Kasė duobę baseinui, o rado 700 tūkst. eurų vertės auksą: po patikrinimo lobį leista pasilikti

Prancūzas, savo kieme ruošęs vietą baseinui, žemėje aptiko penkis aukso luitus ir daugybę auksinių monetų. Maždaug 700 tūkst. eurų įvertintą radinį jis pranešė valdžios institucijoms, o po patikrinimų gavo teisę jį pasilikti. Nustatyta, kad auksas nebuvo archeologinis radinys, jo kilmė nesusieta su nusikaltimu, o savininko nustatyti nepavyko.

Neįprastas atradimas įvyko 2025 m. gegužę Neuville-sur-Saône mieste, netoli Liono. Kaip praneša „The Times of India“, vertybės buvo paslėptos plastikiniuose maišuose ir užkastos kieme. Vyras jų neieškojo – žemės darbai buvo atliekami dėl suplanuoto baseino, todėl apie slėptuvę sužinota visiškai atsitiktinai.

Vietoj įprasto grunto – maišai su aukso luitais

Kasdami kiemą žmonės dažniau tikisi aptikti akmenų, senų vamzdžių ar statybinių atliekų. Šiuo atveju po žeme gulėjo gerokai vertingesnis turinys: penki aukso luitai ir didelis kiekis monetų. Plastikiniai maišai rodė, kad vertybės buvo sudėtos į slėptuvę, tačiau vien iš jų nebuvo galima nustatyti nei užkasimo laiko, nei žmogaus, kuris tai padarė.

Radinio vertė įvertinta maždaug 700 tūkst. eurų. Tai viso aptikto aukso įvertinimas, o ne vyrui išmokėta pinigų suma. Pasakojime nėra duomenų, kad jis būtų luitus ir monetas pardavęs, todėl tiksliausia kalbėti apie jo nuosavybėn atitekusį vertingą radinį, o ne jau gautas pardavimo pajamas.

Apie radinį pranešė, užuot bandęs jį nuslėpti

Aptikęs auksą vyras informavo vietos valdžios institucijas. Toliau reikėjo išsiaiškinti kelis atskirus klausimus: ar radinys neturi archeologinės reikšmės, ar nėra susijęs su vagyste ir ar galima nustatyti jo savininką. Vien tai, kad vertybės rastos privačiame kieme, dar neatsakė į visus šiuos klausimus.

Į patikrinimą buvo įtrauktos už kultūros paveldą atsakingos tarnybos. Jų vertinimas padėjo nustatyti, kad tai nėra archeologinis radinys. Taip istorija pasisuko nuo galimo senovinio lobio prie gerokai naujesnės aukso slėptuvės – vertingos, bet ne tokios senos, kaip iš pradžių galėjo pasirodyti.

Luitų numeriai padėjo atsekti aukso kilmę

Svarbia užuomina tapo ant luitų buvę unikalūs identifikaciniai numeriai. Policija pagal juos galėjo tikrinti aukso kilmę ir išsiaiškinti dalį jo istorijos. Tai buvo konkretesnis kelias nei vien spėlioti pagal maišų būklę ar vietą, kurioje vertybės užkastos.

Patikrinimo duomenimis, auksas buvo teisėtai įgytas ir maždaug prieš 15–20 metų perlydytas netoliese esančioje rafinavimo įmonėje. Ryšio su vagyste ar kita nusikalstama veikla nenustatyta. Tačiau ši informacija neatskleidė visko: žinojimas, kur ir kada auksas buvo perdirbtas, dar nereiškė, kad pavyko nustatyti, kam priklausė kieme paslėptos vertybės.

Kodėl maždaug 700 tūkst. eurų vertės radinys liko vyrui?

Esminės šio atvejo aplinkybės buvo atsitiktinis atradimas ir vieta – vyras auksą rado savo žemėje. Pranešime aiškinama, kad Prancūzijos civilinės teisės taisyklės numato galimybę tokiam paslėptam ar užkastam turtui atitekti radėjui, kai tikrojo savininko nustatyti negalima. Būtent taip apibūdinama šios istorijos baigtis.

Sprendimas priimtas atlikus patikrinimus, o ne vien radėjui pareiškus, kad kiemas priklauso jam. Buvo įvertinta radinio kilmė, archeologinės reikšmės klausimas ir aplinkybės, kuriomis vertybės aptiktos. Todėl šis atvejis nėra paprasta taisyklė, kad kiekvienas savo sklype rastas vertingas daiktas iš karto tampa jį aptikusio žmogaus nuosavybe.

Ankstesnis namo savininkas jau buvo miręs

Tyrimą apsunkino tai, kad ankstesnis nekilnojamojo turto savininkas buvo miręs. Nebebuvo galimybės jo paklausti, ar žinojo apie slėptuvę, kam galėjo priklausyti auksas ir kodėl jis liko žemėje. Ši aplinkybė paliko didelę spragą istorijoje, kurios luitų numeriai užpildyti negalėjo.

Svarbu atskirti žinomus faktus nuo patrauklios versijos. Vien ankstesnio savininko mirtis neįrodo, kad būtent jis užkasė vertybes. Taip pat nežinoma, ar apie jas buvo pasakyta dar kam nors, ar egzistavo įrašai apie slėptuvę ir kodėl auksas nebuvo atsiimtas prieš parduodant nekilnojamąjį turtą.

Aukso vertė aiški, tačiau slėptuvės istorija liko neužbaigta

Šis radinys vertingas pirmiausia dėl aptikto aukso, tačiau luitai ir monetos paliko daugiau klausimų nei atsakymų apie patį slėpimą. Kodėl pasirinktas kiemas, o ne kita saugojimo vieta? Kodėl vertybės sudėtos į plastikinius maišus? Ir kas turėjo žinoti, kur jų ieškoti, jei žmogus, paslėpęs auksą, nebegalėtų sugrįžti?

Vyrui, planavusiam baseiną, šių atsakymų neprireikė tam, kad po patikrinimų būtų leista radinį pasilikti. Tačiau paslėpto turto kelias iki jo kiemo liko tik iš dalies atkurtas: nustatyta teisėta aukso kilmė ir jo perdirbimo aplinkybės, o slėptuvės įrengėjas bei tikroji užkasimo priežastis liko nežinomi.