Mokslininkai skelbia pavojų: Žemės ledo lūžio taškai jau galėjo būti peržengti – pasekmes pajus kiekvienas
Tai, kas šiuo metu vyksta Grenlandijoje, Vakarų Antarktidoje ir amžinojo įšalo regionuose, nėra tolima poliarinė problema. Mokslininkai perspėja, kad kai kurie pavojingiausi Žemės klimato lūžio taškai jau galėjo būti peržengti, o prasidėjusių procesų nebeužteks tiesiog „išjungti“. Jų poveikį pajus net šalys, esančios už tūkstančių kilometrų nuo tirpstančio ledo – tarp jų ir Lietuva.
Naujausiame vertinime mokslininkai atkreipė dėmesį į procesus, vykstančius vadinamojoje kriosferoje – užšalusioje Žemės sistemos dalyje, kurią sudaro ledynai, ledo skydai, jūrų ledas, sniego danga ir amžinasis įšalas.
Ilgą laiką šie pokyčiai buvo apibūdinami kaip tolima ateities grėsmė. Dabar ekspertų formuluotės tapo gerokai griežtesnės. Vietiniai lūžio procesai amžinojo įšalo zonose jau vyksta, o Vakarų Antarktidos, Grenlandijos ir Šiaurės Atlanto srovių sistemos gali būti pavojingai priartėjusios prie ribos, už kurios pokyčiai pradeda maitinti patys save.
„Tai, kas vyksta kriosferoje, joje nepasiliks – pasekmes pajus visas pasaulis“, – perspėja klimato tyrėjai.
Kas yra lūžio taškas ir kodėl jis toks pavojingas?
Klimato lūžio taškas pasiekiamas tada, kai palyginti nedidelis papildomas temperatūros pokytis sukelia didelę ir sunkiai sustabdomą sistemos transformaciją. Procesas įgauna savotišką pagreitį ir gali tęstis net tuomet, jei pasaulinė temperatūra vėliau nustotų kilti.
Paprastas pavyzdys – tirpstantis ledas. Baltas ledo paviršius atspindi didelę dalį Saulės energijos. Jam ištirpus atsiveria tamsesnis vanduo arba žemė, kurie sugeria daugiau šilumos. Dėl to aplinka dar labiau šyla, o likęs ledas tirpsta sparčiau.
Peržengti lūžio tašką nereiškia, kad visas Grenlandijos ledas ištirps kitą savaitę ar net per vieną žmogaus gyvenimą. Didžiųjų ledo skydų nykimas gali trukti šimtmečius ar tūkstantmečius. Tačiau pavojingiausia tai, kad sprendimas dėl jų ateities gali būti priimamas jau dabar – dabartiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.
Kuo aukščiau pakils temperatūra ir kuo ilgiau ji laikysis virš pavojingos ribos, tuo greičiau vyks pokyčiai ir tuo mažiau galimybių liks juos pristabdyti.
Du milžiniški ledo skydai gali pakeisti pasaulio žemėlapį
Viena didžiausių grėsmių siejama su Grenlandijos ledo skydu. Jame sukaupta tiek vandens, kad visiškas jo praradimas ilgainiui pasaulinį jūros lygį pakeltų daugiau kaip septyniais metrais.
Vakarų Antarktidos ledo skydo suirimas pridėtų dar kelis metrus. Šis regionas laikomas itin pažeidžiamu, nes nemaža jo dalis remiasi į žemę, esančią žemiau jūros lygio. Šylantis vandenynas gali patekti po ledo lentynomis ir silpninti natūralias „užtvaras“, pristabdančias ledynų slinkimą į jūrą.
Tai nereiškia, kad per kelis dešimtmečius vandenynas būtinai pakils dešimčia metrų. Tačiau net gerokai mažesnis kilimas pakeistų gyvenimą pakrantėse. Aukštesnis pradinis vandens lygis leistų audrų bangoms pasiekti teritorijas, kurios anksčiau būdavo saugios. Dažnėtų potvyniai, sparčiau nyktų paplūdimiai, didėtų uostų ir pakrančių infrastruktūros apsaugos išlaidos.
Pavojus neapsiribotų mažomis salų valstybėmis. Pakrantėse gyvena milijardai žmonių, o jose įsikūrę didžiausi pasaulio uostai, pramonės centrai, sandėliai ir transporto mazgai. Sutrikimai viename regione greitai persiduotų tarptautinėms maisto, žaliavų ir energijos tiekimo grandinėms.

Po įšalu slepiasi dar viena klimato bomba
Amžinasis įšalas nėra tiesiog sustingusi žemė. Jame tūkstančius metų buvo užrakinti milžiniški organinės anglies kiekiai. Kai dirvožemis atitirpsta, mikroorganizmai pradeda skaidyti anksčiau užšalusias augalų ir gyvūnų liekanas. Tuomet į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas ir metanas.
Šios dujos dar labiau stiprina šiltnamio efektą. Didesnė temperatūra tirpdo daugiau įšalo, o iš jo išsiskyrusios dujos temperatūrą kelia dar aukščiau. Taip susidaro pavojingas uždaras ratas.
Mokslininkų vertinimu, įšalo, šiaurinių šlapynių, gėlo vandens telkinių ir didėjančių gaisrų išmetamos dujos gali sustiprinti pasaulinį atšilimą dar 20–30 procentų. Tai reikštų, kad mažinti vien žmonių išmetamą taršą būtų vis sunkiau, nes dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų jau išskirtų pati šylanti gamtinė sistema.
Tirpstant įšalui griūva ir ant jo pastatyta infrastruktūra. Deformuojasi keliai, pastatų pamatai, oro uostų takai ir vamzdynai. Šiaurėje gyvenančioms bendruomenėms tai nėra teorinis ateities scenarijus – žemės paviršiaus pokyčiai jau verčia remontuoti ar palikti kai kurias gyvenvietes.
Srovių lūžis gali smogti Europos orams
Dar viena grėsmė susijusi su Šiaurės Atlanto subpoliarine žiedine srove. Tai didžiulė vandens cirkuliacijos sistema, padedanti paskirstyti šilumą vandenyne ir daranti įtaką Europos orams.
Į Atlantą patekę dideli Grenlandijos tirpsmo vandens kiekiai mažina paviršinio vandens druskingumą ir tankį. Dėl to gali silpnėti procesai, verčiantys šaltą vandenį grimzti ir palaikantys vandenyno cirkuliaciją.
Šios sistemos smarkus sulėtėjimas ar persitvarkymas nereiškia, kad Europą staiga sukaustys naujas ledynmetis. Tačiau šiaurės vakarų Europoje gali keistis žiemų pobūdis, audrų trajektorijos ir kritulių pasiskirstymas. Vienuose regionuose didėtų šaltesnių žiemų tikimybė, kituose stiprėtų liūtys, sausros ar ekstremalūs vėjai.
Toks pokytis paveiktų žemės ūkį, elektros energijos poreikį, draudimo kainas, transportą ir maisto tiekimą. Klimato sistema nėra paprastas termostatas, kuriame kiekvienas papildomas laipsnis reiškia tik vienodai šiltesnį orą. Šylant planetai kai kurios vietovės tam tikrais sezonais gali patirti ir ryškesnių šalčio epizodų.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva yra toli nuo Antarktidos, tačiau nuo pasaulinio vandenyno ir atmosferos procesų nėra izoliuota. Pirmiausia pokyčius pajustų Baltijos pajūris. Kylant vidutiniam jūros lygiui, audrų metu vanduo galėtų lengviau pasiekti žemesnes Klaipėdos, Kuršių nerijos ir kitų pakrantės teritorijų vietas.
Aukštesnis vandens lygis taip pat stiprintų krantų eroziją. Paplūdimiai siaurėtų, o po stiprių audrų jiems atkurti reikėtų vis daugiau smėlio ir lėšų. Pavojus kiltų ne tik poilsio zonoms, bet ir uosto, kelių, krantinių bei nuotekų infrastruktūrai.
Vandenyno cirkuliacijos pokyčiai galėtų keisti ir Lietuvos orus. Žiemos gali tapti ne tiesiog šiltesnės, o vis labiau nepastovios: vieną savaitę vyrautų lietus ir teigiama temperatūra, kitą – staigus šaltis, sniegas bei plikledis. Vasaromis didėtų karščio bangų ir intensyvių liūčių rizika.
Poveikis pasiektų ir gyventojų pinigines. Brangtų pakrančių apsauga, infrastruktūros remontas, draudimas ir maisto gamyba. Kitose pasaulio dalyse praradus derlių ar sutrikus uostų veiklai, pasekmės pasirodytų Lietuvos parduotuvių lentynose ir prekių kainose.
Mokslininkai sako, kad dar ne viskas prarasta
Įspėjimai skamba grėsmingai, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad skirtumas tarp 1,5 ir 2 laipsnių atšilimo nėra tik skaičius ataskaitoje. Kiekviena papildoma laipsnio dalis lemia, kaip greitai tirps ledas, kiek įšalo bus prarasta ir kokio dydžio žalai teks ruoštis.
Net jei dalis ilgalaikio jūros lygio kilimo jau neišvengiama, jo greitis ir galutinis mastas dar nėra galutinai nulemti. Kiekviena neišmesta anglies dioksido tona suteikia daugiau laiko pakrančių miestams, ūkiui ir infrastruktūrai prisitaikyti.
Ekspertai ragina sparčiai mažinti ne tik anglies dioksido, bet ir metano emisijas, plėsti atsinaujinančią energetiką bei pradėti planuoti gyvenimą prie aukštesnio jūros lygio ne iki 2050-ųjų, o žvelgiant gerokai toliau.
Pavojingiausia būtų manyti, kad poliarinio ledo tirpimas yra problema, kurią galima palikti ateities kartoms. Lūžio taško esmė ir yra ta, kad rytojaus pasekmės gali būti nulemtos šiandien – dar gerokai prieš tai, kai vanduo pasieks pirmųjų miestų gatves.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


