Daugelis vairuotojų savo automobilio variklio dangtį atidaro tik tada, kai reikia įpilti langų plovimo skysčio, patikrinti alyvą arba pakeisti lemputę. Tačiau po variklio dangčiu dažnai slepiasi mažas lipdukas, į kurį dauguma žmonių per visą automobilio eksploatavimo laiką net neatkreipia dėmesio.
Jis paprastai būna baltas arba geltonas, priklijuotas šalia priekinio žibinto, ant variklio dangčio vidinės pusės arba tiesiai ant žibinto korpuso. Ant jo pavaizduotas priekinis žibintas ir nedidelis skaičius, dažniausiai „1,3 %“.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nereikšminga. Tačiau šis mažas skaičius gali būti tiesiogiai susijęs su tuo, ar važiuodami tamsiu Lietuvos keliu laiku pastebėsite pėsčiąjį, gyvūną, duobę ar priešais atsiradusią kliūtį.
Dar blogiau – jei žibintai sureguliuoti neteisingai, jūs galite akinti priešpriešiais atvažiuojančius vairuotojus net tada, kai patys esate įsitikinę, kad važiuojate tik su artimosiomis šviesomis.
Ką iš tikrųjų reiškia tas paslaptingas 1,3 %?
Šis skaičius nėra gamintojo užgaida ir tikrai nėra dekoracija. Jis nurodo artimųjų šviesų spindulio nuolydį, kitaip tariant, kampą, kuriuo priekiniai žibintai turi šviesti į kelio dangą.
Jeigu ant lipduko nurodyta 1,3 %, tai reiškia, kad kiekvieną metrą nuo automobilio šviesos spindulys turi leistis 1,3 centimetro žemyn. Būtent taip užtikrinama, kad kelias būtų apšviestas pakankamai toli, bet šviesa nekiltų tiesiai į priešais važiuojančių vairuotojų akis.
Šis skaičius ypač svarbus Lietuvoje, kur didelė dalis kelių užmiestyje vis dar nėra gerai apšviesti, o rudenį ir žiemą tamsa prasideda labai anksti. Neteisingai sureguliuoti žibintai tokiomis sąlygomis gali tapti ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme.
Jeigu žibintai šviečia per žemai, vairuotojas pamato kliūtį per vėlai. Jeigu per aukštai – jis akina kitus, o apakintas vairuotojas priešpriešinėje juostoje kelioms sekundėms gali prarasti normalų matomumą.
Naktį kelių sekundžių kartais užtenka labai daug kam.
Paprasta matematika, kuri gali priversti sunerimti
Norint suprasti, kiek svarbus šis skaičius, pakanka paprasto pavyzdžio. Jei automobilį pastatysite 10 metrų nuo tiesios sienos ir įjungsite artimąsias šviesas, viršutinė šviesos spindulio riba ant sienos turėtų būti 13 centimetrų žemiau nei paties žibinto centras, jei ant lipduko nurodyta 1,3 %.
Jei automobilis stovi 5 metrų atstumu nuo sienos, skirtumas turi būti perpus mažesnis – 6,5 centimetro.
Visa formulė labai paprasta, tačiau jos nepaisymas gali reikšti, kad jūsų žibintai šviečia ne ten, kur reikia.
Svarbu suprasti, kad šis procentas skirtinguose automobiliuose gali skirtis. Viename modelyje gali būti nurodyta 1 %, kitame – 1,2 %, dar kitame – 1,5 %. Kai kuriuose miesto automobiliuose galima rasti 1,1 % vertę, o skirtingų transporto priemonių intervalas apskritai gali svyruoti nuo maždaug 1 % iki 2,9 %.
Vis dėlto dauguma lengvųjų automobilių patenka į 1–1,5 % intervalą. Skaičius priklauso nuo automobilio kėbulo aukščio, žibintų padėties ir optikos konstrukcijos.
Kiek iš tikrųjų matote su artimosiomis šviesomis?
Daugelis vairuotojų įsivaizduoja, kad artimosios šviesos apšviečia kelią pakankamai toli, tačiau realybė gali būti nemaloni. Jei priekinio žibinto centro aukštį nuo žemės padalinsite iš šviesos kritimo vienam metrui, galite apskaičiuoti, kiek toli artimųjų šviesų spindulys pasiekia asfaltą.
Pavyzdžiui, jei automobilio žibinto centras yra 65 centimetrų aukštyje, o ant lipduko nurodytas nuolydis yra 1,3 centimetro metrui, 65 padalijus iš 1,3 gauname 50 metrų.
Tai reiškia, kad artimųjų šviesų režimu kelias normaliai apšviečiamas maždaug iki 50 metrų.
Dabar svarbiausia dalis: važiuojant 90 km/val. greičiu automobilis 50 metrų įveikia maždaug per dvi sekundes.
Tai labai mažai. Jei žibintai sureguliuoti per žemai, šis atstumas gali dar labiau sutrumpėti. Jei kelias šlapias, prieš akis atsiranda pėsčiasis be atšvaito, laukinis gyvūnas ar neapšviesta kliūtis, reakcijai gali likti pavojingai mažai laiko.
Būtent todėl mažas 1,3 % lipdukas nėra smulkmena. Jis susijęs su realiu matomumu, o kartu – ir su saugumu.
Kodėl žibintų reguliavimas išsiderina greičiau, nei manote?
Daugelis vairuotojų mano, kad jei žibintai buvo sureguliuoti gamykloje ar techninės apžiūros metu, jų liesti daugiau nereikia. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas.
Žibintų kryptis gali pasikeisti daug paprasčiau, nei atrodo.
Kartais pakanka pakeisti lemputę. Net jei pasirenkama tokio paties tipo lemputė, bet kito gamintojo, šviesos spindulys gali pasislinkti. Skirtingų gamintojų lemputėse kaitinimo siūlelio padėtis gali skirtis vos milimetro dalimis, tačiau žibinto atšvaitui to gali pakakti, kad šviesa būtų fokusuojama neteisingai.
Atšvaitas sukurtas taip, kad šviesos šaltinis būtų labai tikslioje vietoje. Kai jis bent šiek tiek pasislenka, artimųjų šviesų riba pradeda kilti arba leistis, o vairuotojas gali to iš karto net nepastebėti.
Yra ir kitų priežasčių. Žiemą užtenka stipriau įvažiuoti į pusnį, atsiremti į bordiūrą, gauti smūgį į bamperį ar ilgiau važinėti nelygiais žvyrkeliais. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes daugelis rajoninių kelių, sodų keliukų ir žvyrkelių automobiliui sukelia nuolatinę vibraciją.
Su laiku gali atsilaisvinti žibintų laikikliai, pasikeisti žibinto padėtis arba atsirasti nedidelis poslinkis, kuris naktį tampa labai svarbus.
Pilna bagažinė gali paversti jūsų žibintus akinančiu ginklu
Dar vienas dalykas, apie kurį daugelis pamiršta, yra automobilio apkrova. Kai į bagažinę prikraunama sunkių daiktų, automobilio galas nusėda, o priekis pakyla. Tuo pačiu pakyla ir priekinių žibintų spindulys.
Tai reiškia, kad jūsų artimosios šviesos gali pradėti šviesti per aukštai ir akinti kitus vairuotojus.
Tokios situacijos ypač dažnos prieš keliones, važiuojant į sodybą, pajūrį, kaimą ar grįžtant iš statybinių prekių parduotuvės su pilna bagažine. Pats vairuotojas gali net nepajusti, kad automobilio padėtis pasikeitė, tačiau priešpriešiais važiuojantys žmonės tai pastebės iš karto.
Jeigu jie pradeda mirksėti tolimosiomis šviesomis, tai nebūtinai reiškia, kad jie pyksta be priežasties. Labai gali būti, kad jūsų žibintai iš tikrųjų šviečia jiems tiesiai į akis.
Požymiai, kad žibintai jau nebešviečia taip, kaip turi
Vienas aiškiausių ženklų – kitų vairuotojų reakcija. Jei važiuojate įjungę artimąsias šviesas, o priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai vis dažniau mirksi tolimosiomis, verta sunerimti.
Tai gali reikšti, kad jūsų žibintai pakilę per aukštai.
Yra ir priešingas simptomas. Jei naktį kelias staiga atrodo prasčiau apšviestas, nors lemputės naujos, o žibintų stiklai ar lęšiai švarūs, gali būti, kad šviesos spindulys nukreiptas per žemai. Tokiu atveju jis šviečia tiesiog į asfaltą priešais automobilį, o ne ten, kur jums iš tikrųjų reikia matyti.
Dar vienas signalas – netolygus apšvietimas. Jei viena kelio pusė apšviesta geriau, kita blogiau, jei šviesos riba ant sienos atrodo kreiva arba vienas žibintas aiškiai šviečia aukščiau už kitą, reguliavimą verta patikrinti kuo greičiau.
Salono korektorius nėra žibintų reguliavimo pakaitalas
Daugelyje automobilių salone yra priekinių žibintų aukščio reguliatorius. Jis dažniausiai būna kairėje vairo pusėje, šalia šviesų jungiklio, ir turi padėtis nuo 0 iki 3.
Dalis vairuotojų mano, kad tai ir yra pagrindinis žibintų reguliavimas, tačiau tai nėra tas pats.
Padėtis „0“ skirta standartinei situacijai, kai automobilyje sėdi vairuotojas arba keli keleiviai, o bagažinė nėra smarkiai apkrauta. Padėtys „1“, „2“ ir „3“ naudojamos tada, kai automobilis labiau apkrautas ir reikia nuleisti šviesos spindulį žemiau, kad jis neakintų kitų.
Problema ta, kad daugelis vairuotojų šią rankenėlę pasuka vieną kartą ir pamiršta.
Pavyzdžiui, jei važiuojate su pilna bagažine ir nustatote korektorių į „3“, viskas gerai. Tačiau jei po kelionės iškraunate automobilį ir pamirštate grąžinti nustatymą į „0“, žibintai toliau švies per žemai. Tada naktį matysite tik trumpą ruožą prieš automobilį ir stebėsitės, kodėl kelias atrodo tamsus.
Lipduke nurodyta procentinė vertė galioja būtent bazinei „0“ padėčiai. Salono korektorius veikia jau nuo šios bazinės padėties ir tik kompensuoja apkrovą.
Automatinės sistemos irgi gali klysti
Naujesniuose automobiliuose, ypač su ksenoniniais arba LED žibintais, dažnai montuojamas automatinis žibintų aukščio reguliavimas. Atrodytų, vairuotojui dėl nieko nebereikia rūpintis – elektronika viską padaro pati.
Tačiau ir čia yra niuansų.
Automobilio kėbulo padėtį stebi specialūs jutikliai, dažniausiai esantys prie važiuoklės, neretai šalia galinio rato. Jie perduoda informaciją sistemai, o ši automatiškai koreguoja žibintų aukštį.
Tačiau jei automobilyje buvo keistos spyruoklės, sumontuoti nestandartiniai amortizatoriai, kėbulo pakėlimo elementai arba atlikti važiuoklės pakeitimai, sistema gali pradėti neteisingai skaičiuoti automobilio padėtį. Kėbulas fiziškai jau stovi kitaip, bet elektronika vis dar remiasi senais parametrais.
Tokiu atveju net automatinis reguliavimas negarantuoja, kad žibintai šviečia teisingai.
Kaip pačiam patikrinti žibintus prie sienos?
Pirmam patikrinimui nereikia sudėtingos įrangos. Reikės lygaus paviršiaus, tiesios sienos, prieblandos arba tamsesnio paros meto ir šiek tiek kantrybės.
Pastatykite automobilį arti sienos ir pažymėkite ant jos abiejų žibintų centrus. Tada pavažiuokite automobiliu atgal lygiai 5 metrus. Atidarykite variklio dangtį, susiraskite lipduką ir pažiūrėkite, koks procentas nurodytas.
Jei ant lipduko parašyta 1,3 %, skaičiavimas toks: 5000 milimetrų padauginame iš 1,3 %. Gauname 65 milimetrus. Vadinasi, šviesos riba ant sienos turėtų būti 6,5 centimetro žemiau nei jūsų pažymėti žibintų centrai.
Prieš tikrinant būtina nustatyti salono korektorių į „0“ padėtį. Tada vieną žibintą uždenkite neskaidriu daiktu, o kitą reguliuokite varžtu, esančiu žibinto gale. Po to tą patį pakartokite su kitu žibintu.
Šis metodas nėra idealus, nes kiemai ir aikštelės dažnai turi nedidelį nuolydį, skirtą vandeniui nutekėti. Taip pat sunku automobilį pastatyti visiškai statmenai sienai. Vis dėlto akivaizdžias klaidas, didelį nelygumą ar vieno žibinto nukrypimą taip aptikti galima.
Autoservise tai daroma specialiu prietaisu – regloskopu. Jis leidžia patikrinti ir sureguliuoti žibintus tiksliau ir greičiau, tačiau tai jau mokama paslauga.
Kodėl LED lemputės vietoj halogeninių gali pridaryti bėdų?
Atskira problema – vairuotojai, kurie į halogeniniams žibintams skirtus žibintus įdeda LED lemputes. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patraukliai: šviesa baltesnė, ryškesnė, automobilis atrodo modernesnis.
Tačiau žibinto optika sukurta konkrečiam šviesos šaltiniui.
Halogeninėje lemputėje šviesą skleidžia kaitinimo siūlelis, o LED lemputėje – diodų grupė. Jų fizinė padėtis ir šviesos sklaida skiriasi, todėl atšvaitas gali nebesuformuoti teisingo spindulio. Artimųjų šviesų riba tampa neryški, o šviesos nuotėkiai kyla aukštyn.
Tada net reguliavimas pagal lipduko procentą nebepadeda. Reguliavimo varžtu galima nuleisti visą šviesos tašką, tačiau virš pagrindinės ribos likusi akinanti šviesa niekur nedingsta.
Rezultatas pavojingas: vairuotojui atrodo, kad jis mato geriau, bet priešpriešiais atvažiuojantys žmonės gali būti apakinami.
Ką daryti, jei lipduko po variklio dangčiu nėra?
Kai kuriuose automobiliuose lipdukas gali būti nusitrynęs, nukritęs, uždažytas po remonto arba jo tiesiog gali nebūti. Tokiu atveju verta pažiūrėti ant paties žibinto plastikinio korpuso. Kartais šis procentas būna įspaustas arba atspausdintas labai mažomis raidėmis.
Ieškant pravers žibintuvėlis, nes užrašas gali būti paslėptas ant žibinto galo, šono arba prie laikiklio. Jei ir ten nieko nėra, reikėtų patikrinti automobilio naudojimo instrukciją arba techninius duomenis pagal konkretų modelį.
Automobiliuose, kuriuose naudojamos kombinuotos artimosios ir tolimosios šviesos, pavyzdžiui, su H4 lemputėmis, reguliavimas atliekamas pagal artimąsias šviesas. Tolimosios šviesos tada automatiškai atsiduria reikiamoje padėtyje, todėl jų atskirai reguliuoti nereikia.
Padangos, duobės ir remontai taip pat gali pakeisti šviesos kryptį
Žibintų patikrinimas reikalingas ne tik pakeitus lemputes. Naujos, kitokio dydžio padangos gali pakeisti automobilio aukštį ir pasvirimo kampą. Stiprus smūgis į duobę važiuojant didesniu greičiu gali pajudinti žibinto laikiklį. Po bamperio, sparno ar žibinto keitimo reguliavimas taip pat turėtų būti atliekamas iš naujo.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur po žiemos keliuose dažnai atsiranda gilių duobių, o regioniniuose keliuose automobiliai patiria nemažai vibracijos.
Net jei buvo sumontuotas originalus žibintas su tuo pačiu detalės numeriu, tai dar nereiškia, kad jis iš karto švies teisingai. Naują žibinto bloką reikia sureguliuoti nuo nulio.
Vairuotojų forumuose dažnai pasitaiko istorijų, kai po spyruoklių, amortizatorių ar pakabos detalių keitimo žmonės pastebi, kad žibintai staiga pradeda šviesti per žemai arba per aukštai. Automobilio geometrija pasikeičia vos pastebimai, tačiau naktį tai tampa labai aišku.
Sugedęs korektorius gali palikti jus beveik be šviesos
Salono korektoriaus mechanizmas taip pat gali sugesti. Senesniuose automobiliuose dažnai buvo naudojami hidrauliniai korektoriai, kurie laikui bėgant prarasdavo sandarumą. Kai iš sistemos ištekėdavo skystis, žibintai nustodavo reaguoti į reguliavimą.
Dažniausiai tokiu atveju jie nusileidžia į žemiausią padėtį ir ten lieka, kad ir kaip vairuotojas sukiotų rankenėlę salone.
Naujesniuose automobiliuose naudojami elektriniai korektoriai patikimesni, tačiau ir jie nėra amžini. Sugedęs varikliukas, kontaktai ar valdymo mechanizmas gali lemti, kad žibintai nebereaguos į apkrovos pokyčius.
Tai pavojinga todėl, kad vairuotojas gali manyti, jog viską sureguliavo, nors realiai sistema neveikia.
Mažas lipdukas gali apsaugoti nuo didelės klaidos
Tas mažas 1,3 % lipdukas po variklio dangčiu atrodo kaip nereikšminga techninė smulkmena, tačiau iš tikrųjų jis nurodo vieną svarbiausių žibintų parametrų. Nuo jo priklauso, kur baigiasi jūsų artimųjų šviesų zona, ar kelias apšviečiamas pakankamai toli ir ar jūs neakinate kitų eismo dalyvių.
Lietuvos keliuose, kur tamsiuoju metų laiku matomumas dažnai ir taip prastas, net kelių centimetrų žibinto kampo paklaida gali turėti didelių pasekmių.
Jeigu kiti vairuotojai jums mirksi, jei naktį kelias atrodo neįprastai tamsus, jei neseniai keitėte lemputes, žibintus, padangas, važiuoklės dalis ar stipriau trenkėtės į duobę, žibintų reguliavimą verta patikrinti nelaukiant kitos techninės apžiūros.
Nes tamsoje svarbu ne tik tai, kad žibintai šviečia.
Svarbu, kad jie šviestų ten, kur reikia.
