Kinijos automobilių ženklai suskirstyti į 5 lygius: kur atsidūrė BYD, NIO, „Chery“ ir kiti

Kinijos automobilių pramonė per kelerius metus iš „pigių nežinomų markių“ tapo viena rimčiausių grėsmių Europos gamintojams. Dabar kalbama ne tik apie mažus miesto elektromobilius, bet ir apie prabangius visureigius, galingus sedanus, pažangias baterijas bei technologijas, kurios dar visai neseniai buvo siejamos tik su „Tesla“, BMW ar „Mercedes-Benz“.

Pateiktoje schemoje Kinijos automobilių gamintojai suskirstyti į penkis lygius – nuo ultra-premium klasės iki mažų nišinių žaidėjų. Toks skirstymas nėra oficialus gamintojų reitingas, bet jis gerai parodo, kaip šiandien atrodo Kinijos automobilių rinka: viršuje – technologijų demonstravimas ir prabanga, viduryje – masinė plėtra, apačioje – pigesni arba dar tik savo vietos ieškantys prekių ženklai.

Viršūnėje – ne pigūs automobiliai, o technologijų demonstravimas

Piramidės viršuje matome „Yangwang“, AITO ir „Zeekr“. Tai tie vardai, kuriais Kinijos gamintojai nori parodyti, kad jie gali konkuruoti ne vien kaina. Čia jau kalbama apie galingus elektrinius visureigius, prabangų saloną, pažangias vairavimo sistemas, didelę bateriją ir įvaizdį, kuris turi veikti ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų.

„Yangwang“ priklauso BYD grupei, tačiau pozicionuojamas gerokai aukščiau nei įprasti BYD modeliai. Tai tarsi bandymas pasakyti: Kinija gali gaminti ne tik prieinamą elektromobilį šeimai, bet ir brangų, išskirtinį automobilį tiems, kurie anksčiau dairėsi į „Range Rover“, „Mercedes-Benz G-Class“ ar kitus prestižinius modelius.

„Zeekr“ taip pat svarbus vardas, nes jis siejamas su aukštesnės klasės elektromobiliais ir modernesniu dizainu. Tokie gamintojai nebando būti pigiausiu pasirinkimu. Jie nori, kad pirkėjas žiūrėtų į automobilį kaip į technologinį produktą, o ne vien kaip į transporto priemonę.

Antroje pakopoje – vardai, kurie jau nori kovoti su Europa

Antrame lygyje pateikiami NIO, XPENG ir „Li Auto“. Tai jau gana gerai žinomi Kinijos elektromobilių gamintojai, ypač tiems, kurie seka rinką. Jie nėra tokie masiniai kaip BYD, bet jų tikslas aiškus – kovoti su aukštesnės klasės modeliais, siūlant daug technologijų, modernų saloną ir patrauklų kainos bei įrangos santykį.

NIO dažnai siejamas su baterijų keitimo idėja, prabangesniu įvaizdžiu ir ambicijomis Europoje. XPENG bando žaisti technologijų korta – išmanios sistemos, programinė įranga, pagalbinės vairavimo funkcijos. „Li Auto“ daug dėmesio skiria didesniems šeimos automobiliams, kuriuose svarbu komfortas, erdvė ir kasdienis praktiškumas.

Lietuvos pirkėjui šie vardai dar gali skambėti ne taip įprastai kaip „Toyota“ ar „Volkswagen“, bet būtent šioje grupėje yra gamintojai, kurie ilgainiui gali labiausiai spausti europietiškus premium ženklus. Ne todėl, kad jie būtinai pigūs, o todėl, kad už panašią ar mažesnę kainą dažnai siūlo labai daug įrangos.

Kiniški automobiliai

Masinėje rinkoje – BYD, „Geely“, „Changan“ ir sparčiausia plėtra

Trečioje pakopoje atsidūrė BYD, „Geely“, „Changan“, AION, „Leapmotor“ ir „Deepal“. Tai bene įdomiausia dalis paprastam vairuotojui, nes čia jau kalbama apie didelius pardavimų kiekius, plačią modelių gamą ir realų ėjimą į pasaulines rinkas.

BYD šiandien yra vienas ryškiausių Kinijos elektromobilių simbolių. Įmonė gamina ne tik automobilius, bet ir baterijas, todėl turi stiprų technologinį pagrindą. Europoje BYD jau nebėra egzotika – šio ženklo modeliai vis dažniau matomi įvairiose rinkose, o pirkėjai juos lygina ne su nežinomais eksperimentais, bet su įprastais šeimos elektromobiliais.

„Geely“ taip pat svarbus vardas, nes ši grupė susijusi su daugybe platesnei rinkai žinomų projektų ir prekės ženklų. „Changan“ Kinijoje yra didelis žaidėjas, o „Leapmotor“ įdomus tuo, kad bando siūlyti elektromobilius už konkurencingą kainą. Būtent šioje pakopoje gali atsirasti daugiausia automobilių, kurie patrauks praktiškai mąstantį pirkėją: šeimos krosoveriai, sedanai, miesto elektromobiliai ir hibridai.

Lietuvoje tokie automobiliai galėtų būti įdomūs tiems, kurie nori naujo automobilio su ilga įranga, bet nenori mokėti tiek, kiek kainuoja vokiečių ar japonų konkurentai. Vis dėlto svarbiausias klausimas išlieka ne vien kaina, o servisas, garantija, dalių tiekimas ir likutinė vertė po kelerių metų.

Pigesni ženklai gali vilioti kaina, bet čia reikia daugiau atsargumo

Ketvirtame lygyje matome „Wuling“, „Chery“, „Dongfeng“, BAIC, JAC, „Skywell“, NETA ir ORA. Tai labiau vertės bei masinės rinkos ženklai. Jų stiprybė – prieinamesnė kaina, paprastesnis praktiškumas ir greitai auganti pasiūla.

„Chery“ ir „Dongfeng“ nėra naujokai. Tai dideli Kinijos gamintojai, kurie įvairiais pavadinimais ir per skirtingus atstovus bando įsitvirtinti užsienio rinkose. ORA labiau siejama su mažesniais, stilingesniais elektromobiliais, o „Wuling“ Kinijoje išgarsėjo labai pigiais miesto elektromobiliais.

Tokie automobiliai gali atrodyti labai patraukliai, kai pirkėjas mato kainą ir įrangos sąrašą. Didelis ekranas, automatinės sistemos, panoraminis stogas, elektrinės sėdynės – visa tai dažnai siūloma pigiau nei pas senesnius rinkos žaidėjus. Tačiau čia reikėtų nepasiduoti vien pirmajam įspūdžiui. Prieš perkant svarbu pasidomėti, kas Lietuvoje atliks techninę priežiūrą, kiek realiai kainuos dalys, ar yra aiškus garantinis aptarnavimas ir kaip automobilis laikys vertę po 3–5 metų.

Apačioje – nišiniai vardai, kuriuos verta vertinti atsargiai

Penktoje pakopoje pateikiami mažesni arba nišiniai gamintojai: „Hozon“, „Enovate“, „Weltmeister“, „Qijian“, „Yudo“, „Singulato“, „Livan“, „Maple“, „SAIC Rising“, „Hengchi“, „Dayun“ ir kiti. Dalis jų gali turėti įdomių modelių ar technologinių sprendimų, tačiau paprastam pirkėjui tai jau rizikingesnė zona.

Rizika nebūtinai reiškia, kad automobilis blogas. Problema kita: ar gamintojas išliks rinkoje, ar bus dalių, ar bus programinės įrangos atnaujinimų, ar bus kam sutvarkyti gedimą po penkerių metų. Automobilių pasaulyje vien patraukli kaina dar negarantuoja gero pirkinio.

Todėl Lietuvos pirkėjui tokie vardai labiau tinkami tik tada, jei automobilis parduodamas per aiškų atstovą, turi suprantamą garantiją ir yra realus serviso tinklas. Jei viskas remiasi tik gražiu skelbimu ir maža kaina, vėliau pigus pirkinys gali tapti brangiu galvos skausmu.

Kinijos automobilių rinka šiandien jau nebėra vienas didelis „pigių elektromobilių“ stalčius. Joje yra prabangos, technologijų, masinės gamybos, pigių miesto modelių ir rizikingų nišinių eksperimentų. Todėl svarbiausias klausimas pirkėjui turėtų būti ne „ar kiniškas automobilis geras“, o kurio lygio gamintojas tai yra, kas jį aptarnauja ir ar už patrauklios kainos stovi reali ilgalaikė vertė.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!