Artėja itin stiprus „El Ninjo“: mokslininkai įspėja apie 2026–2027 metų orų anomalijas – ką tai reiškia Lietuvai?

Pasaulio klimato sistemoje vyksta pokyčiai, kurių pasekmės gali būti juntamos dar daugelį mėnesių. Ramiajame vandenyne įsitvirtinęs „El Ninjo“ (El Niño) reiškinys stiprėja, o meteorologai perspėja, kad 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų pradžioje jis gali reikšmingai paveikti temperatūrų bei kritulių pasiskirstymą įvairiose planetos dalyse. Nerimą kelia ir tai, kad šis natūralus klimato reiškinys vyksta pasaulyje, kuris dėl žmogaus veiklos jau yra gerokai šiltesnis nei prieš kelis dešimtmečius.

Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis, „El Ninjo“ jau rugpjūtį buvo tvirtai įsitvirtinęs, o rugsėjį paskelbtose prognozėse numatyta itin didelė tikimybė, kad jis išliks aktyvus iki 2027 metų vasario. Tai nereiškia, kad kiekvienoje šalyje bus pasiekti nauji temperatūros rekordai, tačiau pasauliniu mastu didėja neįprastų orų ir su jais susijusių padarinių rizika.

Lietuvai ši situacija taip pat aktuali, nors mūsų šalis yra už tūkstančių kilometrų nuo Ramiojo vandenyno, kuriame formuojasi šis reiškinys. „El Ninjo“ gali veikti atmosferos cirkuliaciją, pasaulines žaliavų rinkas ir žemės ūkio produkcijos kainas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbų skirtumą: pasaulinio masto klimato pokyčiai nereiškia, kad jau dabar galima tiksliai pasakyti, kokia bus Lietuvos žiema ar ateinanti vasara.

Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys, galintis pakeisti orus visame pasaulyje

„El Ninjo“ yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastu centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršinių vandenų atšilimu. Šis procesas keičia atmosferos cirkuliaciją, vėjų kryptis ir kritulių pasiskirstymą, todėl jo poveikis neapsiriboja vien Ramiojo vandenyno regionu. Vienose pasaulio dalyse gali dažnėti smarkios liūtys ir potvyniai, kitose – stiprėti sausros bei karščio bangos.

Paprastai „El Ninjo“ kaitaliojasi su priešinga faze, vadinama „La Ninja“ (La Niña), kai atitinkamame Ramiojo vandenyno regione vanduo tampa vėsesnis nei įprastai. Abu reiškiniai yra didesnio klimato svyravimų ciklo, vadinamo ENSO, dalis. Šie procesai vyksta natūraliai, tačiau jų poveikį šiandien gali sustiprinti ilgalaikis pasaulinis atšilimas.

2026 metų liepos pabaigoje WMO paskelbė, kad stiprus „El Ninjo“ toliau intensyvėja ir artimiausiais mėnesiais turėtų tapti vienu svarbiausių pasaulio klimato veiksnių. Rugsėjį organizacija patvirtino, kad reiškinys jau yra įsitvirtinęs, o jo išlikimo tikimybė iki žiemos pabaigos vertinama kaip itin didelė.

Spalį paskelbtos JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) prognozės taip pat rodo, kad 2026–2027 metų žiemą turėtų vyrauti „El Ninjo“ sąlygos. Tai svarbus signalas valstybėms, kuriose šis reiškinys istoriškai siejamas su ryškiais kritulių ir temperatūros pokyčiais.

Tačiau net ir labai stiprus „El Ninjo“ neveikia visur vienodai. Pavyzdžiui, kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse jis gali didinti gausių kritulių tikimybę, o dalyje Pietryčių Azijos – stiprinti sausros pavojų. Europoje jo poveikis gerokai sudėtingesnis, nes mūsų regiono orus stipriai veikia Atlanto vandenynas ir įvairūs atmosferos cirkuliacijos procesai.

Vakarų Europa jau išgyveno rekordinę vasarą: skaičiai kelia nerimą

„El Ninjo“ stiprėjimas sutapo su išskirtiniu karščiu Vakarų Europoje. Europos Sąjungos klimato kaitos stebėjimo tarnybos „Copernicus“ duomenimis, 2026 metų birželio ir liepos mėnesių laikotarpis Vakarų Europoje buvo karščiausias per turimą stebėjimų istoriją.

Vidutinė šių dviejų mėnesių temperatūra regione siekė 21,62 laipsnio. Tai buvo 2,79 laipsnio daugiau nei 1991–2020 metų vidurkis ir beveik 0,9 laipsnio daugiau už ankstesnį 2022 metų rekordą. Dalis Vakarų Europos susidūrė su ilgalaikėmis karščio bangomis, sausra ir padidėjusiu miškų gaisrų pavojumi.

Ne mažiau iškalbingi ir vandenynų temperatūros duomenys. 2026 metų liepą vidutinė pasaulio vandenynų paviršiaus temperatūra už poliarinių regionų ribų siekė 20,96 laipsnio – tai aukščiausias liepos mėnesio rodiklis per stebėjimų istoriją. Ankstesnis liepos rekordas, užfiksuotas 2023 metais, buvo 20,89 laipsnio.

Vis dėlto būtų neteisinga visą šį karštį priskirti vien „El Ninjo“. „Copernicus“ specialistai pabrėžia, kad Vakarų Europoje rekordines temperatūras lėmė ir ilgai išsilaikę aukšto slėgio atmosferos dariniai, kurie sulaikė šiltą orą virš regiono. Ilgalaikė klimato kaita didina tokių ekstremalių karščio laikotarpių intensyvumą, o „El Ninjo“ gali papildomai veikti pasaulinę temperatūrą.

Nerimo kelia ir galimos pasekmės žmonių sveikatai. Rugsėjo 23 dieną britų leidinys „The Guardian“ pristatė mokslininkų vertinimą, pagal kurį itin stiprus „El Ninjo“ kartu su jau įšilusia klimato sistema galėtų reikšmingai padidinti su karščiu susijusių mirčių skaičių pasaulyje. Viename iš modeliuojamų scenarijų kalbama apie daugiau kaip 450 tūkst. papildomų mirčių iki 2027 metų vasario.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra mokslinio modelio prognozė, o ne jau užfiksuotas mirčių skaičius ar neišvengiamas ateities rezultatas. Tokie vertinimai skirti parodyti galimo pavojaus mastą ir paskatinti valstybes geriau pasiruošti karščio bangoms, stiprinti perspėjimo sistemas bei gyventojų apsaugą.

Mokslininkai įspėja apie 2026–2027 metų orų anomalijas

Ką tai reiškia Lietuvai: ar laukia neįprasta žiema ir dar karštesnė vasara?

Lietuvos gyventojams bene įdomiausias klausimas – ar stiprus „El Ninjo“ reiškia, kad 2026–2027 metų žiema bus šilta, lietinga, o kitą vasarą sulauksime rekordinių karščių. Deja, tokios tiesioginės išvados meteorologai padaryti negali.

Lietuva yra Šiaurės Europos regione, kuriame orus daugiausia lemia Atlanto ciklonai, vyraujantys vakarų vėjai, atmosferos slėgio sistemų išsidėstymas ir šalto oro įsiveržimai iš šiaurės bei rytų. „El Ninjo“ gali netiesiogiai paveikti šiuos procesus, tačiau jo poveikis nėra toks aiškus kaip kai kuriuose tropiniuose regionuose.

Dėl šios priežasties net ir stipraus „El Ninjo“ laikotarpiu Lietuvoje gali pasitaikyti labai skirtingų orų. Vienomis savaitėmis į šalį gali plūsti šiltas ir drėgnas Atlanto oras, atnešantis lietų bei atlydžius. Kitomis atmosferos cirkuliacija gali pasikeisti taip, kad sulauksime stipresnio šalčio ar sniego.

Todėl teiginiai, kad „El Ninjo“ neabejotinai atneš Lietuvai 35 laipsnių karščius, konkrečiu metu sukels sausrą arba nulems itin šaltą sausį, šiuo metu neturi pakankamo pagrindo. Tokios sąlygos mūsų regione galimos dėl įvairių meteorologinių veiksnių, tačiau vien šio reiškinio nepakanka joms prognozuoti.

Vis dėlto yra viena sritis, kurioje Lietuvos gyventojai gali pajusti jo pasekmes net ir nepatirdami išskirtinių orų – tai pasaulinės maisto produktų kainos. Stiprios sausros, potvyniai ar ekstremalūs karščiai svarbiuose žemės ūkio regionuose gali paveikti produkcijos pasiūlą, transportavimą ir tarptautines žaliavų rinkas. Tarp jautresnių produktų yra kava, kakava, kai kurie vaisiai ir grūdinės kultūros.

Tačiau ir čia nereikėtų daryti skubotų išvadų. Tai, kad pasaulyje sustiprėjo „El Ninjo“, dar nereiškia, jog Lietuvos parduotuvėse automatiškai pabrangs visi maisto produktai. Galutines kainas lemia derliaus rezultatai konkrečiose valstybėse, atsargos, transportavimo išlaidos, valiutų kursai ir daugybė kitų ekonominių aplinkybių.

Mokslininkai įspėja apie naują realybę: kodėl ateinančius mėnesius svarbu stebėti prognozes?

Pasaulio meteorologus labiausiai neramina ne vien „El Ninjo“ stiprumas, bet ir aplinkybės, kuriomis jis vyksta. Ankstesni stiprūs šio reiškinio epizodai buvo stebimi kitokiame pasaulio klimato fone. Šiandien vidutinė planetos temperatūra yra aukštesnė, o vandenynai sukaupę daugiau šilumos, todėl tam tikri ekstremalūs reiškiniai gali turėti sunkesnių padarinių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas naujas klimato rekordas jau iš anksto nulemtas. Mokslininkai vertina tikimybes, stebi atmosferos bei vandenynų pokyčius ir reguliariai atnaujina sezonines prognozes. Kuo ilgesnis prognozuojamas laikotarpis ir kuo mažesnė teritorija, tuo sunkiau tiksliai numatyti konkrečius orus.

Lietuvos gyventojams praktiškiausia vadovautis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamomis prognozėmis ir perspėjimais. Artėjant žiemai verta pasirūpinti namų šildymo sistemomis, o ūkininkams bei sodininkams – stebėti ne tik temperatūros, bet ir kritulių prognozes. Kitą pavasarį ir vasarą daugiau dėmesio gali pareikalauti sausros, kaitros ar smarkių liūčių rizika, jeigu apie ją įspės meteorologai.

2026 metų spalį jau aišku, kad pasaulyje vyksta stiprus „El Ninjo“, kuris, remiantis naujausiais WMO ir NOAA vertinimais, turėtų išlikti aktyvus ir artėjančią žiemą. Tačiau ar jis Lietuvai atneš rekordinius karščius, neįprastai švelnią žiemą ar daugiau kritulių, kol kas patikimai pasakyti negalima.

Kur kas svarbesnė žinia yra tai, kad pasaulio klimatas toliau šyla, o stiprūs natūralūs svyravimai gali padidinti ekstremalių orų riziką. Todėl ateinantys mėnesiai bus svarbūs ne tik klimatologams, bet ir žemdirbiams, energetikos sektoriui bei visiems gyventojams, kurių kasdienybė priklauso nuo oro sąlygų.