Radikalūs pokyčiai iš ES: vairuotojams bus uždrausta automobiliuose išjungti erzinančius pyptelėjimus, jie įsijungs vėl

Naujuose automobiliuose vairuotojo dėmesį stebinti sistema po kiekvieno automobilio įjungimo turi vėl grįžti į įprastą veikimo režimą. Įspėjimus arba pačią sistemą, priklausomai nuo gamintojo sprendimo, vairuotojas gali laikinai išjungti. Tačiau pasirinkimas neturi išlikti visam laikui. Būtent todėl kitą kelionę vėl gali pasigirsti tas pats pyptelėjimas.

Kalbama apie pažangią įspėjimo dėl vairuotojo dėmesio atitraukimo sistemą, vadinamą ADDW. Nuo 2026 metų liepos 7 dienos ji privaloma į ES rinką patenkančiuose naujuose automobiliuose. Naujiems transporto priemonių tipams šis reikalavimas pradėtas taikyti dar 2024 metais.

Anksčiau įsigyto automobilio savininkui dėl šios taisyklės nereikia važiuoti į servisą montuoti papildomos kameros. Reikalavimas nereiškia, kad dėmesio stebėjimo įranga dabar turi būti sumontuota visuose Europos keliais važinėjančiuose automobiliuose.

Išjungti galima, tačiau kitą kartą viskas prasidės iš naujo

Vairuotojui tai gali atrodyti kaip užmirštas nustatymas: vakar meniu pasirinkote tylą, šiandien automobilis vėl perspėja. Vis dėlto toks veikimas numatytas reglamente – ADDW kartu su įspėjimais turi būti atkuriama kiekvieną kartą įjungus pagrindinį automobilio valdymo jungiklį.

Svarbu neplakti visų signalų į vieną vietą. Ši taisyklė skirta konkrečiai dėmesio atitraukimo sistemai, todėl teiginys, kad ES uždraudė išjungti bet kokį automobilio pypsėjimą, būtų klaidinantis.

Taip pat reglamento nereikėtų pristatyti kaip atskiro naujo draudimo servisams, už kurį vairuotojui automatiškai gresia bauda. Jame nustatomi sistemos veikimo ir transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai.

Kada automobilis nusprendžia, kad nežiūrite į kelią?

Dėmesio stebėjimo įranga vertina vairuotojo žvilgsnį, o konkreti technologija priklauso nuo automobilio. Tai gali būti salono kamera, naudojanti infraraudonųjų spindulių apšvietimą.

Reglamente apibrėžtai žvilgsnio žemyn zonai numatyti skirtingi slenksčiai: važiuojant bent 50 km/val. – iki 3,5 sekundės, o nuo 20 km/val. – iki 6 sekundžių įprastomis veikimo sąlygomis. Tai nėra leidimas tiek laiko saugiai žiūrėti į telefoną ar ekraną.

Praktiškai įspėjimą gali išprovokuoti užsitęsusi funkcijos paieška centriniame ekrane. Trumpas situacijos patikrinimas veidrodėlyje ir ilgas žvilgsnis į salono apačią nėra tas pats, tačiau sistemos tikslumas bei jos apribojimai skirtinguose modeliuose gali skirtis.

Ar kamera renka medžiagą policijai?

Šios sistemos paskirtis – perspėti apie išsiblaškymą. ES taisyklės numato uždarą duomenų apdorojimą: dėmesio stebėjimui reikalingi duomenys neturi būti prieinami tretiesiems asmenims ir po apdorojimo turi būti ištrinami.

Todėl salono kameros nereikėtų savaime laikyti įranga, kuri registruoja kiekvieną žvilgsnį ir siunčia pažeidimus policijai.

Problema slypi ir pačiuose ekranuose

Vairuotojų nepasitenkinimas suprantamas: automobilis kartais perspėja būtent tada, kai jo ekrane ieškoma paprasčiausios funkcijos.

2026 metų „Allianz“ tyrimų programoje nustatyta, kad tų pačių užduočių atlikimas skirtinguose automobiliuose pareikalavo nevienodai daug žvilgsnio atitraukimo laiko. Skirtumas siekė maždaug tris sekundes. Važiuojant 130 km/val. per tiek laiko įveikiami apie 108 metrai. Tai nėra universalus kiekvieno ekrano paspaudimo vidurkis.

Todėl keičiasi ir automobilių vertinimas. „Euro NCAP“ 2026 metų bandymuose daugiau dėmesio skiria svarbiausių valdiklių pasiekiamumui, fiziniams mygtukams ir dėmesio stebėjimo sistemų patikimumui. Tai saugumo vertinimo kriterijai, o ne visuotinis ekranų draudimas. Gamintojams siunčiama aiški žinia: svarbu ir perspėti išsiblaškiusį vairuotoją, ir sukurti automobilį, kuriame kasdienės funkcijos jo be reikalo neblaškytų.