Prancūzijoje prie šviesoforo galite pamatyti raudoną kryžių: lietuviams jo reikšmė gali pasirodyti visiškai nelogiška

Kelionė automobiliu po Europą dažnai atrodo paprasta – raudona reiškia sustoti, žalia leidžia važiuoti, o geltona įspėja apie besikeičiantį signalą. Tačiau kai kuriose Prancūzijos sankryžose vairuotojas gali pamatyti visai kitokį ženklą: ryškiai šviečiantį raudoną kryžių, primenantį pliuso simbolį. Pirmoji reakcija natūrali – raudona spalva juk paprastai reiškia draudimą. Tačiau šiuo atveju signalas perduoda beveik priešingą informaciją ir ypač naudingas vairuotojui, ketinančiam sukti į kairę.

Šis neįprastas signalas nėra papildomas draudimas ir nereiškia, kad reikia sustoti. Jis informuoja vairuotoją, kad priešpriešinio eismo kryptis šiuo metu turi raudoną signalą ir yra sustabdyta. Kitaip tariant, žmogus, laukiantis galimybės pasukti į kairę, gauna papildomą informaciją, kad iš priešingos pusės automobiliai neturėtų pradėti važiuoti. Lietuviui, pirmą kartą pamačiusiam tokį ženklą, tai gali atrodyti gana keistai: raudonas kryžius ne liepia sustoti, o parodo, kad sustoti liepė kitiems.

Raudonas kryžius skirtas ne jums, o priešais stovintiems automobiliams

Įsivaizduokite paprastą sankryžą. Jūs važiuojate tiesiai ir norite pasukti į kairę, tačiau priešais juda automobilių srautas. Įprastai turėtumėte laukti, kol atsiras saugus tarpas arba kol šviesoforas atskirai sustabdys priešpriešinį eismą. Prancūziškas raudono kryžiaus signalas buvo sukurtas tam, kad šį momentą vairuotojas matytų aiškiai – kai kryžius įsižiebia, priešpriešinis srautas gauna raudoną signalą.

Todėl pats kryžius dažnai įrengiamas ne taip, kaip įprastas šviesoforas. Jis orientuojamas taip, kad būtų matomas vairuotojui, esančiam kitoje sankryžos pusėje. Dėl to pirmą kartą jį pamačius gali būti sunku net suprasti, kam signalas skirtas. Tačiau jo tikslas paprastas – suteikti papildomos informacijos ir leisti vairuotojui greičiau įvertinti, ar atsirado tinkamas momentas posūkiui.

Vis dėlto tai nėra absoliutus leidimas „užsimerkus“ sukti. Net matydamas raudoną kryžių vairuotojas privalo stebėti sankryžą, pėsčiuosius, dviratininkus ir kitus eismo dalyvius. Signalas tik pasako, kokią šviesoforo fazę turi priešpriešinis automobilių srautas. Už saugų manevrą vis tiek atsako pats vairuotojas.

Kodėl toks sprendimas apskritai atsirado?

Tokio tipo šviesoforai buvo naudojami tam, kad intensyviose sankryžose būtų galima efektyviau išnaudoti kelias sekundes tarp skirtingų šviesoforo fazių. Jei vairuotojas tiksliai žino, kad priešpriešinis eismas jau sustabdytas, jam nereikia papildomai laukti ir stebėti, ar iš priešingos pusės dar neatvažiuos paskutinis automobilis.

Dideliuose miestuose net kelios sekundės vienam automobiliui per visą šviesoforo ciklą gali turėti įtakos bendram sankryžos pralaidumui. Todėl tokie signalai buvo naudojami ne vien Prancūzijoje – panašių sprendimų buvo galima sutikti ir Belgijoje. Kai kur jie būdavo integruojami šalia įprastų raudonos, geltonos ir žalios spalvų signalų.

Teoriškai sistema atrodė logiška. Vietiniai vairuotojai prie jos pripranta, posūkiai atliekami greičiau, o eismo srautas juda sklandžiau. Problemos prasideda tuomet, kai į miestą atvažiuoja žmogus, kuris tokio ženklo gyvenime nėra matęs.

Turistui raudona spalva natūraliai reiškia „stok“

Būtent čia ir atsirado silpnoji tokio sprendimo vieta. Vairuotojas iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ar kitos šalies raudoną signalą pirmiausia sieja su draudimu važiuoti. Pamatęs raudoną kryžių jis gali instinktyviai sustoti arba nesuprasti, kam simbolis skirtas. Blogiausiu atveju žmogus gali pradėti improvizuoti ir klaidingai nuspręsti, kad kryžius leidžia atlikti konkretų manevrą neatsižvelgiant į kitus ženklus bei signalus.

Dėl tokio neaiškumo Prancūzijoje šis sprendimas ilgainiui prarado populiarumą, o aiškesnės kryptinės rodyklės tapo suprantamesne alternatyva. Vis dėlto senesnėse sankryžose pavienių raudono kryžiaus signalų dar galima sutikti, todėl keliaujant automobiliu Prancūzijoje verta bent jau žinoti, ką jie reiškia.

Svarbiausia prisiminti vieną paprastą taisyklę: raudonas kryžius tokioje sankryžoje nėra jūsų raudonas šviesoforas. Jis informuoja, kad raudonas signalas dega priešpriešiniam eismui.

Tačiau net ir tada nereikia automatiškai spausti akceleratoriaus. Jei pagrindinis jūsų šviesoforas, kelio ženklai ar pati situacija sankryžoje reikalauja laukti, raudonas kryžius to nepanaikina.

Lietuviui toks ženklas gali tapti tikru galvosūkiu

Lietuvoje esame įpratę prie gana aiškios logikos: raudona – sustok, žalia – važiuok, papildomos rodyklės nurodo leidžiamą kryptį. Todėl Prancūzijos raudonas kryžius yra puikus pavyzdys, kodėl važiuojant į užsienį ne visada užtenka mokėti bendrąsias kelių eismo taisykles.

Skirtingos šalys turi mažų vietinių sprendimų, kurie jų gyventojams atrodo visiškai įprasti, tačiau turistą gali sutrikdyti per kelias sekundes. Vienur kitaip ženklinamos žiedinės sankryžos, kitur naudojamos papildomos šviesoforų sekcijos, dar kitur atsiranda tokie simboliai, kurių Lietuvos keliuose apskritai nėra.

Todėl jei Paryžiuje ar kitame Prancūzijos mieste prieš save išvysite raudonai šviečiantį pliusą, panikuoti nereikia. Jis greičiausiai nėra skirtas jums sustabdyti.

Kartais Europoje raudonas signalas reiškia ne „stok“, o „jie jau sustojo“.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!