Norvegai po jūra stato kelią su žiedine sankryža: 27 km tunelis nusileis į 392 metrų gylį

Norvegijoje statomame „Rogfast“ tunelyje vairuotojai galės pasukti į kitą kelią net neiškilę į paviršių: maždaug 260 metrų žemiau jūros lygio numatytas dvigubos žiedinės sankryžos mazgas. Jis sujungs pagrindinę trasą su tuneliu į Kvitsøy salą. Visas projektas, kurio vertė skaičiuojama apie 2,4 mlrd. JAV dolerių, turėtų būti užbaigtas 2033 metais.

Pagrindinis tunelis bus maždaug 27 kilometrų ilgio, o žemiausia jo vieta sieks 392 metrus žemiau jūros lygio. Užbaigtas „Rogfast“ turėtų tapti ilgiausiu ir giliausiu povandeniniu kelių tuneliu pasaulyje.

Tačiau šio statinio paskirtis – ne vien rekordas. Jis leis atsisakyti keltų ruožo svarbiame vakarų Norvegijos maršrute ir kelionę tarp Stavangerio bei Bergeno sutrumpinti maždaug 40 minučių. Vairuotojams tai reikš ne tik sutaupytą laiką, bet ir galimybę važiuoti nelaukiant išplaukimo.

Kam reikalinga žiedinė sankryža giliai po jūra?

Neįprasčiausia projekto dalis – maždaug tunelio viduryje numatytas susisiekimo mazgas. Dviguba žiedinė sankryža leis iš pagrindinio kelio patekti į atšaką, vedančią į Kvitsøy salą.

Tai reiškia, kad „Rogfast“ nebus vien tiesus požeminis koridorius tarp dviejų krantų. Į trasą bus įtraukta ir sala, kurios gyventojams atsiras kelių jungtis su pagrindiniu maršrutu.

Vairuotojui ši vieta turės būti aiški ir lengvai suprantama, nors aplinka gerokai skirsis nuo įprastos sankryžos mieste. Po ilgo važiavimo tuneliu reikės laiku pastebėti nuorodas ir pasirinkti kryptį, todėl eismo organizavimas bei apšvietimas čia ypač svarbūs.

Pagrindinę trasą sudarys du lygiagretūs tunelio vamzdžiai. Kiekviename bus po dvi eismo juostas, todėl priešingų krypčių transporto srautai judės atskirai.

Ką tunelis pakeis važiuojantiems vakarų Norvegijoje?

Norvegijos pakrantės keliai dažnai remiasi keltais: ties fiordu asfaltas baigiasi, kelionė tęsiama vandeniu, o kitame krante vėl sėdama prie vairo. Net ir sklandžiai veikiant susisiekimui reikia atsižvelgti į tvarkaraštį, laukimą bei persikėlimo trukmę.

„Rogfast“ tikslas – viename svarbių ruožų sukurti nenutrūkstamą kelių jungtį. Projektas turėtų pagerinti susisiekimą tarp Stavangerio ir Haugesundo regionų, o jo nauda bus juntama ir ilgesnėje kelionėje Bergeno kryptimi.

Maždaug 40 minučių skirtumas reikšmingas ne tik turistui. Darbuotojams, vežėjams ir įmonėms, reguliariai važiuojančioms tuo pačiu maršrutu, jis kartosis kiekvienoje kelionėje.

Skaičiuojama, kad pagrindiniu tuneliu kasdien galėtų pravažiuoti apie 13 tūkst. transporto priemonių. Geresnio susisiekimo naudos tikimasi žvejybos, jūrų ir energetikos sektoriams, kuriems svarbus patikimas prekių, įrangos ir darbuotojų judėjimas.

Kodėl statybos užtruks iki 2033 metų?

„Rogfast“ darbai pradėti 2018 metų sausį, tačiau pradinis projekto etapas nevyko sklandžiai. Išaugus išlaidoms, 2019 metų pabaigoje statybos buvo sustabdytos.

Teko peržiūrėti projekto organizavimą ir sudaryti naujas sutartis. Darbai atnaujinti 2021 metų pabaigoje, o dabartinis užbaigimo orientyras – 2033-ieji.

Maždaug 2,4 mlrd. JAV dolerių vertės projektas finansuojamas derinant valstybės lėšas ir būsimų naudotojų rinkliavas. Todėl trumpesnis maršrutas vairuotojams nebūtinai reikš nemokamą kelionę: dalį infrastruktūros išlaidų numatoma padengti surenkamais mokesčiais.

Konkretaus būsimo pravažiavimo tarifo pateiktoje informacijoje nėra. Dėl to vertinant kelionės kainą dar negalima tiesiog palyginti dabartinio kelto bilieto su važiavimu tuneliu.

Kaip tunelis kasamas po jūros dugnu?

„Rogfast“ formuojamas uolienose po jūros dugnu. Tai nėra ant dugno paguldytas vamzdis: statybininkai turi prasiskverbti per skirtingos būklės geologinius sluoksnius.

Didelį iššūkį kelia lūžių zonos, kuriose uoliena suskilusi ir ne tokia vientisa. Keičiantis sąlygoms, tenka atitinkamai planuoti kasimą ir konstrukcijos sutvirtinimą. Darbams naudojamas gręžimo ir sprogdinimo metodas, leidžiantis judėti atskirais etapais.

Kitas sunkumas – per plyšius besiskverbiantis vanduo. Giliai po jūra jo slėgis didelis, todėl vandens patekimo kontrolė yra viena pagrindinių statybos užduočių.

Tokioje trasoje neužtenka vien iškasti reikiamo ilgio angą. Kiekviename ruože būtina įvertinti uolienos būklę, sutvarkyti vandens pritekėjimą ir paruošti erdvę būsimai kelių infrastruktūrai.

Kaip 27 kilometrų tunelyje bus užtikrinamas oro judėjimas?

Ilgai trasai reikalinga didelė vėdinimo sistema. Projekte numatyti 245 ventiliatoriai, taip pat vėdinimo stotys ties tunelio įėjimais ir Kvitsøy mazge.

Saloje įrengiamos gilios vėdinimo šachtos. Vienos iš jų skersmuo viršija aštuonis metrus – tai atskiras didelio masto statybos darbas, nors važiuodamas pagrindiniu tuneliu žmogus jo tiesiogiai nematys.

Eismą numatoma stebėti kameromis ir radarais. Ilgoje požeminėje trasoje svarbu laiku pastebėti sustojusį automobilį ar kitą sutrikimą, todėl techninės sistemos bus ne mažiau reikšmingos nei pats kelias.

Vairavimo aplinkai taip pat skiriamas dėmesys: planuojamas dinaminis apšvietimas ir meniniai akcentai. Jais siekiama sumažinti ilgos kelionės monotoniją bei suteikti skirtingoms tunelio vietoms atpažįstamą vaizdą.

„Rogfast“ – tik viena didesnio E39 plano dalis

Tunelis įtrauktas į platesnį E39 pakrantės kelio modernizavimą. Maždaug 1 100 kilometrų maršrutas jungia Kristiansandą pietuose su Trondheimu šiaurėje.

Visai trasai įveikti šiuo metu reikia apie 21 valandos ir kelių persikėlimų keltais. Įgyvendinus numatytas tiltų bei tunelių jungtis, bendrą kelionės laiką siekiama sumažinti maždaug perpus.

Tačiau šio rezultato nesukurs vien „Rogfast“. Visos programos įgyvendinimas siejamas su gerokai ilgesniu laikotarpiu – maždaug iki 2050 metų.

Statant tunelį panaudojama ir iškasta uoliena. Milijonai kubinių metrų medžiagos skiriami naujoms teritorijoms formuoti aplink Kvitsøy, kur numatoma vieta tolesnei infrastruktūros plėtrai. Taigi dalis po jūra iškastos uolienos tampa pagrindu darbams, kurie vyks jau paviršiuje.