Užvedate automobilį nenuspaudę sankabos? Šaltą rytą starteriui tenka gerokai sunkesnis darbas

Įsėdate į automobilį, įsitikinate, kad pavarų svirtis neutralioje padėtyje, pasukate raktelį arba spaudžiate užvedimo mygtuką – ir važiuojate. Daugelis mechaninę pavarų dėžę turinčių automobilių vairuotojų taip darė metų metus ir niekada dėl to nesusimąstė. Tačiau yra viena smulkmena, kuri ypač šaltą rudens ar žiemos rytą gali gerokai palengvinti starterio ir akumuliatoriaus darbą: prieš užvedant variklį visiškai nuspausti sankabos pedalą.

Čia nėra jokios stebuklingos gudrybės ir tikrai nereikia tikėti gąsdinančiais teiginiais, esą kiekvienas užvedimas nenuspaudus sankabos „žudo variklį“. Tačiau mechanika labai paprasta. Net kai pavarų svirtis yra neutralioje padėtyje, atleista sankaba vis dar jungia variklį su dalimi pavarų dėžės mechanizmo. Sukdamas alkūninį veleną starteris tuo pačiu turi išjudinti ir pavarų dėžės įėjimo veleną bei kitus besisukančius komponentus. Nuspaudus sankabą ši papildoma apkrova nuo variklio atjungiama, todėl starteriui lieka mažiau darbo. Šį skirtumą ypač galima pajusti tada, kai lauke šalta, akumuliatorius jau nėra pirmos jaunystės, o transmisijos alyva nuo žemos temperatūros tapusi gerokai klampesnė. Techniniuose tyrimuose transmisijos alyvos klampumas taip pat įvardijamas kaip vienas iš veiksnių, darančių įtaką šalto variklio užvedimo pasipriešinimui.

Net neutrali pavara visiškai neatjungia pavarų dėžės nuo variklio

Čia ir slypi dalykas, kurio nemažai vairuotojų nežino. Atrodo logiška: jeigu pavarų svirtis stovi ties „neutralu“, ratai nuo variklio atjungti, vadinasi, daugiau niekas nesisuka. Tačiau mechaninėje pavarų dėžėje situacija kiek kitokia. Kai sankaba atleista, variklis vis tiek suka transmisijos įėjimo veleną ir dalį vidinių komponentų, tik sukimo momentas neperduodamas ratams. Todėl užvedimo metu starteriui tenka įveikti ne vien paties variklio suspaudimą ir vidinę trintį, bet ir papildomą transmisijos pasipriešinimą.

Šiltą vasaros dieną su nauju akumuliatoriumi skirtumas gali būti toks mažas, kad jo net nepajusite. Tačiau esant minusinei temperatūrai situacija keičiasi. Akumuliatorius šaltyje gali atiduoti mažiau energijos, variklio alyva tampa klampesnė, o pavarų dėžės alyva taip pat priešinasi judėjimui labiau. Starteriui tenka būtent tas momentas, kai kiekvienas papildomas pasipriešinimas yra mažiausiai pageidaujamas. Nuspaudus sankabą transmisija nuo variklio atjungiama ir starteriui nebereikia jos išjudinti.

Dėl to daugelio šiuolaikinių automobilių gamintojai net nepalieka vairuotojui pasirinkimo. Pavyzdžiui, „Ford“ mechaninių pavarų dėžių naudojimo instrukcijose aiškiai nurodoma prieš užvedant automobilį pasirinkti neutralią pavarą ir iki galo nuspausti sankabos pedalą. Dalis modelių turi starterio blokavimo jungiklį – jei sankaba nenuspausta, starteris apskritai neįsijungia.

Tai daroma ne vien dėl starterio. Yra ir daug paprastesnė priežastis – saugumas. Jei vairuotojas vakare automobilį paliko įjungęs pirmą arba atbulinę pavarą ir ryte apie tai pamiršo, bandant užvesti automobilį su atleista sankaba jis gali staigiai trūktelėti. Nuspausta sankaba šią riziką pašalina.

Didžiausias skirtumas pasijunta žiemą ir su pavargusiu akumuliatoriumi

Turbūt ne vienas vairuotojas yra patyręs žiemos rytą, kai starteris vietoje įprasto energingo „rrr-rrr“ pradeda variklį sukti gerokai vangiau. Tokiu momentu pasidaro svarbi kiekviena papildoma apkrova. Jeigu akumuliatoriui penkeri ar šešeri metai, lauke minusinė temperatūra, automobilis kelias dienas stovėjo, o alyvos sutirštėjusios, papildomas transmisijos pasipriešinimas gali tapti dar vienu faktoriumi, lemiančiu, kaip lengvai variklis užsives.

Nuspausta sankaba stebuklingai neatgaivins išsikrovusio akumuliatoriaus ir nepataisys pavargusio starterio, tačiau sumažina darbą, kurį užvedimo metu turi atlikti elektros sistema. Būtent todėl senesniuose automobiliuose, kuriuose sankabos nuspaudimas nėra privalomas elektronikos, šis įprotis šaltą rytą turi daugiausia prasmės. Mechaninėje transmisijoje žema temperatūra didina alyvos klampumą ir vidinį pasipriešinimą, todėl papildoma apkrova realiai egzistuoja, o ne yra vairuotojų išgalvotas mitas.

Tačiau čia svarbu neperlenkti į kitą pusę. Kartais internete galima perskaityti, kad sankabą prieš užvedimą būtina spausti todėl, kad kitaip smarkiai sutrumpės variklio tarnavimo laikas. Tokiam teiginiui pagrindo gerokai mažiau. Pagrindinė praktinė nauda yra mažesnė starterio ir akumuliatoriaus apkrova bei apsauga nuo netikėto automobilio pajudėjimo. Tai nėra metodas, dėl kurio variklis vietoje 200 tūkst. kilometrų staiga nuvažiuos 400 tūkst.

Dar daugiau – pačioje sankabos sistemoje taip pat yra guolių ir kitų komponentų, kurie apkraunami nuspaudus pedalą. Todėl nėra prasmės užvedus variklį dar penkias minutes sėdėti su koja ant sankabos. Užvedėte automobilį, įsitikinote, kad pavarų svirtis neutralioje padėtyje – pedalą galima paleisti. Gamintojai taip pat perspėja nelaikyti kojos ant sankabos važiuojant ar nelaikyti automobilio įkalnėje sankabos pagalba, nes būtent tokie įpročiai jau iš tiesų trumpina sankabos tarnavimo laiką.

Paprasta užvedimo seka, kurios verta laikytis

Mechaninę pavarų dėžę turinčiame automobilyje saugi seka iš tiesų labai paprasta. Pirmiausia įsitikinkite, kad įjungtas stovėjimo stabdys ir pavarų svirtis yra neutralioje padėtyje. Tuomet iki galo nuspauskite sankabą, užveskite variklį ir, jei automobilio gamintojas nenurodo kitaip, akceleratoriaus tuo metu nelieskite. Varikliui užsivedus ir automobiliui stovint neutralioje pavaroje sankabą galima atleisti. Tokia procedūra nurodoma ir šiuolaikinių mechanines pavarų dėžes turinčių automobilių naudojimo instrukcijose.

Ypač verta šį įprotį prisiminti dabar, kai naktys vėsta, o netrukus dalis vairuotojų rytais pirmą kartą ras apšalusius automobilių stiklus. Šaltuoju sezonu išryškėja visi silpnesni sistemos taškai: akumuliatorius, kuris vasarą dar atrodė visiškai sveikas, pradeda starterį sukti vangiau, senesnis starteris reikalauja daugiau srovės, o klampesni tepalai padidina mechaninį pasipriešinimą.

Todėl vienas paprastas sankabos pedalo paspaudimas tikrai turi logikos. Ne todėl, kad nenuspaudus sankabos vieną rytą sugadinsite variklį, o todėl, kad starteriui nereikia be reikalo sukti dalies pavarų dėžės, akumuliatorius patiria mažesnę apkrovą, o automobilis negali netikėtai šoktelėti pirmyn, jei netyčia buvo paliktas su įjungta pavara.

Yra viena sankabos klaida, kuri daug pavojingesnė už patį užvedimą

Jeigu jau kalbame apie sankabos tarnavimo laiką, daug daugiau žalos jai padaro ne pats automobilio užvedimo būdas, o tai, ką vairuotojas daro važiuodamas. Vienas blogiausių įpročių – nuolat laikyti kairę koją ant sankabos pedalo. Net jei atrodo, kad jo nespaudžiate, nedidelė jėga gali apkrauti išminamąjį guolį ir neleisti sankabai visiškai laisvai dirbti. Gamintojų instrukcijose dėl to tiesiogiai perspėjama.

Dar vienas klasikinis būdas greitai nudėvėti sankabą – įkalnėje automobilį laikyti ne stabdžiu, o pusiau atleista sankaba. Tada sankabos diskas slysta, kaista ir dėvisi gerokai greičiau. Lygiai taip pat jai nepatinka ilgas „kabėjimas“ ant pusiau nuspausto pedalo manevruojant arba nereikalingas sankabos laikymas nuspaustos laukiant ilgo raudono šviesoforo signalo.

Taigi vairuotojui verta atskirti du dalykus. Prieš užvedant variklį sankabą nuspausti – geras ir daugeliu atvejų paties gamintojo numatytas įprotis. Tačiau užvedus automobilį laikyti pedalą nuspaustą be reikalo jau nėra jokios naudos.

Maža detalė, bet šaltą rytą ji gali būti visai reikšminga. Jei automobilis su mechanine pavarų dėže leidžia užsivesti nenuspaudus sankabos, jis greičiausiai vis tiek užsives. Tačiau nuspaudę pedalą tiesiog nuimate nuo starterio vieną bereikalingą darbą – o kai temperatūra krenta ir akumuliatorius nebėra naujas, būtent tokios smulkmenos kartais tampa labai pastebimos.