„Mercedes“ darbuotojams – nerimo signalas: stabdomos investicijos ir svarstomas dviejų gamyklų uždarymas

„Mercedes-Benz“ stabdo investicijas į gamyklas Vokietijoje, o dviejų gamybos objektų uždarymas tampa rimčiau nagrinėjamu scenarijumi. Vienoje iš jų surenkami automobiliai, kitoje gaminamos pavaros sistemos. Apie sprendimą darbuotojams pranešta lapkričio 12 d. bendrovės vidiniame tinkle paskelbtoje medžiagoje, kurią atskleidė „Reuters“.

Galutinis sprendimas uždaryti šias gamyklas dar nepaskelbtas. Tačiau vadovybės žinia aiški: nesusitarus dėl gamybos sąnaudų mažinimo, bendrovė ketina išsamiau vertinti ir tokį variantą. Darbuotojams tai reiškia dvigubą spaudimą – neapibrėžtumą dėl gamyklų ateities ir derybas, kuriose svarstomas ilgesnis darbo laikas išlaikant dabartinį atlyginimą.

Investicijų stabdymas – naujas spaudimas užsitęsusiose derybose

Už gamybą atsakingas „Mercedes“ valdybos narys Michaelas Schiebe darbuotojams nurodė, kad sprendimą dėl investicijų sustabdymo vadovybė priėmė kolektyviai. Pagrindinė įvardyta priežastis – nepakankama pažanga derybose dėl darbo sąnaudų. Apie vidinę komunikaciją pranešė ne tik „Reuters“, bet ir „Handelsblatt“ bei ARD.

Jau kelis mėnesius bendrovė derasi su darbuotojų tarybomis ir profesine sąjunga „IG Metall“. Vadovybė siekia nuolaidų, kurios sumažintų automobilių gamybos Vokietijoje išlaidas. Susitarimo kol kas nėra, todėl investicijų klausimas tampa dar vienu svarbiu derybų svertu: kalbama jau ir apie tai, kokią ateitį turės pačios gamybos vietos.

Investicijų sustabdymas nėra tas pats, kas nedelsiant sustojusi gamybos linija. Tačiau gamyklai ilgainiui svarbu gauti naujų projektų, modernizuoti įrangą ir išlaikyti konkurencingumą. Todėl žinia apie užšaldomas lėšas darbuotojams reikšminga net tada, kai kasdienis darbas dar tęsiamas įprastai.

Vadovybė nori ilgesnio darbo už tą patį atlyginimą

Vienas jautriausių derybų klausimų – darbo laikas. Vadovybė, be kita ko, tikisi, kad darbuotojai sutiks dirbti ilgiau, išlaikant dabartinį darbo užmokestį. Taip pat svarstomos papildomos išmokos, premijos ir darbuotojų lengvatos. Tai pasiūlymai, dėl kurių deramasi, o ne jau įsigaliojusios sąlygos.

Bendrovės argumentas – per didelės įdarbinimo sąnaudos, apsunkinančios Vokietijos gamyklų konkurenciją su užsienyje veikiančiais objektais. Darbuotojams tas pats klausimas atrodo kitaip: ilgesnis darbas už nepadidėjusį atlyginimą keistų jų kasdienybę ir faktiškai mažintų atlygį už darbo valandą. Todėl ginčas susijęs su konkrečia našta, kuri tektų žmonėms.

Dvi gamyklos atsidūrė dėmesio centre

Apie galimą dviejų gamyklų uždarymą M. Schiebe perspėjo dar rugsėjį. Tuomet toks scenarijus buvo siejamas su būtinybe susitarti dėl griežtesnių sąnaudų mažinimo veiksmų. Dabar vadovybė teigia, kad šią galimybę reikia išanalizuoti išsamiau.

Už darbuotojų reikalus atsakinga valdybos narė Britta Seeger vidinėje komunikacijoje pabrėžė norą išvengti gamyklų uždarymo. Kartu ji pripažino, kad dabartinė padėtis verčia šį variantą apsvarstyti atidžiau. Tai palieka erdvės deryboms, tačiau darbuotojai jau girdi, kad gamyklų išsaugojimas nebelaikomas savaime suprantamu dalyku.

Kalbama apie skirtingas gamybos grandis: automobilių surinkimą ir pavaros sistemų gamybą. Todėl galimų sprendimų poveikis nebūtinai apsiribotų viena surinkimo linija. Gamybos objektų ateitis svarbi ir tiems, kurių darbas susijęs su jų aprūpinimu, logistika ar technine priežiūra.

Pelningumo kritimas parodo, kodėl vadovybė skuba

„Mercedes“ lengvųjų automobilių verslas per kelerius metus prarado didelę dalį ankstesnio pelningumo. Pateikiami rodikliai rodo nuoseklų mažėjimą: nuo maždaug 15 proc. 2022 m. iki šiems metams prognozuojamų 2–3 proc. Tai ryškus skirtumas bendrovei, kurios verslas remiasi aukštesnės klasės automobiliais.

Prognozuojamas 2–3 proc. pakoreguotas pardavimo pelningumas reiškia, kad iš kiekvienų 100 eurų šio verslo pajamų liktų vidutiniškai 2–3 eurai pakoreguoto veiklos pelno. Tai nėra grynasis pelnas, liekantis bendrovei po visų galutinių finansinių skaičiavimų. Vis dėlto rodiklis aiškiai parodo, kiek sumažėjo erdvė padengti papildomas sąnaudas ir atlaikyti pardavimų svyravimus.

Trečiojo ketvirčio veiklos pelnas sumažėjo daugiau nei perpus

Finansinis spaudimas matomas ir naujausiuose ketvirčio duomenyse. 2026 m. trečiąjį ketvirtį „Mercedes“ lengvųjų automobilių padalinio pakoreguotas veiklos pelnas siekė 560 mln. eurų. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, jis sumažėjo 50,8 proc.

Bendrovės padėtį apsunkina mažėjantys pardavimai ir stiprėjanti konkurencija Kinijoje. Ši rinka ilgą laiką buvo itin svarbi Europos aukštesnės klasės automobilių gamintojams, tačiau vietiniai prekių ženklai vis aktyviau kovoja dėl tų pačių pirkėjų. Vadinasi, spaudimas ateina iš dviejų pusių: gamyba brangi, o užtikrinti ankstesnį pardavimų ir pelno lygį darosi sunkiau.

Sunkumai apima ir kitus Vokietijos automobilių gamintojus

„Mercedes“ atvejis nėra atskira istorija. „Porsche“, 2022–2023 m. pasiekusi apie 18 proc. pelno maržą, 2026 metams prognozuoja 5,5–7,5 proc. rezultatą. BMW, kurios marža 2023 m. siekė apie 10 proc., šiems metams pateikiamas gerokai silpnesnis – nuo −0,5 iki +0,5 proc. – vertinimas.

Tokie skaičiai rodo, kad vien prestižinio ženklo nepakanka ankstesniam pelningumui išsaugoti. Gamintojams tenka persvarstyti išlaidas ir gamybos planus, o darbuotojams – stebėti, kaip finansinės prognozės virsta derybomis dėl jų darbo sąlygų. Sąnaudų mažinimas, bendrovės ataskaitoje atrodantis kaip tikslas, gamykloje gali reikšti labai konkrečius pokyčius.

„Volkswagen“ ir tiekėjų planai didina nerimą dėl darbo vietų

„Volkswagen“ vykdo didelio masto restruktūrizaciją. Aptariami ilgalaikiai scenarijai gali apimti iki 100 tūkst. darbo vietų panaikinimą ir iki keturių gamyklų Vokietijoje uždarymą. Tolesnes derybas su „IG Metall“ dėl darbo vietų mažinimo planuojama pradėti lapkričio 24 d.

Problemos pasiekė ir komponentų gamintojus. Lapkričio pradžioje „Schaeffler“ paskelbė apie 3 460 darbo vietų panaikinimą bei penkių gamyklų Europoje uždarymą. Keturios iš jų yra Vokietijoje. Bendrovė sprendimą siejo su susilpnėjusia vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių paklausa.

Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ vertinimu, iki 2030 m. Vokietijos automobilių pramonė gali prarasti mažiausiai 200 tūkst. darbo vietų. Tai viso sektoriaus perspektyvos įvertinimas, apimantis platesnį pokytį nei vienos bendrovės planai. Artimiausiose derybose darbuotojų atstovams teks siekti konkrečių atsakymų: kokios nuolaidos prašomos, ką už jas įsipareigotų užtikrinti darbdaviai ir kokiam laikui būtų saugomos gamybos vietos.