Verkėte ar virėte iš pykčio prie vairo? Tyrimas atskleidė skaičių, po kurio norėsis nedelsiant sustoti

Daugelis vairuotojų žino, kad pavojinga sėsti prie vairo neišsimiegojus, išgėrus alkoholio ar nuolat žvilgčiojant į telefoną. Tačiau kur kas mažiau žmonių rimtai vertina kitą būseną – stiprų pyktį, nerimą, sielvartą ar verksmą. Atrodo, kad emocijos nėra tokios apčiuopiamos kaip alkoholis kraujyje ar telefonas rankoje, todėl žmogus sau sako: „Aš juk matau kelią, tik esu susinervinęs.“

Vis dėlto vieno plataus natūralistinio vairavimo tyrimo rezultatai rodo, kad toks pasitikėjimas gali būti labai pavojingas. Akivaizdžiai supykusių, stipriai nuliūdusių ar verkiančių vairuotojų rizika patekti į eismo įvykį buvo beveik dešimt kartų didesnė nei ramiai vairuojančių žmonių. Kitaip tariant, emocinė audra automobilio salone gali tapti beveik tokia pat rimta grėsme kaip kiti gerai žinomi pavojingo vairavimo veiksniai.

Problema ta, kad žmogus stiprios emocijos metu dažnai nebesugeba objektyviai įvertinti savo būklės. Jis gali manyti, kad viską kontroliuoja, nors jo reakcija sulėtėjusi, dėmesys susiaurėjęs, o sprendimai daromi impulsyviau. Automobilis tuo metu juda toliau, ir vienos sekundės klaida gali turėti pasekmių, kurių vėliau nebeįmanoma atšaukti.

Tyrėjai stebėjo tūkstančius realių vairuotojų

Tyrimą atliko Virdžinijos technikos universiteto Transporto institutas, o jo rezultatai 2016 metais buvo paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Tai nebuvo paprasta apklausa, kurioje žmonių klausta, kaip jie prisimena savo vairavimą. Tyrėjai analizavo realų elgesį keliuose.

Buvo stebima daugiau kaip 3500 vairuotojų nuo 16 iki 98 metų. Bendrai jie nuvažiavo daugiau nei 56 milijonus kilometrų. Mokslininkai nagrinėjo 905 realius eismo įvykius, per kuriuos buvo sužaloti žmonės arba apgadintas turtas, ir bandė nustatyti, kokie vairuotojo veiksmai bei būsenos labiausiai padidino susidūrimo tikimybę.

Vienas ryškiausių rezultatų buvo susijęs su emocine būsena. Vairavimas akivaizdžiai supykus, nuliūdus ar verkiant buvo siejamas su 9,8 karto didesne avarijos rizika, palyginti su įprastu, ramiu vairavimu. Tai nėra menkas skirtumas, kurį būtų galima nurašyti statistiniam triukšmui ar blogai nuotaikai. Beveik dešimteriopai išaugusi rizika rodo, kad emocinis sukrėtimas gali labai smarkiai pakeisti žmogaus elgesį prie vairo.

Palyginimui, kai kurie su telefono naudojimu susiję blaškymosi veiksniai riziką didino maždaug du kartus, o itin didelis greičio viršijimas – apie trylika kartų. Taigi stiprios emocijos atsidūrė tarp pavojingiausių nustatytų vairavimo būsenų.

Kodėl pyktis taip stipriai keičia vairavimą?

Supykęs žmogus dažnai pradeda važiuoti agresyviau net pats to nepastebėdamas. Jis staigiau greitėja, mažiau toleruoja kitų vairuotojų klaidas, važiuoja arčiau priekyje esančio automobilio ir dažniau priima rizikingus sprendimus. Paprastas persirikiavimas gali pasirodyti kaip asmeninis įžeidimas, o lėčiau važiuojantis automobilis – kaip tyčinė kliūtis.

Pyktis taip pat susiaurina dėmesį. Žmogus susitelkia į tai, kas jį suerzino, ir prasčiau stebi visą eismo aplinką. Jis gali ilgiau žiūrėti į „kaltą“ vairuotoją, nepastebėti pėsčiojo, vėliau sureaguoti į stabdančią transporto priemonę ar per greitai įvažiuoti į posūkį.

Stipri emocija keičia ir rizikos vertinimą. Ramus vairuotojas galbūt palauktų saugios progos aplenkti, o įsiutęs gali nuspręsti, kad laukti neketina. Tuo metu žmogui atrodo, kad jis pagaliau „parodys“, kas teisus, tačiau kelyje tokie ginčai labai greitai virsta realiu pavojumi.

Dar viena problema – kūno reakcija. Pyktis gali pagreitinti širdies ritmą, įtempti raumenis ir paskatinti greitesnį, paviršutinišką kvėpavimą. Vairuotojas stipriau spaudžia vairą, judesiai tampa mažiau tikslūs, o smegenys veikia tarsi konflikto, o ne saugaus vairavimo režimu.

Verksmas už vairo pavojingas ne vien dėl ašarų

Verkiant regėjimą gali tiesiogiai trikdyti ašaros, tačiau tai tik viena problemos dalis. Stipriai nuliūdęs žmogus dažnai mintimis grįžta prie to, kas įvyko, kartoja pokalbį, prisimena žodžius ar bando suvokti netikėtą žinią. Kelias tuo metu matomas, tačiau nėra iki galo suvokiamas.

Tokioje būsenoje gali sulėtėti reakcija į šviesoforą, priekyje stabdantį automobilį ar netikėtai į gatvę išėjusį žmogų. Vairuotojas gali nepastebėti, kad sumažino greitį, pradėjo krypti į kitą eismo juostą arba praleido svarbų kelio ženklą.

Verksmas taip pat gali sutrikdyti kvėpavimą. Žmogus kūkčioja, sunkiau susikaupia, dažnai valosi akis ar veidą, todėl viena arba abi rankos trumpam atitraukiamos nuo vairo. Net kelių sekundžių dėmesio praradimas važiuojant didesniu greičiu reiškia dešimtis metrų, nuvažiuotų beveik nekontroliuojant situacijos.

Jeigu emocija kilo staiga, pavyzdžiui, gavus skaudžią žinią telefonu, saugiausias sprendimas yra ne bandyti „dar truputį pavažiuoti“, o kuo greičiau rasti tinkamą vietą sustoti. Keli papildomi kilometrai tokioje būsenoje gali pasirodyti daug ilgesni, nei atrodo.

Nuovargis prie vairo

Daugiau nei pusė vairuotojų prisipažino verkę automobilyje

Problema nėra reta ar būdinga tik išskirtinėms situacijoms. 2022 metais „General Motors“ atliktoje beveik 3000 JAV vairuotojų apklausoje daugiau nei pusė respondentų teigė prisimenantys, kad yra verkę vairuodami. Trečdalis prisipažino bent kartą sustoję kelkraštyje ar kitoje vietoje, nes jautėsi pernelyg emociškai, kad galėtų saugiai tęsti kelionę.

Tarp jaunesnių, 16–34 metų vairuotojų, 58 procentai teigė, kad jų nuotaika turi įtakos vairavimo elgesiui. Keturi iš dešimties taip pat nurodė, kad prie vairo jaučia daugiau nerimo nei prieš koronaviruso pandemiją.

Tokie skaičiai rodo, kad emocinis vairavimas nėra vien teorinė saugaus eismo tema. Žmonės sėda į automobilį po ginčo su partneriu, išgirdę blogą naujieną, patyrę nesėkmę darbe ar jau savaitėmis jausdami stiprų stresą. Kadangi kelionė dažnai suvokiama kaip įprasta pareiga, retas sustoja savęs paklausti, ar šiuo metu iš tiesų gali vairuoti saugiai.

Automobilis netgi gali atrodyti kaip patogi vieta išsiverkti ar pabūti vienam. Tačiau tol, kol jis juda, tai nėra privatus kambarys. Kartu juda daugiau nei toną sverianti transporto priemonė, o aplink yra kitų žmonių.

Emocijos gali veikti panašiai kaip nuovargis

Tyrime nustatyta, kad su vairuotoju susiję veiksniai – nuovargis, išsiblaškymas, klaidos, sutrikęs sprendimų priėmimas ir kitos būsenos – pasireiškė maždaug 90 procentų analizuotų susidūrimų. Tai nereiškia, kad kiekviena avarija kilo vien dėl žmogaus klaidos, tačiau vairuotojo būsena labai dažnai buvo reikšminga įvykių grandinės dalis.

Stiprus pyktis, sielvartas ar nerimas gali turėti kelis nuovargiui būdingus požymius. Reakcija tampa lėtesnė, dėmesį sunkiau išlaikyti, o smegenys prasčiau apdoroja kelis signalus vienu metu. Žmogus gali žiūrėti į kelią, tačiau pavėluotai suprasti, ką mato.

Kai emocijos labai intensyvios, atsiranda ir vadinamasis tunelinis mąstymas. Vairuotojas susitelkia į vieną problemą ir nepastebi kitų. Pavyzdžiui, jis mintyse ginčijasi su žmogumi, kurio automobilyje net nėra, ir tuo pat metu nepastebi, kad artėja prie sankryžos per dideliu greičiu.

Nerimas gali veikti kiek kitaip nei pyktis, tačiau taip pat trukdyti. Nerimaujantis vairuotojas gali pernelyg staigiai stabdyti, nepasitikėti savo sprendimais, blaškytis tarp eismo juostų arba netikėtai sustingti situacijoje, kurioje reikia greitos reakcijos.

Įspėjimas „nusiramink“ dažniausiai neveikia

Žmogui, kuris verkia ar yra įsiutęs, pasakyti „tiesiog nusiramink“ beveik taip pat naudinga, kaip pasiūlyti nebeskaudėti galvai. Stipri emocija neišsijungia vien nuo valios pastangos, todėl svarbu ne bandyti ją paneigti, o sumažinti jos poveikį vairavimui.

Pirmasis žingsnis – pripažinti savo būseną. Jei rankos dreba, širdis smarkiai plaka, akyse kaupiasi ašaros, galvoje sukasi vienas konfliktas arba jaučiate norą agresyviai reaguoti į kitus vairuotojus, tai nėra tinkamas metas įrodinėti sau, kad viską kontroliuojate.

Jeigu dar nepradėjote kelionės, geriausia ją atidėti bent keliolikai minučių. Išlipkite iš automobilio, atsigerkite vandens, ramiai pakvėpuokite, trumpai pasivaikščiokite arba paskambinkite žmogui, kuris padėtų grįžti į stabilesnę būseną. Kartais pakanka trumpos pauzės, tačiau po rimto sukrėtimo gali prireikti gerokai daugiau laiko.

Jei jau vairuojate, nebandykite problemos spręsti staigiai sustodami bet kur. Įvertinkite aplinką, sumažinkite greitį ir saugiai pasiekite degalinę, poilsio aikštelę, automobilių stovėjimo vietą ar kitą tinkamą sustojimo vietą.

Telefonas emocinę būseną gali dar labiau pabloginti

Ginčas telefonu ar balsinė žinutė gali per kelias sekundes visiškai pakeisti vairuotojo nuotaiką. Net naudojant laisvų rankų įrangą pokalbis gali būti pavojingas, jei jis emociškai įkrautas. Problema čia ne vien rankose laikomas telefonas, o mintyse vykstantis konfliktas.

Jeigu pokalbis tampa įtemptas, geriau pasakyti, kad perskambinsite sustoję. Bandyti vienu metu ginčytis, vertinti eismą ir priimti greitus sprendimus yra per didelis krūvis net patyrusiam vairuotojui.

Naudinga telefone įjungti vairavimo arba netrukdymo režimą, kad kelionės metu nebūtų rodomi emocijas galintys sukelti pranešimai. Skaudi žinutė niekur nedings, jei ją perskaitysite po dvidešimties minučių saugioje vietoje. Tačiau perskaičius ją greitkelyje padarinių gali būti neįmanoma atidėti.

Ką daryti, jei pyktį sukėlė kitas vairuotojas?

Keliuose pasitaiko grubaus elgesio, staigių manevrų, nepraleidimo ar pavojingo priartėjimo. Natūralu supykti, tačiau pavojingiausia pradėti atsakomąjį žaidimą. Važiavimas iš paskos, agresyvus lenkimas, mirksėjimas šviesomis ar bandymas „pamokyti“ kitą žmogų tik padidina riziką.

Saugiausias sprendimas yra didinti atstumą. Leiskite agresyviam vairuotojui nuvažiuoti, nesistenkite jo vytis ir neužmegzkite akių kontakto. Jūs nežinote, kokios būklės yra kitas žmogus ir kaip jis reaguos į provokaciją.

Jeigu situacija labai pavojinga, galima saugiai pasitraukti iš kelio, sustoti viešoje vietoje arba prireikus kreiptis į tarnybas. Tačiau patiems pradėti gaudynes ar filmuoti laikant telefoną rankoje nereikėtų.

Svarbu prisiminti paprastą dalyką: laimėti konfliktą kelyje reiškia ne priversti kitą vairuotoją pasijusti kaltą, o saugiai grįžti namo.

Kada geriau apskritai atsisakyti kelionės?

Po artimo žmogaus netekties, labai skaudaus konflikto, panikos epizodo, šoko ar ką tik gautos sukrečiančios žinios gali būti saugiau nevairuoti iš viso. Tokiais atvejais trumpa pertrauka ne visada pakankama, nes žmogaus dėmesys dar ilgai grįžta prie įvykio.

Galima paprašyti, kad vairuotų kitas asmuo, pasirinkti viešąjį transportą, taksi arba išvyką atidėti. Tai nėra silpnumas ar perdėtas atsargumas. Lygiai kaip žmogus neturėtų vairuoti stipriai apsvaigęs ar vos laikydamas akis atmerktas, taip pat nereikėtų sėsti prie vairo tada, kai emocinė būsena aiškiai trukdo suvokti aplinką.

Jeigu stiprus nerimas, pyktis ar verksmas prie vairo kartojasi dažnai, verta pažvelgti plačiau. Galbūt vairavimas tapo ne vienkartinės situacijos, o nuolatinio streso dalimi. Tokiu atveju vien sustojimų degalinėje gali nepakakti – reikia spręsti pačią įtampą keliančią problemą.

Viena paprasta pauzė gali apsaugoti nuo negrįžtamos klaidos

Žmogus dažnai skuba todėl, kad nenori vėluoti į darbą, susitikimą, oro uostą ar šeimos renginį. Tačiau keliolikos minučių vėlavimas yra nepalyginamai mažesnė problema nei eismo įvykis. Jeigu emocijos stipresnės už gebėjimą stebėti kelią, sustojimas nėra pralaimėjimas – tai atsakingas vairavimo sprendimas.

Prieš tęsdami kelionę palaukite, kol kvėpavimas taps tolygesnis, širdies ritmas sulėtės, o mintys nebesuks vien apie konfliktą ar skaudžią žinią. Keli gilūs įkvėpimai savaime neišspręs gyvenimo problemos, tačiau gali padėti kūnui išeiti iš ūmios reakcijos būsenos.

Svarbiausia neapsigauti manant, kad pavojingas vairuotojas visada atrodo pavojingas. Jis nebūtinai važiuoja zigzagais ar akivaizdžiai pažeidžia taisykles. Kartais tai tvarkingai prisisegęs žmogus, žiūrintis tiesiai į kelią, tačiau mintimis esantis visiškai kitur.

Tyrimo nurodyta beveik dešimt kartų didesnė rizika primena nemalonią, bet svarbią tiesą: saugiam vairavimui neužtenka blaivios galvos chemine prasme. Ji turi būti pakankamai rami ir emocine prasme. Jei pyktis, nerimas ar ašaros ima valdyti jus stipriau nei jūs automobilį, geriausias kitas manevras yra ne lenkimas ir ne greitesnis važiavimas, o saugus sustojimas.