Į lėktuvą — be bilieto rankoje: viena oro bendrovė pradeda keleivius atpažinti pagal veidą

Dar visai neseniai kelionė lėktuvu prasidėdavo nuo vieno paprasto, bet labai svarbaus veiksmo — patikrinti, ar tikrai turite bilietą. Vėliau popierinius įlaipinimo talonus pakeitė telefono ekranai, QR kodai ir programėlės, kurias prieš skrydį neretai tenka atsidaryti paskutinę minutę, stovint eilėje prie vartų.

Tačiau oro uostai pamažu žengia į etapą, kuriame net ir telefono ekrano gali nebereikėti. Keleivio veidas tampa tuo, kas patvirtina jo tapatybę, maršrutą ir teisę lipti į lėktuvą. Tai skamba lyg scena iš ateities oro uosto, bet kai kuriems keleiviams tokia tvarka jau tampa realybe.

„Qatar Airways“ keleiviai, išvykstantys iš Hamado tarptautinio oro uosto Dohoje, dabar gali naudotis nauja sistema „Fast Pass“. Ji leidžia svarbiausius kelionės etapus įveikti be įprasto popierinio ar elektroninio įlaipinimo talono. Vietoje jo naudojama veido atpažinimo technologija.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip smulki patogumo detalė. Tačiau iš tiesų tai gali būti vienas iš ženklų, kaip greitai keičiasi kelionių pasaulis. Ten, kur anksčiau reikėdavo rodyti dokumentus, bilietus ir brūkšninius kodus, vis dažniau pakanka tiesiog pažvelgti į kamerą.

Veidas tampa naujuoju įlaipinimo talonu

Naujoji „Fast Pass“ sistema veikia panašiu principu kaip daugeliui pažįstamas telefono atrakinimas veidu. Tik šiuo atveju technologija naudojama ne asmenukėms ar programėlėms, o oro uosto procedūroms. Sistema automatiškai patvirtina keleivio tapatybę ir susieja ją su konkrečia kelione.

Tai reiškia, kad keleivis gali greičiau praeiti per automatinius vartelius įlaipinimo metu, saugumo patikrą ar bagažo atidavimo savitarnos terminalus. Vietoje įprasto talono skenavimo sistema atpažįsta veidą ir leidžia judėti toliau.

Toks sprendimas ypač aktualus dideliuose oro uostuose, kur kiekviena papildoma eilė gali virsti nervų išbandymu. Skubant į skrydį net kelios sutaupytos minutės kartais atrodo kaip mažas stebuklas. Jei sistema veikia sklandžiai, kelionė tampa mažiau priklausoma nuo telefono baterijos, pamesto talono ar netyčia užstrigusios programėlės.

Vis dėlto svarbu suprasti: tai nėra visiškas dokumentų panaikinimas. Veidas gali pakeisti įlaipinimo taloną tam tikruose kelionės etapuose, bet pasas vis tiek lieka būtinas.

Kaip keleivis įjungia šią sistemą?

Norint naudotis „Fast Pass“, keleiviui reikia aktyvuoti paslaugą po registracijos į skrydį. Tai galima padaryti „Qatar Airways“ programėlėje arba pačiame oro uoste, naudojantis savitarnos kioskais.

Aktyvavus sistemą, kelionės informacija perduodama oro uostui. Tuomet sukuriamas skaitmeninis profilis, susietas su keleivio biometriniais duomenimis. Jame matoma svarbiausia kelionės informacija: maršrutas, skrydžio duomenys ir registruotas bagažas.

Kitaip tariant, sistema turi žinoti ne tik tai, kas jūs esate, bet ir kur skrendate. Tik tada veido atpažinimas gali atlikti įlaipinimo talono funkciją. Kai keleivis prieina prie vartelių ar savitarnos punkto, technologija sulygina veidą su sukurtu profiliu ir patvirtina, ar viskas sutampa.

Keleiviui tai atrodo labai paprastai: prieini, pažvelgi į kamerą ir judi toliau. Tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga duomenų sistema, kuri turi veikti greitai, tiksliai ir saugiai.

Duomenys žada būti laikomi trumpai

Kai kalbama apie veido atpažinimą, daugeliui iš karto kyla tas pats klausimas: o kas nutiks su mano duomenimis? Tai natūrali reakcija, nes biometrinė informacija yra daug jautresnė nei paprastas bilieto numeris ar pavardė rezervacijoje.

Hamado oro uostas nurodo, kad duomenys naudojami tik konkrečiai kelionei ir automatiškai ištrinami praėjus 24 valandoms po skrydžio išvykimo. Tai turėtų sumažinti nerimą tų keleivių, kurie nenori, kad jų biometrinis profilis būtų saugomas ilgiau nei būtina.

Tuo pačiu kai kurie „Fast Pass“ nustatymai išlieka keleivio telefone. Tai reiškia, kad kitą kartą skrendant „Qatar Airways“ iš Dohos paslaugos nereikės aktyvuoti iš naujo nuo nulio. Tokia detalė rodo, kad sistema kuriama ne kaip vienkartinis eksperimentas, o kaip naujas įprotis, prie kurio keleiviai turėtų pamažu priprasti.

Vis dėlto technologija yra savanoriška. Tie, kurie nenori naudotis veido atpažinimu, gali keliauti įprastu būdu — su įlaipinimo talonu ir tradicine patikra.

Kodėl paso vis tiek nereikėtų palikti namuose?

Nors pati idėja skamba drąsiai — į lėktuvą be bilieto rankoje — ji nereiškia, kad keliautojas gali pamiršti visus dokumentus. Pasas vis dar gali būti reikalingas pasienio kontrolei, tapatybės patikrai ar situacijoms, kai sistema dėl kokių nors priežasčių neatpažįsta veido.

Technologijos gali būti patogios, bet jos nėra neklystančios. Veido atpažinimą gali apsunkinti apšvietimas, pasikeitusi išvaizda, techniniai sutrikimai ar kitos nenumatytos aplinkybės. Todėl oro bendrovė ir oro uostas primena: dokumentai turi likti su keleiviu.

Tai svarbus niuansas, nes naujovės dažnai sukuria įspūdį, kad senos taisyklės jau nebegalioja. Iš tikrųjų jos dar kurį laiką gyvuos kartu. Veidas gali pagreitinti kelionę, bet pasas vis dar yra pagrindinis dokumentas, be kurio tarptautinė kelionė gali greitai sustoti.

Oro uostai nebenori ilgų eilių

Didžiausias tokios sistemos pažadas — greitis. Hamado oro uostas teigia, kad veido atpažinimas gali leisti atlikti būtinas procedūras vos per kelias sekundes. Dideliuose tarptautiniuose oro uostuose tai gali būti labai svarbu, ypač piko valandomis, kai keleivių srautai išauga, o eilės ima erzinti net kantriausius.

Keliautojams tai reiškia mažiau stovėjimo, mažiau dokumentų traukimo iš kišenės ir mažiau akimirkų, kai reikia nervingai ieškoti telefono ekrane įlaipinimo talono. Oro uostams tai reiškia sklandesnį keleivių judėjimą ir galimybę aptarnauti daugiau žmonių per trumpesnį laiką.

Tačiau toks patogumas turi ir kitą pusę. Kuo daugiau procedūrų perkeliama į biometrines sistemas, tuo labiau keleiviai turi pasitikėti technologijomis, oro uostais ir jų pažadais dėl duomenų apsaugos. Ne kiekvienas žmogus tam pasiruošęs vienodai greitai.

Ši technologija jau tampa nauju standartu

Kataras nėra vienintelė šalis, žengianti šiuo keliu. Panašios veido atpažinimo sistemos jau naudojamos ir kituose dideliuose oro uostuose. Pavyzdžiui, „Emirates“ tokias technologijas taiko Dubajuje, o Japonijoje Hanedos ir Naritos oro uostuose veikia „Face Express“ paslauga.

Jungtinėse Valstijose taip pat plečiamos bekontaktės tapatybės patikros sistemos. Kai kuriuose oro uostuose keleiviai gali naudotis technologijomis, kurios leidžia greičiau pereiti atskiras kontrolės linijas be fizinių dokumentų rodymo.

Tai rodo aiškią kryptį: ateities oro uostas bus vis labiau automatizuotas. Kuo mažiau popieriaus, kuo mažiau rankinio tikrinimo, kuo daugiau skaitmeninių profilių ir biometrinių sprendimų. Keliautojas tampa nebe žmogumi su bilietu rankoje, o duomenų rinkiniu, kurį sistema atpažįsta akimirksniu.

Vieniems tai atrodo patogu. Kitiems — šiek tiek nejauku. Ir abi reakcijos suprantamos.

Patogumas, kuris kelia klausimų

Veido atpažinimas kelionėse turi akivaizdžių privalumų. Jis gali sutrumpinti eiles, sumažinti sumaištį ir padaryti oro uosto patirtį sklandesnę. Ypač tiems, kurie dažnai skrenda, skuba į persėdimus ar tiesiog nemėgsta nuolat traukti dokumentų.

Tačiau biometrinės technologijos visada kelia ir privatumo klausimų. Žmonės nori žinoti, kas saugo jų duomenis, kiek laiko jie laikomi, kam jie gali būti naudojami ir ar tikrai ištrinami tada, kai žadama. Šie klausimai niekur nedings, net jei technologija taps labai patogi.

Todėl svarbu, kad tokios sistemos išliktų savanoriškos. Keleivis turi turėti pasirinkimą: naudotis greitesniu biometriniu keliu arba likti prie įprasto proceso. Tik tada naujovė atrodo ne kaip prievarta, o kaip papildoma galimybė tiems, kurie ja pasitiki.

Kelionės keičiasi greičiau, nei spėjame priprasti

Dar prieš kelis dešimtmečius pats įlaipinimo talonas buvo popierinis dokumentas, kurį reikėdavo saugoti iki paskutinės minutės. Vėliau jis persikėlė į telefoną. Dabar kai kuriais atvejais jį pradeda keisti veidas. Tai nedidelis, bet labai simboliškas pokytis.

Kelionės tampa greitesnės, bet kartu labiau priklausomos nuo technologijų. Oro uostai tampa išmanesni, bet ir keleiviams tenka išmokti naujų taisyklių. Vieną dieną gali paaiškėti, kad pamirštas bilietas nebėra didžiausia problema. Kur kas svarbiau bus tai, ar jūsų duomenys sistemoje sutampa, ar telefonas turi reikiamus nustatymus, ar kamera jus atpažino.

Kol kas „Fast Pass“ veikia tik Dohoje ir tik „Qatar Airways“ keleiviams, tačiau pati kryptis akivaizdi. Jei sistema pasiteisins, panašių sprendimų gali daugėti ir kitur.

Ir galbūt ateityje oro uoste dažniau girdėsime ne klausimą „kur jūsų įlaipinimo talonas?“, o tiesiog prašymą pažvelgti į kamerą. Kelionė prasidės ne nuo bilieto paieškos kišenėje, o nuo akimirkos, kai sistema nuspręs: taip, tai jūs, ir jūs galite skristi.