekiniai ratai daugiausia atsakingi už vairavimą, o galiniai – už trauką. Dėl to vairas dažnai atrodo tikslesnis ir švaresnis. Jis mažiau apkrautas pašalinėmis jėgomis, todėl vairuotojas geriau jaučia, ką daro priekinės padangos.

Būtent šį skirtumą dažniausiai įvardija tie, kurie mėgsta vairuoti. Priekiniais ratais varomas automobilis dažnai tiesiog vykdo komandą. Geras galiniais ratais varomas automobilis atrodo lyg bendrautų su vairuotoju. Jis aiškiau perduoda, kur baigiasi sukibimas, kaip juda svoris ir kiek dar galima pasitikėti posūkiu.

Posūkyje skirtumas tampa akivaizdus

Priekinių ratų pavara turi labai aiškų elgesio bruožą – kai vairuotojas į posūkį įvažiuoja per greitai, automobilis dažniausiai pradeda slysti priekine ašimi. Paprastai tariant, vairas jau pasuktas, bet automobilis vis tiek nori važiuoti tiesiau, nei tikėjotės. Tai vadinama nepakankamu pasukamumu.

Kasdieniam vairuotojui toks elgesys gali būti saugesnis ir labiau nuspėjamas, nes automobilis dažniausiai neapsisuka staiga. Tačiau vairavimo malonumo požiūriu tai nėra labai įdomu. Vairuotojas jaučia, kad automobilis priešinasi, stumia priekį į išorę ir prašo mažinti greitį.

Galiniais ratais varomas automobilis gali būti subalansuotas kitaip. Kadangi trauka perduodama į galą, o priekiniai ratai labiau atsakingi už kryptį, posūkyje automobilis gali jaustis lengvesnis priekyje ir tiksliau reaguoti į vairą. Gerai suprojektuotas galiniais ratais varomas modelis į posūkį įsuka natūraliau, o vairuotojas gali subtiliau reguliuoti automobilio padėtį ne tik vairu, bet ir akceleratoriumi.

Čia svarbu nepainioti su neatsakingu slydimu gatvėje. Galinių ratų pavara nėra kvietimas driftinti viešuose keliuose. Tačiau kontroliuojamas automobilio balansas, kai vairuotojas jaučia, kaip galinė ašis dalyvauja posūkyje, yra viena priežasčių, kodėl sportiniai ir prabangūs automobiliai ilgus metus rinkosi būtent tokį išdėstymą.

Automobilio varantieji ratai

Greitėjant galiniai ratai gauna tai, ko priekiniams trūksta

Staigiau pajudėjus iš vietos, automobilio svoris natūraliai persikelia atgal. Tai fizika, kurią jaučia kiekvienas vairuotojas: priekis šiek tiek pakyla, galas prispaudžiamas. Galiniais ratais varomam automobiliui tai naudinga, nes būtent galiniai ratai gauna daugiau apkrovos ir gali geriau perduoti galią į kelią.

Priekiniais ratais varomame automobilyje vyksta priešingas dalykas. Kai stipriai greitėjama, svoris nuo varančiųjų priekinių ratų dalinai nukeliamas. Tada jie turi mažiau sukibimo, nors būtent jiems reikia traukti automobilį pirmyn. Galingesniuose priekiniais ratais varomuose automobiliuose tai gali reikšti ratų praslydimą, vairo tampymą ir jausmą, kad automobilis kovoja pats su savimi.

Dėl to daug galingų automobilių renkasi galinių arba visų varančiųjų ratų pavarą. Ne todėl, kad priekinė pavara būtų bloga, o todėl, kad didelę galią daug lengviau suvaldyti, kai varomieji ratai gauna pakankamai apkrovos.

Kasdien važinėjant mieste šis skirtumas gali atrodyti nesvarbus. Tačiau stipresniame automobilyje, važiuojant į įkalnę, lenkiant ar greičiau įsiliejant į eismą, galinių ratų pavara dažnai leidžia automobilio galiai jaustis natūraliau. Ji ne tiek traukia automobilį už nosies, kiek stumia jį iš galo.

Galinių ratų pavara nėra tobula, ypač Lietuvos žiemą

Vis dėlto būtų klaida sakyti, kad galinių ratų pavara visada geresnė visiems vairuotojams. Lietuvos sąlygomis priekiniais ratais varomas automobilis daugeliui žmonių yra labai praktiškas pasirinkimas. Žiemą, kai tenka pajudėti iš apsnigto kiemo ar įvažiuoti į slidžią įkalnę, priekyje esantis variklio svoris padeda varantiesiems ratams gauti daugiau sukibimo.

Galiniais ratais varomas automobilis slidžiame kelyje reikalauja daugiau dėmesio. Staigiau paspaudus akceleratorių, galas gali pradėti slysti greičiau, nei tikisi nepatyręs vairuotojas. Šiuolaikinės stabilumo sistemos labai padeda, tačiau fizikos jos nepanaikina. Jei padangos prastos, o vairuotojas elgiasi grubiai, galinių ratų pavara gali greitai parodyti charakterį.

Todėl geriausias klausimas nėra „kuri pavara apskritai geresnė“. Daug tikslesnis klausimas – kam automobilis bus naudojamas. Jei žmogui reikia ekonomiško, paprasto, talpaus ir nebrangaus automobilio kasdienai, priekinė pavara dažnai bus logiškas pasirinkimas. Jei vairuotojui svarbus balansas, vairavimo pojūtis, tikslumas ir automobilio charakteris, galiniai ratai turi stipresnį emocinį argumentą.

Dar viena detalė – priežiūra. Senesniuose galiniais ratais varomuose automobiliuose konstrukcija dažnai gali būti tvirta ir aiški, tačiau tai nereiškia, kad remontas visada bus pigesnis. Viskas priklauso nuo konkretaus modelio, jo amžiaus, detalių kainų ir ankstesnės priežiūros. Todėl vien pavaros tipas dar negarantuoja nei pigesnio remonto, nei didesnio patikimumo.

Kodėl automobilių mėgėjai vis tiek renkasi galą

Galinių ratų pavara išliko ne todėl, kad gamintojai nežinotų paprastesnių sprendimų. Ji išliko todėl, kad suteikia tai, ko skaičiais ne visada lengva paaiškinti. Automobilis su gera galinių ratų pavara gali atrodyti gyvesnis, tikslesnis ir labiau įtraukiantis. Jis leidžia vairuotojui jausti ne tik kelią, bet ir automobilio masės judėjimą.

Būtent todėl daug prabangių sedanų, sportinių kupė ir vairuotojams skirtų modelių ilgą laiką buvo kuriami su galinių ratų pavara. Toks išdėstymas leidžia geriau paskirstyti svorį, atskirti vairavimo ir traukos funkcijas bei sukurti natūralesnį automobilio balansą.

Tačiau tai nėra pasirinkimas visiems. Žmogui, kuris automobilį vertina tik kaip priemonę nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ar vaikų darželį, pavaros tipas gali būti beveik nesvarbus. Jam labiau rūpės sąnaudos, bagažinė, draudimo kaina ir tai, ar automobilis patikimai užsives žiemą.

Bet vairuotojui, kuris mėgsta kelią, galinių ratų pavara vis dar turi ypatingą žavesį. Ji primena, kad automobilis gali būti ne tik transporto priemonė, bet ir daiktas, su kuriuo norisi važiuoti ne trumpiausiu, o įdomesniu maršrutu.

Priekinė pavara nugalėjo masinėje rinkoje dėl praktiškumo. Galinė pavara iki šiol laimi ten, kur svarbus pojūtis. Ir būtent todėl šis ginčas tarp vairuotojų greičiausiai niekada nesibaigs.