Įėjote į kambarį ir pamiršote, ko atėjote? Mokslininkai tyrinėja reiškinį, kurį vadina durų efektu

Atsikeliate nuo sofos, nueinate į virtuvę ir sustojate tarpduryje. Dar prieš kelias sekundes puikiai žinojote, ko jums reikia, o dabar mintis tarsi išgaravo. Grįžtate atgal, pažvelgiate į stalą – ir prisimenate, kad norėjote pasiimti akinius.

Toks trumpas užmaršumas pažįstamas daugeliui. Psichologai jau ne vienus metus tyrinėja, ar vietos pakeitimas gali apsunkinti ką tik galvoje laikytos informacijos prisiminimą. Šis reiškinys dažnai vadinamas durų efektu.

Vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, kad atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Durys pačios savaime minčių neištrina, o užmaršumą gali lemti ir tai, kiek esame pavargę, išsiblaškę ar užsiėmę kitais dalykais.

Kodėl perėjus į kitą kambarį gali būti sunkiau prisiminti?

Vienas iš mokslininkų siūlomų paaiškinimų susijęs su tuo, kaip suvokiame kasdienius įvykius. Nors gyvenimas vyksta nuolat, mintyse jį suskirstome į atskiras situacijas: ruošiame vakarienę, ieškome telefono, kalbamės su namiškiais ar pereiname į kitą patalpą.

Pasikeitus aplinkai, pasikeičia ir tai, ką matome bei į ką atkreipiame dėmesį. Viena mintis gali pasitraukti į antrą planą, ypač jei pakeliui ją pertraukia kitas dirgiklis – suskambėjęs telefonas, vaiko klausimas ar pastebėtas nebaigtas darbas.

2006 m. psichologai Gabrielis Radvansky ir Davidas Copelandas tyrė, kaip žmonės prisimena daiktus judėdami virtualioje aplinkoje. Jų eksperimente, dalyviams perėjus į kitą virtualų kambarį, su ankstesne situacija susijusią informaciją prisiminti buvo sunkiau nei likus toje pačioje erdvėje.

Vėlesniame tyrime panašus poveikis buvo pastebėtas ir naudojant tikrus kambarius. Mokslininkai svarstė, kad nauja vieta gali tapti savotiška riba tarp dviejų įvykių ir apsunkinti ankstesnės informacijos atkūrimą. Tai – vienas iš galimų paaiškinimų, o ne įrodymas, kad kiekvieną kartą pamirštame būtent dėl peržengto slenksčio.

Kiti tyrimai durų efekto nepatvirtino

2021 m. paskelbta keturių eksperimentų serija parodė, kad durų poveikis atminčiai gali būti ne toks pastovus, kaip manyta anksčiau. Tyrėjai bandė pakartoti ankstesnius rezultatus naudodami virtualią ir tikrą aplinką, tačiau bendro reikšmingo durų poveikio užmaršumui nenustatė.

Viename virtualios aplinkos bandyme, kuriame dalyviai turėjo atlikti ir papildomą darbinę atmintį apkraunančią užduotį, perėjus pro duris jie dažniau pateikdavo klaidingus atsakymus. Tačiau tai nebuvo toks pats užmaršumo poveikis, apie kokį pranešta ankstesniuose tyrimuose.

Kasdienė situacija, kai pamirštame, ko ėjome į kambarį, taip pat nėra visiškai tokia pati kaip užduotis laboratorijoje. Todėl tiksliausia sakyti, kad aplinkos pasikeitimas gali būti viena iš užmaršumo aplinkybių, bet ne vienintelė ir ne visada veikianti priežastis.

Prisiminti ketinimą gali būti sunkiau ir tada, kai mintyse vienu metu laikome daug reikalų. Pavyzdžiui, einate į miegamąjį pasiimti telefono, pakeliui pamatote nepadžiautus skalbinius, išgirstate pranešimą ir pradedate galvoti, ką gaminsite vakarienei. Atėjus prie lovos pradinė užduotis jau gali būti pasimetusi tarp kitų minčių.

Ką daryti, kai pamirštate, ko atėjote?

Pirmiausia verta trumpam sustoti ir prisiminti, ką veikėte prieš atsikeldami. Galbūt skaitėte dokumentą ir prireikė akinių, ruošėte maistą ir norėjote pasiimti prieskonių arba ruošėtės išeiti iš namų ir ieškojote raktų.

Kai kuriems žmonėms padeda grįžti į ankstesnę vietą ir pažvelgti į aplinką: daiktas ant stalo ar pradėtas darbas gali priminti ankstesnę mintį. Tai nėra garantuotas būdas – viename tyrime grįžimas į pirmąjį kambarį dalyvių atminties nepagerino. Tačiau kasdienybėje toks bandymas gali suteikti naudingų užuominų.

Jeigu užmaršumas kartojasi skubant, gali padėti paprasti įpročiai:

• Įvardykite užduotį. Prieš išeidami pasakykite sau: „Einu pasiimti akinių.“
• Pasistenkite užbaigti vieną veiksmą. Pamatytus skalbinius ar kitą darbą, jei jis neskubus, palikite vėlesniam laikui.
• Svarbius reikalus užsirašykite. Vaistų, vizito pas gydytoją ar kito svarbaus priminimo nereikia pasikliauti vien atmintimi.
• Pasirūpinkite poilsiu. Miego trūkumas ir įtampa gali apsunkinti susikaupimą, todėl verta atkreipti dėmesį į savo dienos ritmą.

Tokios priemonės nėra gydymas, tačiau jos gali palengvinti kasdienybę, kai trumpą užmaršumą lydi skubėjimas ar išsiblaškymas.

Kada dėl atminties verta pasitarti su gydytoju?

Retkarčiais pamiršti, kur padėjote raktus ar ko atėjote į virtuvę, gali įvairaus amžiaus žmonės. Vienas toks epizodas savaime nereiškia ligos.

Tačiau reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jei atminties sunkumai kartojasi, stiprėja arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, žmogus vis dažniau kartoja tuos pačius klausimus, pasimeta pažįstamoje vietoje, nebesusitvarko su anksčiau įprastais darbais arba artimieji pastebi ryškių jo elgesio pokyčių.

Atmintį ir dėmesį gali veikti įvairios priežastys, įskaitant stresą, nerimą, depresiją ar miego sutrikimus. Gydytojas, įvertinęs situaciją, prireikus paskirs tyrimus arba nukreips pas specialistą.

Jeigu sumišimas atsirado staiga, ypač kartu su nerišlia kalba, nusvirusiu veido kampučiu ar vienos kūno pusės silpnumu, nedelsdami skambinkite 112. Tokie požymiai gali rodyti skubios pagalbos reikalaujančią būklę.