15 mitų apie investavimą, kurie žmones laiko vietoje: ar tikrai verta pradėti vos nuo 50 eurų?

Investavimas daugeliui vis dar skamba kaip turtingų žmonių žaidimas. Tarsi tam reikia kostiumo, dešimčių tūkstančių eurų, pažinčių banke ir gebėjimo kas rytą skaityti akcijų grafikus su kava rankoje. Dėl to žmogus metų metus sako sau: „pradėsiu vėliau“, „dar per mažai uždirbu“, „pirma reikia sukaupti rimtą sumą“.

Bet būtent čia ir slypi didžiausia klaida. Investavimas nebūtinai prasideda nuo didelių pinigų. Kartais jis prasideda nuo labai mažo, bet svarbaus sprendimo – kas mėnesį atidėti 50 eurų ne impulsyviam pirkiniui, o savo ateičiai.

Taip, pradėti investuoti galima ir nuo 50 eurų. Tačiau tai verta daryti tik tada, kai žmogus supranta riziką, turi bent minimalų finansinį rezervą, neinvestuoja skolintų pinigų ir nesitiki greitai praturtėti. Lietuvos bankas primena, kad investuodamas žmogus sprendimus priima pats ir savo lėšomis rizikuoja pats, todėl prieš pradedant svarbu suprasti paslaugų esmę, mokesčius ir rizikas.

1 mitas: investuoti galima tik turint daug pinigų

Tai turbūt labiausiai žmones stabdantis mitas. Dalis gyventojų galvoja, kad investavimas prasideda tik tada, kai sąskaitoje guli bent keli tūkstančiai eurų. Kol jų nėra, esą nėra prasmės net domėtis.

Iš tikrųjų maža suma gali būti gera pradžia. 50 eurų per mėnesį nepavers žmogaus milijonieriumi per metus, bet gali išmokyti svarbiausio dalyko – įpročio. Investavime labai daug lemia ne vienkartinis didelis šuolis, o reguliarumas, kantrybė ir supratimas, kur dedate pinigus.

Maža suma pradžioje net turi privalumą. Ji leidžia mokytis be didelio spaudimo. Žmogus pamato, kaip veikia platforma, kaip svyruoja investicijų vertė, kokie taikomi mokesčiai, kaip jaučiasi, kai portfelis laikinai krenta. Tai daug geriau nei iš karto įmesti didelę sumą ir pirmo rinkos nuosmukio metu panikuoti.

2 mitas: su 50 eurų nieko neuždirbsi

Čia yra dalis tiesos, bet ji neteisingai suprantama. Taip, 50 eurų per mėnesį nėra stebuklingas bilietas į prabangų gyvenimą. Tačiau esmė ne vien pirmo mėnesio rezultatas. Esmė – laikas ir nuoseklumas.

Jeigu žmogus 50 eurų išleidžia smulkmenoms, po mėnesio jų nelieka. Jeigu jis tuos 50 eurų investuoja protingai, pinigai pradeda dirbti. Lėtai, su svyravimais, bet dirbti. Po metų tai jau 600 eurų įmokų, po penkerių – 3 000 eurų įmokų, neskaičiuojant galimos grąžos ar nuostolių.

Svarbiausia – pradėjus nuo 50 eurų, žmogus dažnai vėliau didina sumą. Atsiranda įprotis, daugiau žinių, daugiau pasitikėjimo. Todėl pirmi 50 eurų nėra apie greitą pelną. Jie apie pradžią.

3 mitas: investavimas yra tas pats, kas lošimas

Lošimas dažniausiai remiasi atsitiktinumu ir viltimi. Investavimas turėtų remtis planu, rizikos supratimu, diversifikavimu ir laiku. Žinoma, investuojant taip pat galima elgtis kaip kazino: vaikytis karštų akcijų, kriptovaliutų šuolių, forumų patarimų ir greito pelno pažadų. Bet tai jau ne brandus investavimas, o spekuliacija.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad viena pagrindinių portfelio rizikos valdymo strategijų yra diversifikavimas – kai į portfelį įtraukiamos įvairios finansinės priemonės, kurių vertė skirtingais ekonomikos ciklais gali judėti skirtingai. Tai labai toli nuo lošimo principo „viską pastačiau ant vieno skaičiaus“.

Investavimas nėra garantuotas kelias į pelną, bet jis neturi būti aklas šuolis. Didelis skirtumas, ar žmogus perka atsitiktinę akciją, nes apie ją kalba socialiniai tinklai, ar nuosekliai investuoja į diversifikuotą portfelį pagal savo tikslą ir rizikos toleranciją.

4 mitas: reikia mokėti nuspėti rinką

Daug žmonių nepradeda investuoti, nes mano, kad reikia žinoti, kada rinka kils, kada kris, kada pirkti, kada parduoti. Tada jie laukia tobulo momento. Laukia mėnesį, metus, penkerius. Ir dažnai nepradeda niekada.

Pradedančiajam dažniausiai svarbiau ne atspėti dugną, o susikurti tvarką. Pasyvus investavimas paprastai remiasi periodiškumu ir ilgalaikiu planu, o Lietuvos bankas pažymi, kad pasyviai investuojant svarbu laikytis taisyklių ir nesiblaškyti net rinkoms krentant, nes tikslas yra ilgalaikė grąža.

Tai nereiškia, kad investicijas galima pamiršti visam laikui. Reikia domėtis, suprasti, ką turite, kokie mokesčiai taikomi, ar investicijos vis dar atitinka jūsų tikslus. Bet nereikia apsimesti, kad galite kas savaitę nuspėti pasaulio rinkų kryptį.

5 mitas: geriausia investuoti į vieną „perspektyvią“ akciją

Vienos akcijos istorija visada skamba gražiai. Kažkas nusipirko anksti, palaukė, o paskui uždirbo daug. Tokios istorijos plinta greitai, nes jos jaudina. Tačiau jos dažnai nutyli kitą pusę: kiek žmonių pirko „perspektyvias“ įmones, kurios vėliau krito, bankrutavo ar niekada nepateisino lūkesčių.

Vienos įmonės akcija reiškia didelę priklausomybę nuo vieno verslo. Jei įmonei nepasiseka, investuotojas gali patirti didelį nuostolį. Todėl pradedantiesiems dažnai patrauklesni diversifikuoti sprendimai, pavyzdžiui, fondai ar ETF.

Lietuvos bankas aiškina, kad ETF gali suteikti galimybę įsigyti visą investicijų portfelį, apimantį pasirinktą rinkos segmentą, ir padeda sumažinti pavienio emitento bankroto riziką. Tai nereiškia, kad ETF yra be rizikos, bet rizika paskirstoma plačiau.

6 mitas: ETF visada saugūs

Pastaraisiais metais ETF tapo labai populiarūs, todėl atsirado kita klaida – žmonės pradeda galvoti, kad jei tai ETF, vadinasi, viskas automatiškai saugu. Taip nėra.

ETF gali sekti labai skirtingus indeksus ar turto klases. Vienas ETF gali būti plačiai diversifikuotas, kitas – labai siauras ir rizikingas. Vienas gali investuoti į šimtus didelių pasaulio įmonių, kitas – į konkrečią nišą, žaliavas ar sudėtingesnę strategiją. Todėl vien pavadinimas „ETF“ dar nieko negarantuoja.

Svarbu žiūrėti, ką fondas iš tikrųjų perka, kokie jo mokesčiai, kokia valiuta, kokia rizika, ar jis atitinka Europos Sąjungos UCITS direktyvą. Lietuvos bankas nurodo, kad investuojant į ETF svarbu išsiaiškinti, ar įsigyjamas ETF atitinka UCITS direktyvą, užtikrinančią reguliavimą, skaidrumą, likvidumą ir rizikos diversifikavimą.

7 mitas: investuoti reikia tik tada, kai jau turi nuosavą būstą

Nuosavas būstas daugeliui yra svarbus tikslas, bet tai nereiškia, kad iki jo investavimas turi būti visiškai uždraustas. Klausimas ne „būstas ar investavimas“, o kokie yra jūsų tikslai, rizika ir laiko horizontas.

Jeigu žmogus kaupia pradiniam įnašui ir būstą planuoja pirkti po metų, rizikingos investicijos gali būti bloga idėja. Rinka gali kristi būtent tada, kai pinigų reikės. Bet jei kalbame apie ilgalaikius tikslus – pensiją, finansinę laisvę, vaikų ateitį – investavimas gali prasidėti ir anksčiau.

Svarbiausia neskirti investavimui pinigų, kurių greitai reikės konkrečiam būtinu tikslui. Trumpalaikėms santaupoms saugumas dažnai svarbesnis už galimą grąžą.

8 mitas: investavimas tinka tik jauniems

Jauni žmonės turi didžiausią pranašumą – laiką. Tačiau tai nereiškia, kad vyresniems pradėti beprasmiška. Tiesiog skiriasi strategija.

30-mečiui, 45-mečiui ir 60-mečiui neturėtų būti taikomas tas pats rizikos lygis. Kuo trumpesnis laikotarpis iki pinigų panaudojimo, tuo atsargiau reikia vertinti rizikingas priemones. Vyresniam žmogui gali būti svarbesnis kapitalo išsaugojimas, aiškumas ir mažesni svyravimai.

Bet mokytis tvarkyti pinigus niekada nevėlu. Net jei investavimo horizontas trumpesnis, žmogus vis tiek gali suprasti mokesčius, infliaciją, riziką, fondus, indėlius, obligacijas ar kitus instrumentus. Blogiausia – ne amžius, o sprendimai iš nežinojimo.

9 mitas: jei investuoju, turiu nuolat sekti grafikus

Tai labai vargina ir dažnai atbaido. Žmogus įsivaizduoja, kad investavimas reiškia kasdien žiūrėti į ekraną, sekti naujienas, nervintis dėl kiekvieno procento ir priimti sprendimus po kiekvieno rinkos judesio.

Ilgalaikiam investuotojui toks elgesys gali net trukdyti. Kuo dažniau žiūrite į portfelį, tuo daugiau emocijų. Kuo daugiau emocijų, tuo didesnė tikimybė padaryti klaidą: parduoti iš baimės, pirkti iš godumo, keisti planą dėl vienos blogos savaitės.

Investavimas neturi tapti antru darbu. Pradedančiajam dažniau reikia ne nuolatinio grafiko stebėjimo, o aiškaus plano: kiek investuoju, kodėl, kokiam laikui, kokią riziką galiu atlaikyti ir kada peržiūrėsiu portfelį.

10 mitas: visi mokesčiai yra smulkmena

Mažos sumos pradžioje ypač jautrios mokesčiams. Jei investuojate 50 eurų, o už pirkimą mokate didelį komisinį, dalis pinigų iškart dingsta. Todėl pradedant mažomis sumomis labai svarbu pasidomėti platformos mokesčiais, valiutos keitimo kaina, fondo valdymo mokesčiu ir kitais atskaitymais.

Lietuvos bankas nurodo, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės turi periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, pateikti informaciją apie visas išlaidas ir mokėjimus, susijusius su investicinėmis paslaugomis bei finansinėmis priemonėmis. Bet žmogus pats turi skaityti ir suprasti, už ką moka.

Mokesčiai atrodo maži tik tol, kol jų neskaičiuojate. Ilguoju laikotarpiu jie gali suvalgyti pastebimą grąžos dalį.

11 mitas: investuoti galima be finansinio rezervo

Čia vienas pavojingiausių mitų. Jei žmogus neturi jokios finansinės pagalvės, bet pradeda investuoti visus laisvus pinigus, pirmas netikėtumas gali jį priversti parduoti investicijas pačiu blogiausiu metu.

Sugedo automobilis, prireikė gydymo, netekote darbo, atsirado skubi šeimos išlaida – jei nėra rezervo, investicijos tampa avarine kasa. O rinka tuo metu gali būti kritusi.

Lietuvos bankų asociacija pataria prieš pradedant investuoti įsivertinti finansinę padėtį ir turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą, kuris padėtų staiga netekus darbo ar susirgus. Tai nereiškia, kad negalima domėtis investavimu anksčiau. Bet rizikuoti pinigais, kurių gali prireikti rytoj, yra labai pavojinga.

12 mitas: investavimas išgelbės nuo blogų finansinių įpročių

Investavimas nėra stebuklinga tabletė. Jei žmogus nuolat išleidžia daugiau, nei uždirba, perka impulsyviai, gyvena skolomis ir neturi biudžeto, investavimas problemos neišspręs. Jis gali net ją paslėpti.

Pirmiausia reikia suprasti savo pinigų srautą. Kiek uždirbate? Kiek išleidžiate? Kur dingsta pinigai? Kiek galite atidėti taip, kad nereikėtų po savaitės jų atsiimti? Tik tada investavimas tampa sveiku žingsniu, o ne dar viena emocine viltimi.

50 eurų investavimui gali būti puiki pradžia, jei jie lieka po būtinųjų išlaidų ir rezervo kaupimo. Bet jei tie 50 eurų reiškia, kad mėnesio gale teks skolintis maistui, tai ne investavimas, o saviapgaulė.

13 mitas: garantuotas pelnas egzistuoja

Jei kas nors žada garantuotą didelį pelną, reikia ne džiaugtis, o įsitempti. Tai vienas ryškiausių investicinių sukčių ženklų. Lietuvos bankas perspėja, kad neteisėti pasiūlymai dažnai atpažįstami iš greito, nerealiai didelio uždarbio ir teiginių, kad rizikos nėra; investavimas be jokios rizikos neegzistuoja.

Sukčiai dažnai kalba labai užtikrintai. Jie sako, kad vietų liko mažai, kad pasiūlymas galioja tik šiandien, kad kiti jau uždirbo, kad reikia tik nedidelio pradinio įnašo. Jie gali naudoti žinomų žmonių nuotraukas, suklastotas istorijas, netikrą spaudą ir melagingus atsiliepimus.

Taisyklė paprasta: kuo gražiau skamba pažadas, tuo griežčiau jį reikia tikrinti. Normalus investavimas turi riziką, svyravimus ir nežinomybę. Kas žada kitaip, greičiausiai nori ne jums padėti, o paimti jūsų pinigus.

14 mitas: kriptovaliutos yra greičiausias kelias pradėti

Kriptoturtas daugeliui atrodo patrauklus, nes apie jį kalbama garsiai, emocingai ir dažnai su istorijomis apie staiga praturtėjusius žmones. Tačiau pradedančiajam tai gali būti labai rizikinga erdvė: dideli kainų svyravimai, sudėtingas reguliavimas, sukčiavimo schemos, techninės klaidos ir emocinis spaudimas.

Tai nereiškia, kad žmogui draudžiama domėtis kriptoturtu. Bet pradėti investavimo kelionę nuo pačios triukšmingiausios ir emocingiausios rinkos dažnai nėra geriausia mintis. Ypač jei dar nesuprantate, kas yra diversifikavimas, mokesčiai, rizikos tolerancija ir investavimo horizontas.

Jei žmogus nori mokytis, geriau pradėti nuo paprastesnių principų: rezervo, biudžeto, ilgalaikių tikslų, diversifikuotų priemonių, mokesčių ir reguliuojamų paslaugų teikėjų.

15 mitas: jei pradėsiu dabar, jau pavėlavau

Tai mitas, kuris skamba tyliai, bet labai stipriai. Žmogus žiūri į rinkas, būsto kainas, kitų žmonių sėkmės istorijas ir galvoja: „Reikėjo pradėti prieš 10 metų.“ Taip, prieš 10 metų būtų buvę geriau. Bet po 10 metų ši diena taip pat atrodys kaip „anksčiau“.

Investavime svarbu ne graužtis dėl praeities, o susikurti veiksmą dabar. Galbūt šiandien galite pradėti nuo 50 eurų. Gal po metų tai bus 70 eurų. Gal po penkerių – daugiau. Svarbiausia, kad pinigai pagaliau turėtų kryptį.

Pavėluoja ne tas, kuris pradeda mažai. Pavėluoja tas, kuris dėl mitų nepradeda visai.

Tai ar verta pradėti nuo 50 eurų?

Verta, jei tie 50 eurų yra laisvi pinigai, kurių jums nereikės artimiausiu metu. Verta, jei turite bent minimalų finansinį rezervą arba jį nuosekliai kaupiate. Verta, jei suprantate, kad investicijų vertė gali kristi. Verta, jei neskubate praturtėti ir norite mokytis.

Neverta, jei gyvenate nuo algos iki algos be jokios atsargos, turite brangių vartojimo skolų, tikitės greito pelno arba renkatės produktą vien todėl, kad kažkas internete pasakė „čia garantuotas variantas“.

50 eurų nėra magiška suma. Ji neišspręs visų finansinių problemų. Bet ji gali tapti pirmu rimtu žingsniu į kitokį santykį su pinigais. Nebe tik uždirbti ir išleisti, o pradėti auginti.

Investavimas nėra skirtas tik turtingiems. Dažnai jis ir yra vienas iš būdų ilgainiui tapti finansiškai stipresniam. Tik pradėti reikia ne nuo euforijos, o nuo blaivaus klausimo: ar suprantu, kur dedu savo pinigus, kokią riziką prisiimu ir kodėl tai darau?

Šis tekstas yra bendro informacinio pobūdžio ir nėra individuali investavimo rekomendacija. Prieš priimdami finansinius sprendimus įvertinkite savo tikslus, riziką, žinias ir, jei reikia, pasitarkite su licencijuotu specialistu.