Vairuotojai prie ratų deda kartoną ir atrodo keistai: iš tikrųjų tai gali apsaugoti padangas nuo vienos vasaros bėdos

Prie stovinčio automobilio ratų padėtas kartonas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip keistas vairuotojo įprotis arba laikinas bandymas kažką uždengti. Vis dėlto tokia praktika turi labai aiškią prasmę. Kartonas naudojamas kaip paprastas skydas nuo tiesioginių saulės spindulių, kai automobilis ilgą laiką stovi lauke ir ratai kasdien kepinami karščio.

Tokį vaizdą dažniau galima pamatyti pietinėse Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje ar kitur, kur karštasis sezonas ilgas, o automobiliai dažnai paliekami atvirose aikštelėse. Lietuvoje ši priemonė taip pat gali būti naudinga, nors mūsų klimatas ne toks kaitrus. Ji ypač aktuali automobiliams, kurie savaitėmis stovi sodyboje, prie jūros, atviroje aikštelėje, prie pietinės pastato sienos arba vasaros kelionės metu Pietų Europoje.

Padangos dėvisi ne tik važiuojant. Jų būklę veikia ne vien rida, duobės ar protektoriaus gylis. Guma sensta ir nuo saulės spinduliuotės, aukštos temperatūros, drėgmės svyravimų, ozono, netinkamo slėgio bei ilgo stovėjimo vienoje vietoje. Net padanga, kurios protektorius dar atrodo gilus, gali prarasti dalį savo savybių, jei daug metų stovi kaitrioje saulėje.

Kartonas, žinoma, nėra stebuklinga apsauga. Jis visiškai nesustabdo gumos senėjimo, tačiau uždengia padangą nuo tiesioginių saulės spindulių, iš dalies sumažina šoninės sienelės įkaitimą ir apsaugo paviršių nuo intensyvios ultravioletinės spinduliuotės. Didžiausią naudą tokia priemonė duoda tada, kai automobilis kelias dienas ar savaites nejuda ir nėra galimybės jo laikyti pavėsyje, garaže ar po stogine.

Kodėl saulė kenkia padangoms

Automobilio padanga nėra paprastas gumos gabalas. Ji sudaryta iš kelių sluoksnių: protektoriaus, šoninės sienelės, vidinio sandaraus sluoksnio, tekstilinio arba metalinio karkaso, diržinių juostų ir borto žiedų, kurie laiko padangą ant ratlankio. Gamyboje naudojama natūrali bei sintetinė guma, suodžiai, dervos, plastifikatoriai, antioksidantai ir kiti priedai.

Kai padangą ilgą laiką veikia ultravioletiniai spinduliai, gumos polimerų struktūroje pamažu vyksta cheminiai pokyčiai. Medžiaga praranda elastingumą, kietėja, o paviršiuje gali atsirasti smulkių įtrūkimų. Šis procesas vadinamas oksidacija – guma reaguoja su ore esančiu deguonimi ir kitomis aktyviomis medžiagomis.

Ypač jautri yra padangos šoninė sienelė. Skirtingai nei protektorius, ji turi plonesnį gumos sluoksnį, nuolat deformuojasi važiuojant ir stovint dažnai būna tiesiogiai veikiama saulės. Iš pradžių pažeidimai gali atrodyti kaip vos matomas tinklelis arba šviesios juostelės. Vėliau įtrūkimai gilėja ir gali paveikti padangos tvirtumą.

Aukšta temperatūra problemą dar labiau sustiprina. Juoda guma labai gerai sugeria saulės šilumą, todėl ratas, stovintis ant įkaitusio asfalto, gali įkaisti gerokai labiau nei aplinkos oras. Karštą dieną automobilis atviroje aikštelėje vienu metu gauna du smūgius – tiesioginę UV spinduliuotę ir ilgalaikį perkaitimą.

Įkaitimas nepalankus ne tik pačiai gumai. Jis didina slėgį padangos viduje. Todėl gamintojai rekomenduoja slėgį matuoti ant šaltų padangų – geriausia prieš kelionę arba po kelių valandų stovėjimo. Jei slėgis matuojamas iškart po važiavimo arba po ilgo stovėjimo saulėje, rodmenys gali būti klaidinantys. Atvėsus padangai slėgis gali pasirodyti per mažas.

Kada kartonas tikrai turi prasmę

Ratų dengimas kartonu nėra būtinas po kiekvienos įprastos kelionės į darbą ar parduotuvę. Jeigu automobilis kasdien juda, nakvoja skirtingose vietose ir nėra paliekamas ilgam toje pačioje atviroje vietoje, tokia apsauga tikriausiai neduos pastebimos naudos.

Tačiau tam tikromis aplinkybėmis kartonas gali būti paprastas ir logiškas sprendimas. Jis labiausiai tinka transporto priemonėms, kurios ilgą laiką stovi vienoje vietoje po atviru dangumi. Tai aktualu ne tik lengviesiems automobiliams.

• Kemperiai ir nameliai ant ratų. Jie dažnai naudojami tik šiltuoju sezonu, o tarp kelionių gali stovėti aikštelėje savaitėmis ar net mėnesiais.
• Priekabos ir puspriekabės. Jų ratai dažnai ilgai nejuda, tačiau padangoms nuolat tenka ta pati apkrova.
• Kabrioletai, retro automobiliai ir kolekcinės transporto priemonės. Jų metinė rida paprastai būna nedidelė, todėl padangos sensta ne tiek nuo važiavimo, kiek nuo kalendorinio amžiaus ir laikymo sąlygų.
• Sezoniniai automobiliai. Tai gali būti automobiliai, naudojami kelionėms į sodybą, žvejybai, poilsiui prie ežero ar tik tam tikru metų laiku.
• Automobiliai kurortiniuose regionuose. Atostogų metu automobilis kartais kelioms savaitėms paliekamas prie apartamentų, kempingo, oro uosto ar pajūrio aikštelėje.
• Transporto priemonės atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse. Jei nėra medžių, stoginės, garažo ar šešėlinės pastato pusės, ratai gauna didžiausią saulės spinduliuotės dozę.
• Automobiliui, kuris kasdien važinėja mieste, svarbiau ne kartonas, o reguliari padangų priežiūra: slėgio tikrinimas, protektoriaus nusidėvėjimo stebėjimas, automobilio neperkraunimas ir pažeistų padangų keitimas laiku.

Kaip veikia tokia apsauga

Kartonas sukuria paprastą mechaninį barjerą tarp saulės spindulių ir padangos šoninės sienelės. Jis neatvėsina padangos akimirksniu ir neatstoja pilnavertės stoginės, tačiau sumažina tiesioginį UV spindulių poveikį. Jei skydas pakankamai didelis, jis iš dalies pridengia ir protektoriaus kraštą.

Geriausias variantas – kartono skydas, kuris dengia išorinį rato paviršių, bet nėra stipriai prispaustas prie gumos. Pageidautina palikti nedidelį tarpą, kad oras galėtų cirkuliuoti. Nereikia rato apvynioti plėvele, apklijuoti lipnia juosta ar kurti visiškai sandaraus dangalo. Po šlapiu ir nepralaidžiu apvalkalu gali kauptis kondensatas, o tai padangai taip pat nenaudinga.

Kartonas turi būti sausas, švarus ir pakankamai standus. Jei jis permirks po pirmo lietaus, suirs ar ims lipti prie gumos, naudos bus mažai. Atviroje aikštelėje jį reikia pritvirtinti taip, kad vėjas nenupūstų ant važiuojamosios dalies, neprispaustų prie stabdžių mechanizmo ir netrukdytų kitiems automobiliams.

Prieš važiuojant visi apsauginiai skydai turi būti nuimti. Negalima pajudėti tikintis, kad kartonas pats iškris iš po rato arba nulūš kelyje. Jis gali patekti po automobiliu, užkabinti pakabos detales, apsivynioti aplink stabdžių sistemos elementus arba sukelti pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams.

Kartonas ar specialūs ratų uždangalai

Kartonas yra pigiausias ir lengviausiai randamas sprendimas, tačiau jis nėra pats patogiausias. Jis bijo lietaus, greitai deformuojasi nuo drėgmės, gali išsipešioti vėjyje ir ne visada atrodo tvarkingai. Jei automobilis lauke stovės ilgiau, geresnis pasirinkimas gali būti specialūs ratų uždangalai arba apsauginiai ekranai iš atspindinčios medžiagos.

Tokie gaminiai paprastai turi tvirtinimus, geriau dengia ratą ir yra pagaminti iš UV spinduliams atsparesnių medžiagų. Jie turi saugoti nuo vandens, bet neturėtų būti visiškai hermetiški. Paruoštų uždangalų privalumas tas, kad jie tolygiau uždengia šoninę sienelę, neslysta ir gali tarnauti kelis sezonus.

Vis dėlto ne kiekvienas uždangalas yra geras. Per tankus tamsus audinys gali pats smarkiai įkaisti saulėje. Pigios medžiagos be UV apsaugos greitai susidėvi, gali palikti žymes ant gumos arba sutrūkinėti po kelių mėnesių naudojimo. Renkantis reikia atkreipti dėmesį į rato dydį, tvirtinimo būdą, medžiagos kokybę ir tai, ar uždangalas leidžia drėgmei pasišalinti.

Dar praktiškesnis sprendimas – automobilį pastatyti taip, kad ratai būtų pavėsyje. Tačiau medžio šešėlis ne visada idealus. Sakai, lapai, paukščių išmatos ir drėgmė po laja gali pakenkti kėbulo dažams. Jei automobilis bus paliktas ilgam, geriausia ieškoti stoginės, dengtos stovėjimo vietos, sauso garažo arba bent jau vietos, kur saulė ratų nekepina visą dieną.