Lietuvoje atsirado „šūdų žemėlapis“: žmonės pradėjo viešinti tualetus, į kuriuos geriau neiti

Viešasis tualetas dažnai prisimenamas tik tada, kai jo labai reikia. Iki tol tai lyg nematoma miesto dalis – kažkur prie parko, aikštės, autobusų stoties, kapinių ar prekybos vietos. Bet užtenka vieno karto atidaryti duris ir suprasti, kad problema Lietuvoje daug didesnė nei vien blogas kvapas.

Apmyžtos grindys, neveikiantis užraktas, nėra popieriaus, nėra muilo, sulaužyta įranga, tamsa, purvas ir jausmas, kad žmogaus orumas čia baigiasi ties slenksčiu. Tokias vietas žmonės paprastai aptarinėja tarpusavyje, parašo piktą komentarą arba tiesiog prisiekia daugiau niekada ten neiti.

Dabar tam atsirado atskira vieta – Lietuvos nemokamų ir ne tik tualetų žemėlapis, kurį jo kūrėjai pristato tiesiai ir be pagražinimų: kaip žemėlapį, kuriame galima rasti bjauriausius, netvarkingiausius ir žmogaus orumą testuojančius tualetus.

Trumpai tariant, tai viešas sanitarinės gėdos žemėlapis.

Žemėlapyje – ne tik vieta, bet ir tai, kas laukia už durų

Iniciatyvos principas paprastas: žmonės gali žymėti tualetus, kelti nuotraukas, vertinti jau įkeltas vietas ir dalintis realia patirtimi. Žemėlapyje pažymėtos vietos nėra sausas sąrašas, kur parašyta tik „WC“. Čia svarbiausia ne vien tai, kur tualetas yra, bet ir kokios būklės jis laukia lankytojo.

Kūrėjai tai vadina „šūdų žemėlapiu“ ir specialiai renkasi aštrų toną. Vietoje mandagių frazių apie „nepakankamą higienos lygį“ čia kalbama taip, kaip žmonės dažnai kalba realybėje: jei smirda, vadinasi, smirda. Jei šlykštu, vadinasi, šlykštu. Jei tualetas atrodo kaip biologinė nelaimė, apie tai ir parašoma.

Toks tonas gali kam nors pasirodyti per grubus, bet būtent jis ir parodo, kiek ilgai ši tema buvo stumiama į šalį. Nes apie viešuosius tualetus Lietuvoje dažnai kalbama taip atsargiai, kad pati problema pranyksta. O žmogus, stovintis tarp šlapios grindų balos ir neveikiančio užrakto, tikrai negalvoja diplomatinėmis formuluotėmis.

Jau reitinguojami ir blogiausi, ir švariausi

Žemėlapyje pateikiami ne tik blogiausi pavyzdžiai. Yra ir TOP švariausių tualetų sąrašas – vietų, kuriose lankytojai rado tvarką, švarą, šviesą, patogumą ar bent jau normalų standartą.

Tarp blogiausiai bendruomenės vertinamų vietų minimi tokie taškai kaip Grigiškių žiedas, Miesto parko tualetas, Sapiegų parkas, tualetas prie kapinių, Rotušės aikštės tualetas. Kai kur prie įrašų pateikiamos nuotraukos, komentarai, vertinimai, pažymima, ar vieta pritaikyta žmonėms su negalia, ar yra galimybė naudotis tėvams su vaikais.

Tarp geriau vertinamų vietų minimi tualetas prie Rokiškio bažnyčios, BIG tualetas, Caffeine, Liepų parko tualetas, Šventosios autobusų stotis. Vienur žmonės rašo trumpai: „viskas gerai“, kitur pažymi, kad švaru, šviesu, patogu.

Svarbi detalė – kūrėjai pabrėžia, kad vertinimai rodo naudotojų asmeninę nuomonę konkrečiu metu ir nėra oficialus objekto kokybės įvertinimas. Tualetai be pridėtų nuotraukų negali būti vertinami, kad nebūtų piktnaudžiavimo.

Tai reikalinga riba. Nes žemėlapis nėra institucijos patikrinimas. Tai bendruomenės patirtis – kartais labai tiesi, kartais nemaloni, bet būtent dėl to matoma.

Skaičiai rodo ir kitą problemos pusę

Žemėlapio puslapyje nurodoma, kad kalbama apie visas 60 Lietuvos savivaldybių, tačiau tikslius duomenis pateikė tik 17. Šis skaičius pats savaime pasako daugiau, nei gali atrodyti.

Viešieji tualetai yra labai praktinis dalykas. Savivaldybės, parkai, aikštės, autobusų stotys, lankytinos vietos, kapinės, pajūrio zonos – visur, kur juda žmonės, tualeto klausimas tampa neišvengiamas. Bet kai reikia aiškios informacijos, kur jie yra, kokios būklės, ar pritaikyti žmonėms su negalia, ar veikia, ar nemokami, ar prižiūrimi, viskas staiga tampa miglota.

Ir tada atsiranda tokios pilietinės iniciatyvos. Ne todėl, kad žmonės neturi ką veikti. O todėl, kad kažkas turi surinkti informaciją, kurios trūksta kasdieniam žmogui.

Viešumas čia tampa spaudimu tvarkytis

Šis žemėlapis veikia labai paprastu principu: jei vieta baisi, ji gali tapti matoma. Ne tik vienam žmogui, kuris ten užėjo ir nusivylė, bet visiems. Su nuotraukomis, komentarais, vertinimais ir konkrečia vieta žemėlapyje.

Toks viešumas gali nepatikti įstaigoms ar savivaldybėms, bet būtent jis kartais ir priverčia judėti. Kol tualeto būklė yra tik pavienis skundas, ją lengva nustumti. Kol nuotraukos ir vertinimai kaupiasi viešai, problema tampa sunkiau ignoruojama.

Tai nėra vien piktas interneto žaidimas. Tai būdas parodyti, kad higiena nėra smulkmena. Jeigu tualetas yra viešas arba prieinamas lankytojams, jis turi būti prižiūrimas. Jei neįmanoma jo prižiūrėti, tada reikia sąžiningai kelti klausimą, kodėl jis apskritai laikomas veikiančiu.

Tualetas nėra prabanga

Iniciatyvos aprašyme labai aiškiai pasakyta mintis: švarūs tualetai nėra privilegija, tai bazinė higiena. Ir su tuo sunku ginčytis.

Žmogui, kuriam staiga prireikia tualeto mieste, nereikia marmuro, kvapų difuzoriaus ar dizainerio plytelių. Jam reikia, kad būtų saugu įeiti, būtų kuo užsirakinti, būtų popieriaus, muilo, vandens, šviesa ir bent minimali švara. Jeigu tualetu turi naudotis tėvai su vaikais, senjorai ar žmonės su negalia, poreikiai dar konkretesni.

Kai to nėra, miestas tampa nedraugiškas. Ypač tiems, kurie negali tiesiog „pakentėti“. Žmonėms su sveikatos problemomis, vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms viešojo tualeto prieinamumas nėra smulkmena. Tai gali nulemti, ar jie apskritai ryšis ilgesniam pasivaikščiojimui, kelionei ar renginiui.

Todėl žemėlapis apie tualetus iš tikrųjų yra žemėlapis apie pagarbą žmogui.

Grubus pavadinimas, bet labai aiški žinutė

Taip, „šūdų žemėlapis“ skamba grubiai. Bet gal kartais tokiai temai švelnesni žodžiai jau nebeveikia. Nes jei metų metus apsimetama, kad apdergti, smirdantys ir neprižiūrimi tualetai yra „tiesiog kaip būna“, tada mandagus kalbėjimas nieko nekeičia.

Ši iniciatyva specialiai renkasi toną, kuris neleidžia patogiai nusukti akių. Ji sako: štai vieta, štai nuotrauka, štai žmonių vertinimas, štai realybė. Dabar spręskime, ar tai normalu.

Ir kartu parodo kitą pusę – švariausius tualetus. Tai svarbu, nes be gerų pavyzdžių žemėlapis virstų tik pykčio lenta. O čia matyti ir tai, kad tvarka įmanoma. Vienur ji yra. Vadinasi, kitur jos trūksta ne todėl, kad neįmanoma, o todėl, kad nepadaryta.

Galbūt tai bus nepatogiausias, bet reikalingiausias žemėlapis

Lietuvoje daug kalbama apie miestų patogumą, turizmą, viešąsias erdves, parkus, renginius, keliones po šalį. Bet visa tai labai greitai atsiremia į paprastą klausimą: ar žmogus turi kur nueiti į tualetą?

Jeigu atsakymas yra „taip, bet geriau ten neik“, vadinasi, problema neišspręsta.

Todėl šis žemėlapis gali būti nepatogus, aštrus, net vulgarokas. Bet jis paliečia labai realų dalyką. Jis ištraukia į viešumą tai, ką žmonės dažnai pamato vieni, susierzina ir pamiršta iki kito karto.

Dabar tas „kitas kartas“ gali tapti tašku žemėlapyje. O taškas žemėlapyje – spaudimu susitvarkyti.

Nes viešasis tualetas neturi būti drąsos išbandymas. Jis turi būti vieta, į kurią žmogus gali užeiti normaliai, saugiai ir oriai. Jei to nėra, gal tikrai metas nebeapsimesti, kad viskas gerai.

Nuoroda: kurpasikti.lt