Pakanka trijų sekundžių garso: štai kaip sukčiai klonuoja jūsų vaiko balsą ir reikalauja išpirkos

Pokalbis prasideda verksmu. Balsas skamba taip, lyg jūsų vaikas šauktųsi pagalbos. Tada į ragelį pasigirsta kitas balsas ir reikalauja nedelsiant pervesti pinigus – antraip nutiks kažkas baisaus.

Ši scena kol kas dažniausiai egzistuoja tik tėvų galvose. Tačiau skambinantysis sukonstruoja pokalbį taip, kad panika taptų svarbesnė už abejones.

Šis reiškinys vadinamas virtualiu pagrobimu ir jau perėjo į dirbtinio intelekto erą. Nusikaltėliams nebereikia apsimesti pagrobėjais su atsitiktiniu balsu. Jie pasirenka kelias sekundes garso įrašo iš viešo socialinių tinklų klipo ir leidžia dirbtinio intelekto paslaugai sukurti skaitmeninę konkretaus šeimos nario balso kopiją.

Balsas iš trijų sekundžių trukmės klipo

Ši technologija tapo pigi ir greita. Nyderlandų žiniasklaida anksčiau šiais metais perspėjo, kad nusikaltėliai gali klonuoti balsą iš vos trijų sekundžių trukmės garso įrašų, paimtų iš „Instagram“, „TikTok“ ar „LinkedIn“.

Tą patį vaizdą aprašo ir JAV valdžios institucijos. FTB 2025 m. ataskaitoje apie nusikaltimus internete nurodoma, kad nuostoliai dėl vadinamojo balso klonavimo pagalbos skambučių siekė daugiau nei penkis milijonus dolerių. Williamas Murphy, buvęs Los Andželo policijos viršininko pavaduotojas, pabrėžia, kad sukčiavimo schema veikia todėl, kad ji sujungia laiko spaudimą su realia informacija apie apsimestinius asmenis.

Kibernetinio saugumo ekspertas Howardas Globusas interviu Amerikos televizijos stočiai „Action News 5“ teigia, kad nuostoliai vieno incidento metu svyruoja nuo kelių šimtų dolerių iki 15 000 JAV dolerių. „Matome, kad tėvai dabar gauna skambučius taip, lyg tai būtų jų vaikų skambučiai“, – sako Globusas.

Dirbtinio intelekto skambučiai jau pasiekė ir Europą

Dirbtinio intelekto sukeltas sukčiavimas Europoje taip pat tapo išmatuojama grėsme. Pavyzdžiui, Norvegijos trys didžiausi tinklo operatoriai 2025 m. užregistravo daugiau nei penkis milijonus dirbtinio intelekto sugeneruotų sukčiavimo skambučių į mobiliųjų telefonų numerius – kategorija, kuri praėjusiais metais beveik neegzistavo. Tie patys operatoriai pabrėžia, kad dirbtinio intelekto balsus sunkiau aptikti, nes jie paremti tikruoju garsu, kurį skleidžia sukčius apsimetinėjantis asmuo.

Lietuvoje situacija kol kas nėra tokia masinė, tačiau tendencija aiški. Operatoriai Telia, Tele2 ir Bite kasmet sustabdo milijonus įtartinų skambučių, o dirbtinio intelekto generuoti balsai lietuvių kalba jau tampa vis įtikinamesni. Policija ir saugumo ekspertai perspėja, kad tokios schemos gali greitai išplisti ir pas mus.

Kaip apsaugoti savo šeimą

Tiek policijos, tiek bankų, tiek apsaugos bendruomenių patarimai mažiau susiję su technologijomis ir daugiau – su šeimos įpročiais.

• Susitarkite dėl kodinio žodžio. Žodžio arba trumpos frazės, kurią žino tik šeima ir kuri niekada niekur nerodoma. Jei gaunate „skubios pagalbos iškvietimą“, prieš ką nors darydami paprašykite kodinio žodžio.
• Padėkite ragelį ir perskambinkite. Paskambinkite žinomu vaiko, anūko ar tariamo skambintojo numeriu iš savo telefonų knygos. Tikra nelaimė gali trukti dvi minutes.
• Nustatykite privatumą. Peržiūrėkite savo „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“ profilius ir nustatykite juos į privatumą. Viskas, ką jūs ir jūsų vaikai skelbiate viešai, yra žaliava balso kopijai.
• Niekada dovanų kortelių, kriptovaliutų ar grynųjų pinigų pervedimų. Reikalavimai mokėti šiomis formomis praktiškai visada yra sukčiavimas, kad ir koks nuoširdus būtų balsas.

Lietuvoje apie įtartinus skambučius ir žinutes galite pranešti policijai per epolicija.lt arba savo bankui oficialiu kanalu. Svarbiausia – nepasiduoti panikai. Pirmiausia sustokite, tada tikrinkite.