Robottaksi be vairuotojo jau plečiasi į naujus miestus: technologija artėja prie Europos, bet vienas klausimas vis dar kelia nerimą

Autonominiai taksi Jungtinėse Valstijose iš technologinio eksperimento vis greičiau virsta įprasta miesto paslauga. „Alphabet“ priklausanti „Waymo“ paskelbė, kad keturiuose naujuose miestuose – San Diege, Las Vegase, Tampoje ir Denveryje – pradeda visiškai autonomines keliones be žmogaus prie vairo. Iš pradžių tokios kelionės bus skirtos įmonės darbuotojams, tačiau bendrovė teigia, kad visuomenei paslaugą atvers netrukus.

Tai svarbus etapas, nes kalbama ne apie automobilį su saugos vairuotoju, sėdinčiu už vairo ir pasirengusiu perimti kontrolę. „Waymo“ kalba apie vadinamąsias „rider-only“ keliones, kai keleivis įsėda į automobilį, o prie vairo niekas nesėdi. Būtent toks momentas psichologiškai labiausiai keičia žmonių požiūrį į technologiją: kol vairuotojas yra salone, tai atrodo kaip bandymas, bet kai jo nebelieka, paslauga tampa tikru robotaksi.

„Waymo“ jau veikia keliuose didžiuosiuose JAV miestuose. Oficialioje pagalbos informacijoje nurodoma, kad paslauga teikiama San Fransisko įlankos regione, Finikse, Los Andžele, Majamyje, Našvilyje, Orlande, Dalase, Hiustone ir San Antonijuje, o Ostine bei Atlantoje ją galima išbandyti per „Uber“ programėlę.

Kodėl „Waymo“ taip skuba plėstis

Už šios plėtros slypi labai agresyvi augimo strategija. 2026 m. vasarį „Waymo“ paskelbė pritraukusi 16 mlrd. JAV dolerių investiciją, kuri bendrovę įvertino 126 mlrd. dolerių. Tai milžiniška suma net technologijų sektoriui ir aiškus signalas, kad autonominių kelionių rinka pereina iš bandymų stadijos į masto varžybas.

Bendrovės ambicija – iki 2026 m. pabaigos pasiekti daugiau nei milijoną mokamų kelionių per savaitę. Tai jau nebe nišinė paslauga keliems smalsuoliams, o bandymas robotaksi paversti masiniu transporto pasirinkimu. AP skelbė, kad „Waymo“ šiemet jau aptarnavo daugiau kaip 400 tūkst. kelionių per savaitę keliuose JAV miestuose ir toliau plečia geografiją.

Jei šis planas pavyks, miestuose gali pasikeisti ne tik taksi rinka. Robotaksi konkuruos su pavėžėjais, dalimi viešojo transporto, trumpalaike automobilių nuoma ir net asmeniniu automobiliu. Žmogui, kuriam automobilis reikalingas tik kelioms kelionėms per savaitę, autonominis taksi gali tapti pakankamai patogia alternatyva.

Didžiausia problema – ne paprastos gatvės, o avarinės situacijos

Vis dėlto robotaksi plėtra vyksta ne be triukšmo. JAV kelių eismo saugumo priežiūros institucija NHTSA liepą paskelbė griežtą įspėjimą autonominių transporto priemonių kūrėjams. Laiške nurodoma, kad avarinės situacijos nėra retos „kraštinės“ aplinkybės, o įprasta miesto eismo dalis. Jei autonominė transporto priemonė nesugeba tinkamai atpažinti ir praleisti greitosios pagalbos, gaisrinės ar policijos, tai laikoma funkciniu trūkumu.

NHTSA perspėjimas atsirado po incidentų, kai robotaksi patekdavo į aktyvias avarines zonas, blokuodavo greitosios pagalbos ar gaisrinių automobilių kelią, nereaguodavo į švyturėlius, kūgius, dūmus ar kitus perspėjamuosius ženklus. „Axios“ rašė, kad JAV institucijos vis griežčiau kelia klausimą, kaip tokios sistemos turi elgtis situacijose, kur žmogus vairuotojas intuityviai supranta: dabar reikia trauktis iš kelio, net jei navigacija ar ženklinimas rodo ką kita.

Tai vienas svarbiausių robotaksi išbandymų. Autonominis automobilis gali puikiai laikytis eismo juostos, sustoti prie raudono šviesoforo ir saugiai manevruoti įprastame sraute. Tačiau miestas nėra laboratorija. Jame būna gaisrų, eismo įvykių, elektros dingimų, stadionų spūsčių, demonstracijų, prastai pastatytų automobilių ir chaoso, kurį sunku aprašyti taisyklėmis.

Europa jau ruošia taisykles

Nors JAV robotaksi gatvėse matomi kur kas dažniau, Europa nėra tuščias laukas. Europos Komisija jau yra priėmusi technines taisykles visiškai autonominėms 4 lygio transporto priemonėms, įskaitant robotaksi ir autonominius miesto autobusiukus. Jose numatyti saugumo, bandymų, duomenų saugojimo, kibernetinio saugumo ir incidentų pranešimo reikalavimai prieš tokioms transporto priemonėms patenkant į ES rinką.

Tai reiškia, kad Europoje robotaksi startas greičiausiai bus lėtesnis, bet labiau reguliuojamas. Čia neužteks vien parodyti, kad automobilis gali važiuoti pats. Reikės įrodyti, kad jis patikimai veikia konkrečioje aplinkoje, saugiai reaguoja į netikėtas situacijas, saugo duomenis ir atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus.

Jau matyti ir pirmieji praktiniai žingsniai. Hamburge „Volkswagen“ dukterinė bendrovė MOIA pradėjo autonominių elektrinių „ID. Buzz“ mikroautobusų bandomąją keleivių paslaugą. Kol kas salone dar yra saugos operatorius, bet projektas rodo, kaip Europa gali rinktis kitokį kelią – ne individualius robotaksi kiekvienam, o autonominius dalijimosi mikroautobusus, integruotus į viešojo transporto sistemą.

Ar „Waymo“ ateis į Europą?

„Waymo“ jau aiškiai žvalgosi už JAV ribų. Bendrovė anksčiau paskelbė planus pradėti pirmą tarptautinę robotaksi paslaugą Londone 2026 metais, o britų rinka laikoma vienu pirmųjų rimtų jos bandymų Europoje.

Be to, žiniasklaida skelbia, kad „Waymo“ birželį įregistravo juridinius asmenis Prancūzijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Tiesa, pati bendrovė dar nepatvirtino konkrečių komercinių startų šiose šalyse, todėl tai labiau pasiruošimo ženklas nei garantija, kad robotaksi netrukus važinės Paryžiuje, Madride ar Miunchene.

Lietuvai tai kol kas labiau ateities klausimas. Mūsų miestai mažesni, eismas ne toks intensyvus kaip Londone ar San Fransiske, bet turime savo iššūkių: žiemą, sniegą, slidžias gatves, siauresnes senamiesčių erdves ir dažnai permainingą kelio ženklinimą. Autonominėms sistemoms tai nėra smulkmenos.

Kada tai taps įprasta?

Robotaksi ateina greičiau, nei daugelis tikėjosi, bet jų sėkmę lems ne vien technologinis įspūdis. Žmonės turi patikėti, kad automobilis be vairuotojo ne tik nuveš iš taško A į tašką B, bet ir supras, kada reikia praleisti greitąją, apvažiuoti uždarytą gatvę, neįstrigti per renginį ir saugiai sustoti, jei mieste prasideda chaosas.

Kol kas „Waymo“ atrodo kaip aiškus lyderis JAV, tačiau NHTSA perspėjimai primena, kad tikroji autonomijos branda matuojama ne tada, kai viskas vyksta pagal planą, o tada, kai planas sugriūva. Būtent tada paaiškėja, ar robotaksi yra tik įspūdingas technologinis triukas, ar transporto priemonė, kuria galima pasitikėti mieste.

Europai ši istorija svarbi todėl, kad robotaksi jau nebėra tolima vizija. Jie stovi prie durų. Klausimas tik toks: ar pirmiausia pamatysime juos kaip brangią naujovę turistams, ar kaip rimtą miesto transporto dalį, kurią reguliuotojai, savivaldybės ir keleiviai išdrįs įsileisti į kasdienį eismą.