Mokslininkai paskelbė skaudžią žinią: 1,5 laipsnio atšilimo ribos išvengti jau nebepavyks – pasaulio laukia pavojingas etapas

Pasaulis prarado galimybę išvengti vienos svarbiausių klimato kaitos ribų peržengimo. Tai, apie ką mokslininkai perspėjo daugiau nei dešimtmetį, dabar tampa neišvengiamu scenarijumi. Naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje konstatuojama, kad žmonijai nebepavyks sustabdyti pasaulinio atšilimo ties 1,5 laipsnio Celsijaus riba jos bent laikinai neperžengus. Dar labiau neramina tai, kad tęsiant dabartinę politiką temperatūra iki šio amžiaus pabaigos gali pakilti beveik dvigubai daugiau.

Spalio 21 dieną Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) pristatė 2026 metų ataskaitą „Emissions Gap Report“, pavadintą „The Point of Return“. Jos išvados griežtos: net jeigu valstybės pradėtų sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pasaulinė temperatūra artimiausiais dešimtmečiais vis tiek viršytų Paryžiaus klimato susitarime numatytą ambicingiausią ribą. Dabar svarbiausias klausimas jau nebe tai, ar ją peržengsime, o kiek stipriai ir kiek ilgai planeta išliks įšilusi.

Mokslininkų išvada negailestinga: net geriausiu atveju temperatūra pakils iki 1,8 laipsnio

2015 metais pasaulio valstybės pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti, kad globalus atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Tokia riba pasirinkta neatsitiktinai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kiekviena papildoma temperatūros dešimtoji dalis didina karščio bangų, sausrų, potvynių ir kitų pavojingų reiškinių riziką.

Tačiau 2026 metų Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad galimybė išlaikyti atšilimą ties 1,5 laipsnio be reikšmingo laikino viršijimo jau prarasta.

Net ir įgyvendinus itin ambicingą išmetamųjų dujų mažinimo scenarijų, pasaulinė temperatūra maždaug amžiaus viduryje pasiektų 1,7–1,8 laipsnio atšilimą. Tik vėliau, taikant papildomas anglies dioksido šalinimo iš atmosferos technologijas, būtų galima mėginti temperatūrą sumažinti iki 1,5 laipsnio ribos.

Mokslininkai apskaičiavo, kad tokiu scenarijumi tikimybė iki 2100 metų sugrįžti prie 1,5 laipsnio siektų maždaug 50 procentų. Tai reiškia, kad net ir geriausias likęs kelias negarantuoja sėkmės.

Svarbu suprasti, kad kalbama apie ilgalaikį pasaulinės temperatūros vidurkį. Vieni metai, kai atšilimas viršija 1,5 laipsnio, dar nėra tas pats, kas ilgalaikis šios ribos peržengimas. Tačiau dabar mokslininkai vertina, kad ir ilgalaikio atšilimo ribos laikinas viršijimas yra neišvengiamas.

Blogiausias scenarijus kelia dar didesnį nerimą: pasaulis gali įšilti beveik 3 laipsniais

Didžiausia naujosios ataskaitos problema – milžiniškas atotrūkis tarp valstybių pažadų ir to, ką jos iš tikrųjų daro.

UNEP skaičiavimais, jei pasaulis ir toliau laikysis dabartinės klimato politikos, šio amžiaus eigoje globalus atšilimas gali pasiekti maždaug 2,8 laipsnio. Jeigu valstybės visiškai įgyvendintų šiuo metu deklaruotus nacionalinius įsipareigojimus ir panašias pastangas tęstų vėliau, prognozuojamas atšilimas siektų apie 2,6 laipsnio.

Net optimistiškesnis scenarijus, kuriame įgyvendinami ne tik nacionaliniai įsipareigojimai, bet ir papildomi ilgalaikiai klimato neutralumo tikslai, leistų apriboti atšilimą tik iki maždaug 2,1 laipsnio.

Tai esminis skirtumas. Pasaulis, įšilęs 2,8 laipsnio, nebūtų tiesiog šiek tiek šiltesnis už dabartinį. Tokios sąlygos reikštų didesnę ekstremalių karščių tikimybę, stipresnį poveikį ekosistemoms, spartesnį ledo nykimą ir augančius nuostolius žemės ūkiui bei infrastruktūrai.

Dar vienas nerimą keliantis skaičius – kiekvienas penkerių metų laikotarpis, per kurį anglies dioksido išmetimas išliktų dabartinio lygio, galėtų padidinti didžiausią būsimą atšilimą maždaug dar 0,1 laipsnio.

Užterštumas ir kylanti pasaulinė temperatūra

Ką tai reikštų Lietuvai? Pasekmės neapsiribotų vien karštesnėmis vasaromis

Nors 1,5 laipsnio riba yra pasaulinis rodiklis, klimato pokyčiai skirtinguose regionuose pasireiškia nevienodai. Lietuvoje ilgalaikis klimato šiltėjimas jau siejamas su šiltesnėmis žiemomis, trumpesniu sniego dangos išsilaikymu ir besikeičiančiu kritulių režimu.

Toliau kylant pasaulinei temperatūrai, Lietuvai didėtų karščio bangų, intensyvių liūčių ir sausringų laikotarpių keliama rizika. Ypač jautrus klimato svyravimams yra žemės ūkis, kuriam pavojų kelia tiek drėgmės trūkumas, tiek stiprūs krituliai netinkamu augalų vystymosi metu.

Miestuose papildomų problemų gali sukelti ilgiau trunkantys karščiai. Tankiai užstatytose teritorijose pastatai ir asfaltas kaupia šilumą, todėl aukšta temperatūra gali išsilaikyti net naktimis. Tai didina pavojų vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Klimato kaitos padariniai Lietuvą gali pasiekti ir netiesiogiai. Ekstremalūs orai kituose pasaulio regionuose gali paveikti maisto produktų tiekimą, žaliavų kainas bei tarptautinę prekybą.

Vis dėlto naujoji JT ataskaita nereiškia, kad Lietuvoje konkrečiais metais būtinai kils rekordinės audros ar prasidės sausra. Ji vertina pasaulines ilgalaikes tendencijas, o ne atskirų šalių artimiausių sezonų orų prognozes.

Dar viena paskutinė galimybė: per 14 metų emisijas reikėtų sumažinti beveik 70 procentų

Nors naujoji ataskaita skamba niūriai, mokslininkai nesako, kad kovoti su klimato kaita jau beprasmiška. Priešingai – dabar kiekviena išvengta papildoma temperatūros dešimtoji dalis tampa dar svarbesnė.

UNEP apskaičiavo, kad norint pasiekti mažiausio įmanomo 1,5 laipsnio ribos viršijimo scenarijų, pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 2025 metais, reikėtų sumažinti 18 procentų iki 2030 metų, 45 procentais iki 2035 metų ir net 69 procentais iki 2040 metų.

Tai milžiniškas uždavinys, kuriam prireiktų gerokai sparčiau plėsti atsinaujinančią energetiką, mažinti iškastinio kuro naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir riboti metano išmetimą.

Tačiau vien emisijų mažinimo gali nepakakti. Norint iki amžiaus pabaigos sugrįžti prie 1,5 laipsnio ribos, pagal nagrinėjamą scenarijų reikėtų papildomai pašalinti iš atmosferos ir ilgam laikui saugiai izoliuoti apie 320 milijardų tonų anglies dioksido.

Tai prilygsta maždaug aštuonerių metų pasauliniam anglies dioksido išmetimui 2024 metų lygiu. Tokios apimties anglies dioksido šalinimas kol kas nėra įgyvendinamas reikalingu mastu, todėl mokslininkai pabrėžia, kad šių technologijų negalima laikyti lengvu pakaitalu išmetamųjų dujų mažinimui.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, komentuodamas ataskaitą, pabrėžė, kad laikinas temperatūros ribos viršijimas neturi reikšti pasidavimo. Jo teigimu, pasaulis vis dar gali stengtis, kad šis laikotarpis būtų kuo trumpesnis, o atšilimas – kuo mažesnis.

Naujoji mokslininkų išvada žymi svarbų lūžį. Pasauliui jau nebepavyks išvengti 1,5 laipsnio atšilimo ribos laikino peržengimo, tačiau vis dar galima apsispręsti, kiek toliau temperatūra pakils. Skirtumas tarp 1,7 ir 2,8 laipsnio nėra vien skaičius klimato ataskaitoje – nuo jo priklausys būsimas karščio bangų, potvynių, sausrų ir kitų klimato pavojų mastas. Būtent todėl artimiausių metų sprendimai gali tapti vienais svarbiausių per visą šimtmetį.