Mėlyna kortelė lagamine dar nereiškia saugių atostogų: viena klaida užsienyje gali kainuoti tūkstančius eurų

Vasarą daugelis lietuvių lagaminą kraunasi beveik automatiškai: pasas arba asmens tapatybės kortelė, maudymosi kostiumėlis, kremas nuo saulės, telefono įkroviklis, banko kortelė ir kažkur tarp dokumentų įkišta mėlyna Europos sveikatos draudimo kortelė. Ji atrodo kaip ramybės garantas. Lyg mažas plastikinis pažadas, kad jei Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Kroatijoje ar kitoje Europos šalyje nutiks nelaimė, viskas bus sutvarkyta.

Bet būtent čia ir slypi pavojingiausia klaida. Europos sveikatos draudimo kortelė nėra kelionių draudimas. Ji gali labai padėti, tačiau nepadengia visko, ką daugelis įsivaizduoja. Ir kai atostogos staiga virsta ligoninės koridoriumi, šis nesusipratimas gali tapti labai brangus.

Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę laikinai būnant kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas tomis pačiomis sąlygomis kaip tos šalies apdraustieji gyventojai. Tai reiškia ne „viskas nemokamai“, o „taip, kaip toje šalyje taikoma vietiniams“ — todėl kai kur gali tekti primokėti, o kai kurios išlaidos apskritai liks jūsų pačių rūpestis.

Kortelė gelbsti, bet ne taip, kaip daugelis galvoja

Didžiausias mitas — kad mėlyna kortelė užsienyje veikia kaip pilnas sveikatos draudimas. Ne. Ji skirta būtinajai medicinos pagalbai viešojoje sveikatos sistemoje. Jei staiga susirgote, susilaužėte koją, patyrėte traumą ar prireikė būtino gydymo, kortelė gali padėti gauti paslaugas pagal tos šalies taisykles.

Tačiau tai nereiškia, kad galėsite nueiti į bet kurią privačią kliniką kurorte, parodyti kortelę ir išeiti nemokėję. Daugelyje turistinių vietų pirmiausia pasitaiko būtent privačios klinikos, kurios dirba greitai, gražiai ir labai brangiai. Mėlyna kortelė paprastai padengia tik tai, kas priklauso viešajai arba su valstybine sistema sutartis turinčiai sveikatos priežiūrai. Jei atsidursite privačioje įstaigoje, sąskaita gali būti jūsų.

Čia ir prasideda atostogų šokas. Žmogus galvoja, kad turi kortelę, vadinasi, apsaugotas. O tada gauna sąskaitą už konsultaciją, tyrimus, transportą ar gydymą ir supranta, kad plastikinė kortelė buvo ne skėtis nuo visko, o tik dalinė apsauga labai konkrečiomis sąlygomis.

Brangiausia klaida — manyti, kad kortelė parveš namo

Dar vienas pavojingas įsitikinimas: jei užsienyje rimtai susirgsite ar susižeisite, Europos sveikatos draudimo kortelė apmokės grįžimą į Lietuvą. Tai yra viena iš tų klaidų, kurios gali kainuoti skaudžiausiai.

Medicininis pargabenimas į Lietuvą, specialus transportas, papildoma palyda, vietų keitimas lėktuve, greitosios pagalbos transportas tarp ligoninių ar šeimos nario kelionė pas jus — tai jau ne ta sritis, kur mėlyna kortelė automatiškai išsprendžia problemą. Europos sveikatos draudimo kortelė padeda gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pagal šalies, kurioje esate, tvarką, bet ji nėra kelionės namo, papildomų nakvynių ar privačių išlaidų draudimas.

Būtent todėl kelionių draudimas gali tapti ne „papildoma prabanga“, o vieninteliu dalyku, kuris realiai apsaugo nuo tūkstantinių sąskaitų. Europos sveikatos draudimo kortelė ir kelionių draudimas neturėtų būti laikomi pakaitalais. Jie veikia kaip du skirtingi saugumo sluoksniai.

Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia prieigą prie būtinosios sveikatos priežiūros pagal lankomos šalies valstybinės sistemos taisykles, o papildomas kelionių draudimas gali padėti padengti tas išlaidas, kurių kortelė neapima — pavyzdžiui, privačią mediciną, repatriaciją, papildomą apgyvendinimą ar kelionės sutrikimus.

Europos sveikatos draudimo kortelėNuotrauka: kds.lt

Tas pats gydymas Europoje gali kainuoti skirtingai

Lietuviai dažnai pripranta prie minties, kad jei esi apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo paslaugos viešojoje sistemoje atrodo „nemokamos“. Užsienyje taip nebūtinai bus. Kai kuriose Europos šalyse pacientai moka priemokas, dalį konsultacijos kainos, dalį vaistų ar tam tikrų procedūrų išlaidų. Jei vietiniai gyventojai už tai moka, gali tekti mokėti ir jums.

Tai ypač svarbu keliaujant su vaikais, vyresnio amžiaus artimaisiais ar žmonėmis, turinčiais lėtinių ligų. Vienoje šalyje būtinoji pagalba gali būti suteikta be didesnių išlaidų, kitoje gali atsirasti priemokų, o trečioje turistinėje vietoje pirmiausia galite būti nukreipti į privačią kliniką, kur sąlygos visai kitos.

Kortelė nesuteikia teisės rinktis gydymo kaip patogiausios mokamos paslaugos. Ji skirta tam, kad laikinai būdami kitoje šalyje galėtumėte gauti medicinos pagalbą, kurios negalima atidėti iki grįžimo namo. Ji taip pat neskirta planiniam gydymui užsienyje vien todėl, kad ten greičiau, patogiau ar norisi pasitikrinti sveikatą per atostogas.

Kur kortelė galioja, o kur ji tampa beverte

Europos sveikatos draudimo kortelė aktuali keliaujant po Europos Sąjungos šalis, Europos ekonominės erdvės valstybes, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Tai reiškia, kad ji gali praversti populiariose lietuvių atostogų kryptyse, tokiose kaip Ispanija, Italija, Graikija, Portugalija, Kroatija, Bulgarija, Austrija, Vokietija ar Prancūzija.

Tačiau jei keliaujate į Turkiją, Egiptą, Tunisą, Tailandą, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV ar kitas ne šios sistemos šalis, mėlyna kortelė jūsų ten neišgelbės. Tokiu atveju kelionių draudimas tampa dar svarbesnis, nes už medicinos paslaugas gali tekti mokėti pagal vietinius įkainius, o jie kai kuriose šalyse gali būti labai dideli.

Tai viena dažniausių lietuvių klaidų: kortelė įmesta prie dokumentų, bet niekas nepasitikrina, ar ji apskritai galioja toje šalyje, į kurią skrendama. Plastikas piniginėje dar nereiškia apsaugos. Svarbu, kur vykstate ir kokiomis sąlygomis ten teikiama medicinos pagalba.

Kortelės galiojimas: smulkmena, kuri išlenda per vėlai

Dar viena klasikinė problema — pasibaigęs kortelės galiojimas. Žmogus ją turi, gal net ne vienus metus, bet prieš kelionę nepatikrina datos. O tada, kai prireikia pagalbos, paaiškėja, kad kortelė nebegalioja.

Tai ypač aktualu šeimoms. Kiekvienas šeimos narys turi turėti savo kortelę. Neužtenka, kad ją turi vienas iš tėvų. Jei keliauja vaikas, jis taip pat turi turėti galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę arba kitą teisę patvirtinantį dokumentą pagal taikomą tvarką.

Prieš kelionę verta padaryti labai paprastą dalyką: susidėti visus dokumentus ant stalo ir patikrinti galiojimo datas. Paso, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės ir Europos sveikatos draudimo kortelės. Ši minutė namuose gali sutaupyti daug streso užsienyje.

Kodėl kelionių draudimas vis tiek reikalingas

Kelionių draudimas dažnai atrodo kaip dar viena varnelė prieš atostogas. Bilietai nupirkti, viešbutis užsakytas, automobilis rezervuotas, o draudimas — na, gal kaip nors. Bet būtent jis gali padengti tai, ko mėlyna kortelė nedengia.

Tai gali būti privatus gydymas, medicininis transportavimas, pargabenimas į Lietuvą, papildomos nakvynės, lydinčio asmens išlaidos, kelionės atšaukimas, bagažo praradimas ar kitos situacijos, kurios atostogų metu atsiranda netikėtai. Žinoma, kiekviena draudimo sutartis skiriasi, todėl reikia skaityti sąlygas, o ne vien žiūrėti į mažiausią kainą.

Pigiausias draudimas kartais reiškia ir mažiausią apsaugą. Jei keliaujate su vaikais, slidinėti, nardyti, aktyviai sportuoti, automobiliu per kelias šalis ar į brangesnę medicinos sistemą turinčią valstybę, draudimo sąlygos tampa dar svarbesnės. Čia jau ne vieta rinktis aklai.

Mėlyna kortelė nėra bloga — blogas yra klaidingas saugumo jausmas

Europos sveikatos draudimo kortelė yra svarbi ir naudinga. Ją turėti tikrai verta. Ji gali padėti gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje ir kai kuriais atvejais apsaugoti nuo didesnių išlaidų. Problema ne kortelėje. Problema tame, kad žmonės jai priskiria galias, kurių ji neturi.

Ji nėra privatus kelionių draudimas. Ji negarantuoja nemokamo gydymo visur. Ji nepadengia medicininio pargabenimo namo. Ji dažniausiai neveikia privačiose klinikose. Ji negalioja už nurodytų Europos šalių ribų. Ir ji nepadės, jei jos galiojimas pasibaigęs.

Atostogos turėtų baigtis nuotraukomis, įdegusia oda ir prisiminimais, o ne sąskaita, nuo kurios nutirpsta rankos. Todėl saugiausias kelias paprastas: mėlyna kortelė — į piniginę, kelionių draudimas — į dokumentų aplanką, o prieš išvykstant — kelios minutės patikrai.

Didžiausia keliautojų klaida yra ne pamiršti kortelę. Didžiausia klaida — manyti, kad ji padengs viską.