„Toyota“, „Honda“ ir „Mazda“ pateko į rūdžių rizikos sąrašą: švedai paskelbė automobilių reitingą, rezultatai nustebins

Perkant naudotą automobilį dažniausiai ieškoma patikimo variklio, tvarkingos pavarų dėžės ir kuo mažesnės ridos. Tačiau yra viena problema, kuri kartais gali kainuoti brangiau už visus mechaninius gedimus kartu sudėjus. Tai korozija. Ir nors japonų gamintojai Lietuvoje garsėja ilgaamžiškumu, švedų atlikti tyrimai parodė, kad kai kurių populiarių modelių apsauga nuo rūdžių yra gerokai silpnesnė, nei daugelis vairuotojų tikėtųsi.

Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare“, bendradarbiaudamas su antikorozinės apsaugos specialistais „Rostskyddsmetoder“, jau daugiau kaip tris dešimtmečius tiria automobilių kėbulų atsparumą korozijai. Per šį laikotarpį specialistai patikrino daugiau kaip 500 modelių, įvertindami jų konstrukciją, apsaugines dangas ir vietas, kuriose dažniausiai pradeda formuotis rūdys.

Tyrimo rezultatuose netrūksta staigmenų. „Honda“ surinko vos 1,8 balo iš 5, „Toyota“ – 2,2, o kai kuriems „Jeep“, „Subaru“ ir „Alfa Romeo“ modeliams buvo skirtas pats prasčiausias įvertinimas – vos vienas balas.

Svarbi detalė dėl procentų: tyrėjai nepateikia, kokia dalis kiekvieno modelio automobilių realiai surūdija. Toliau nurodyti procentai reiškia surinktų balų dalį nuo maksimalaus penkių balų įvertinimo. Pavyzdžiui, 2 balai iš 5 sudaro 40 proc. maksimalaus balo, tačiau tai nereiškia nei 40 proc. surūdijusių automobilių, nei 40 proc. tikimybės, kad konkretus automobilis surūdys.

Automobilių markių reitingas: kurios nuo rūdžių apsaugotos prasčiausiai?

Švedų specialistai vertino ne vien matomą kėbulą. Jie tikrino uždaras ertmes, dugną, apsauginių medžiagų sluoksnius, vandens nutekėjimo angas ir metalinių konstrukcijų apsaugą. Kuo mažiau balų, tuo prastesnė gamyklinė apsauga ir didesnis pagrindas atidžiai tikrinti automobilį prieš perkant.

Prasčiausiai įvertintos automobilių markės pateiktoje suvestinėje:

Šie rezultatai nereiškia, kad visi nurodytų gamintojų automobiliai yra vienodai pažeidžiami. Tai konkrečių vertinimų suvestinė, o ne visų kiekvienos markės modelių statistika. Naujesni automobiliai gali turėti kitokią konstrukciją ir geresnę gamyklinę apsaugą.

Palyginimui, kituose švedų vertinimų suvestinėse gerokai aukštesnius vidutinius balus yra gavę „Porsche“, „Jaguar“, BMW, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ automobiliai. Pavyzdžiui, „Porsche“ nurodomas 5 balų rezultatas, BMW – 4,1, „Audi“ – 4,0, o „Mercedes-Benz“ – 3,9 balo. Tai atitinkamai sudaro 100, 82, 80 ir 78 proc. maksimalaus įvertinimo. Tačiau ir gerai įvertintas automobilis po daugelio metų gali būti surūdijęs, ypač jeigu buvo daužtas, netinkamai remontuotas arba ilgai eksploatuotas druskomis barstomuose keliuose.

Konkretus automobilių sąrašas: patikrinkite markę, modelį ir metus

Dar naudingesni už bendrą gamintojų palyginimą yra konkrečių modelių rezultatai. Švedų tyrimų pagrindu sudarytame sąraše pateikiami automobiliai, kurių gamyklinė antikorozinė apsauga buvo įvertinta vos 1 arba 2 balais iš 5.

Vienas balas reiškia itin prastą apsaugą, du balai – nepakankamą. Prie kiekvieno automobilio nurodyti tyrimo metai arba vertinto modelio laikotarpis. Šie rezultatai neturėtų būti automatiškai taikomi visoms vėlesnėms to paties modelio kartoms.

Sąraše ypač išsiskiria automobiliai, gavę vos vieną balą. Toks rezultatas rodo, kad specialistai jų gamyklinę apsaugą nuo korozijos laikė itin silpna. Pavyzdžiui, tarp jų yra „Alfa Romeo 159“, „Fiat Doblo“, „Jeep Cherokee“, „Peugeot 1007“, „Peugeot 4007“, „Subaru Legacy“ ir kai kurie „Toyota Aygo“ vertinimai.

Taip pat svarbu pastebėti, kad to paties modelio skirtingų metų automobiliai gali turėti nevienodą apsaugą. Net ir vienos kartos gamybos laikotarpiu gamintojas gali pakeisti naudojamas medžiagas, dugno dangą ar uždarų ertmių apdorojimą. Todėl vien pagal modelio pavadinimą nuspręsti, ar konkretus automobilis bus ilgaamžis, negalima.

Rūdys

Kodėl net patikimos japoniškos mašinos sulaukė tokių prastų įvertinimų?

Švedų specialistai aiškina, kad skirtingi gamintojai nevienodai sprendžia korozijos prevencijos klausimus. Vieni daugiau dėmesio skiria gamykloje naudojamoms apsauginėms dangoms ir metalinių paviršių apdorojimui, kiti papildomai vaškuoja uždaras kėbulo ertmes, kruopščiau saugo siūles bei naudoja cinkuotus kėbulo elementus.

Problema ta, kad rūdys dažnai prasideda ne matomiausiose vietose. Automobilio išorė gali atrodyti puikiai, tačiau už plastikinių dugno apsaugų, slenksčių viduje ar ties pakabos tvirtinimo vietomis jau gali kauptis drėgmė ir pradėti vystytis korozija. Ypač pavojinga, kai į pažeistas vietas patenka keliuose naudojamos druskos.

Lietuvoje tai itin aktualu dėl žiemos sąlygų. Drėgmė, purvas, druskos ir dažni temperatūros pokyčiai sudaro palankias sąlygas korozijai. Jeigu automobilio dugno apsauga silpna, o savininkas metų metus nekreipia dėmesio į pažeistas vietas, rūdys gali plisti nepastebimai.

Svarbu suprasti ir skirtumą tarp paviršinės bei konstrukcinės korozijos. Parudavęs išmetimo sistemos laikiklis ar paviršiuje aprūdijusi detalė nebūtinai reiškia rimtą problemą. Tačiau jeigu rūdys pažeidžia slenksčius, išilginius kėbulo elementus, grindis ar pakabos tvirtinimo taškus, remonto išlaidos gali būti labai didelės. Tokia korozija gali turėti įtakos ir automobilio saugumui.

Būtent todėl net ir gerą techninę reputaciją turinčius „Toyota“, „Honda“, „Mazda“ ar „Lexus“ automobilius prieš perkant verta patikrinti iš apačios. Variklis gali veikti nepriekaištingai, pavarų dėžė – perjunginėti sklandžiai, tačiau prastos būklės kėbulas gali paversti automobilį neprotingu pirkiniu.

Ką būtinai patikrinti prieš perkant naudotą automobilį?

Vien gražaus kėbulo ir švaraus salono nepakanka. Jeigu automobilis pateko į silpnesnės antikorozinės apsaugos modelių sąrašą, prieš pirkimą ypač verta apsilankyti servise, kuriame jį būtų galima pakelti ir apžiūrėti dugną.

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti slenksčiams, dugno siūlėms, išilginiams kėbulo elementams, pakabos tvirtinimo vietoms, galiniams ratų lankams ir vietoms už plastikinių apsaugų. Taip pat naudinga patikrinti durelių apačias, bagažinės dangtį bei vandens nutekėjimo angas.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti automobilį, kurio dugnas neseniai padengtas storu juodos apsauginės medžiagos sluoksniu. Tai nebūtinai reiškia, kad pardavėjas kažką slepia – apsauga galėjo būti atlikta profilaktiškai. Tačiau toks sluoksnis kartais apsunkina tikrosios metalo būklės įvertinimą. Todėl verta paprašyti darbų dokumentų, ankstesnių nuotraukų arba pasikonsultuoti su kėbulų remonto specialistu.

Jeigu automobilis dar nėra pažeistas korozijos, papildomas dugno ir uždarų ertmių apsaugojimas gali padėti prailginti jo tarnavimo laiką. Tačiau tokie darbai turi būti atliekami tinkamai. Prieš naudojant apsaugines medžiagas būtina įvertinti metalo būklę, pašalinti nešvarumus ir pasirūpinti, kad nebūtų užblokuotos vandens nutekėjimo angos. Priešingu atveju po apsaugine danga užsilikusi drėgmė gali tik paspartinti problemą.

Švedų tyrimų rezultatai primena paprastą, bet naudotų automobilių rinkoje dažnai pamirštamą dalyką: patikimas automobilis nebūtinai yra gerai apsaugotas nuo rūdžių. Net jeigu pasirinktas modelis garsėja ilgaamžiu varikliu ir mažomis remonto išlaidomis, kėbulo būklė gali nulemti, ar pirkinys iš tiesų pasiteisins.

Todėl prieš mokant pinigus verta pasidomėti ne vien rida, serviso įrašais ir ankstesniais savininkais. Kartais pusvalandis, skirtas nuodugniai automobilio dugno apžiūrai, gali išgelbėti nuo tūkstančius eurų kainuojančių remonto darbų. O jeigu rūdys jau stipriai pažeidusios konstrukcines kėbulo dalis, net ir patraukli automobilio kaina neturėtų tapti pagrindiniu argumentu jį pirkti.