Jūros efektas Plungės rajoną užvertė pusmetriu sniego. Ar Baltija šią žiemą gali tai pakartoti?
Viename miestelyje dar tik snyguriuoja, o už kelių kilometrų pro priekinį stiklą jau sunku įžiūrėti kelią. Taip gali nutikti užvažiavus ant siauros snygio juostos, susidariusios virš Baltijos. Meteorologai šį reiškinį vadina jūros efekto sniegu. Praėjusią žiemą, kai sausio pradžioje Vakarų Lietuvą užklupo smarkus snygis, Plungės rajone vietomis susidarė apie pusmetrio sniego danga.
Šią žiemą jūros efekto sniego Vakarų Lietuvoje vėl gali pasitaikyti. Tam užtektų vieno tinkamo šalto oro įsiveržimo virš Baltijos. Ar gausiausiai snigtų būtent Plungėje, lemtų vėjo kryptis ir tai, kiek laiko snygio juosta slinktų virš tų pačių vietovių.

Kaip Baltijos jūra suformuoja sniegą virš Žemaitijos?
Jūros efektas prasideda, kai virš santykinai šilto, neužšalusio vandens atslenka gerokai šaltesnis oras. Apatinis oro sluoksnis nuo vandens sušyla, prisigeria drėgmės ir kyla. Taip susidaro debesys, kurie gali išsirikiuoti į ilgas, siauras juostas. Vėjui pučiant sausumos link, šie debesys nuo Baltijos nukeliauja į Vakarų Lietuvą ir sniegą išbarsto gerokai toliau nuo kranto.
Prie Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų tas pats reiškinys vadinamas ežero efektu. Lietuvos atveju drėgmę debesims tiekia Baltija, todėl meteorologas Gytis Valaika, aiškindamas Vakarų Lietuvos snygius, vartoja terminą jūros efekto sniegas.
Svarbiausia, kuria kryptimi juda debesys. Jei vėjas kelias valandas neša juos tuo pačiu keliu, virš vienos gyvenvietės vis atslenka nauji sniego debesys. Vos už kelių kilometrų jų juosta gali visai nekliudyti. Dėl to viename rajono gale keliai dar gali būti lengvai pravažiuojami, o kitame ką tik nuvalyta gatvė vėl pasidengia sniegu.

Plungėje prireikė išvežti sniegą, nes gatvės susiaurėjo
Per 2026-ųjų sausio snygį virš Baltijos sukosi ciklonas „Ana“. Nuo sausio 1 iki 4 dienos Plungės rajone fiksuoti keturi smarkaus snygio atvejai. Vietomis sniego danga siekė apie pusmetrį, o vėjo supustytos pusnys, pasak tuometinio rajono mero Audriaus Klišonio, kai kur viršijo metrą. Pačioje Plungės meteorologijos stotyje sniego dangos storis nematuojamas, tad apie pusmetrį kalbėta vertinant padėtį atskirose rajono vietose.
Rajone dvi dienas nevyko pamokos. Keliai vietomis tapo tokie siauri, kad kelininkams neužteko sniego nustumti į šonus. Jį teko krauti ir vežti iš miesto, kad gatvėmis vėl galėtų normaliai prasilenkti automobiliai. Rajone paskelbtas ekstremalusis įvykis, o savivaldybė padariniams šalinti skyrė iki 80 tūkst. eurų iš mero rezervo.
Ar šiltesnės žiemos prognozė sumažina tokio snygio tikimybę?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos lapkričio 17 dienos prognozėje numatoma, kad pirmoji gruodžio pusė Lietuvoje gali būti apie pusę laipsnio šiltesnė už klimato normą, o kritulių kiekis – artimas įprastam. Sezoninės prognozės taip pat rodo kiek šiltesnės ir drėgnesnės žiemos galimybę. Abu vertinimai apibūdina ilgesnio laikotarpio vidurkį, į kurį telpa ir atlydžiai, ir trumpi šalčio įsiveržimai.
Plungiškiams svarbiausia bus tai, kas vyks konkrečią dieną virš Baltijos. Jei virš neužšalusios jūros atslinks pakankamai šaltas oras, o vėjas susidariusius debesis neš Žemaitijos link, jūros efekto snygis gali pasikartoti. Kur nusidrieks jo juosta ir kiek spės prisnigti, paaiškės iš trumpalaikių prognozių. Kol kas konkretaus pusmetrio snygio Plungės rajone prognozuoti nėra pagrindo.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


