Pasauliui artėja rekordinis „El Niño“: mokslininkai perspėja apie sausras ir potvynius – ar tai pakeis žiemą Lietuvoje?

Kol Lietuvoje ruduo vis dažniau primena apie artėjantį šaltąjį sezoną, kitame pasaulio krašte vyksta procesas, kuris ateinančiais mėnesiais gali stipriai paveikti orus visoje planetoje. Ramiojo vandenyno paviršius neįprastai šiltas, o meteorologai stebi vis stiprėjantį klimato reiškinį, vadinamą „El Niño“. Pasaulio meteorologijos organizacija perspėja, kad šių metų pabaigoje jis gali tapti vienu stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Kai kurioms šalims tai reikštų didesnį sausrų ir miškų gaisrų pavojų, kitoms – smarkias liūtis bei niokojančius potvynius. Tačiau ką visa tai reiškia Europai ir ar Lietuvos gyventojai turėtų ruoštis neįprastai žiemai?

Spalio 8 dieną Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė naujausius vertinimus, kurie rodo, kad „El Niño“ toliau stiprėja, o didžiausią intensyvumą gali pasiekti gruodį. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog bus viršyti ankstesni rekordai, užfiksuoti per itin stiprų 2015–2016 metų „El Niño“.

Dar svarbiau tai, kad reiškinys veikia ne vien Ramųjį vandenyną. Didžiuliame jo plote besikaupianti šiluma keičia atmosferos cirkuliaciją, lietaus debesų formavimąsi ir oro sroves. Dėl to poveikis gali būti juntamas net už tūkstančių kilometrų nuo vietos, kurioje viskas prasideda.

Vanduo Ramiajame vandenyne gali būti net 3,7 laipsnio šiltesnis už normą

„El Niño“ nėra audra, uraganas ar pavienis karščio epizodas. Tai natūraliai pasikartojantis klimato reiškinys, susijęs su neįprastu centrinės ir rytinės tropinės Ramiojo vandenyno dalies paviršinių vandenų atšilimu.

Įprastomis sąlygomis pasatai šiltą paviršinį vandenį stumia vakarų kryptimi, link Indonezijos ir Australijos. Tačiau prasidėjus „El Niño“ šie vėjai susilpnėja, šilto vandens pasiskirstymas pasikeičia, o kartu persitvarko ir atmosferos cirkuliacija.

Šiemet meteorologams ypač daug nerimo kelia reiškinio stiprumas. WMO duomenimis, dar birželį viename pagrindinių stebimų Ramiojo vandenyno regionų vandens temperatūros nuokrypis siekė apie 1,6 laipsnio, o rugpjūtį jau buvo pakilęs iki 2,5 laipsnio.

Pagal spalį paskelbtą WMO sezoninę prognozę, spalio–gruodžio laikotarpiu vidutinis temperatūros nuokrypis šiame regione gali siekti maždaug 3,7 laipsnio aukščiau pasirinkto ilgalaikio vidurkio.

Palyginimui, ankstesnio itin stipraus 2015–2016 metų reiškinio metu WMO nurodomas nuokrypis buvo pasiekęs apie 2,6 laipsnio.

Vis dėlto 3,7 laipsnio yra prognozuojamas konkrečios vandenyno srities temperatūros nuokrypis, o ne tiek laipsnių numatomas visos planetos atšilimas. Be to, skirtingi meteorologijos centrai naudoja nevienodus indeksus ir atskaitos laikotarpius, todėl jų skelbiami dydžiai gali skirtis.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) spalio 8 dienos vertinimu, tikimybė, kad spalio–gruodžio laikotarpiu „El Niño“ pagal jos naudojamą stiprumo rodiklį viršys ankstesnius rekordus, siekia apie 83 procentus. Tai labai didelė tikimybė, bet dar ne įvykęs rekordas.

Ši žiema bus išskirtinė

Vienur trūks vandens, kitur gali užtvindyti ištisus regionus

Didžiausia „El Niño“ grėsmė slypi ne vien padidėjusioje vandenyno temperatūroje, o jos poveikyje kritulių pasiskirstymui.

Kai pasikeičia šilto vandens ir atmosferos sąveika, persitvarko ir tropinių liūčių zonos. Regionuose, kuriuose įprastai dažnai lyja, gali prasidėti ilgi sausringi laikotarpiai. Tuo tarpu kitur kritulių gali iškristi gerokai daugiau nei įprastai.

Australijoje ir Indonezijoje stiprūs „El Niño“ epizodai dažnai siejami su sausesnėmis sąlygomis. Dėl sumažėjusio lietaus gali nukentėti žemės ūkis, sumažėti vandens atsargos ir padidėti miškų bei krūmynų gaisrų rizika.

Tuo metu kai kuriose Pietų Amerikos dalyse, ypač vakarinėje pakrantėje, toks reiškinys gali padidinti smarkių liūčių, staigių potvynių ir nuošliaužų tikimybę. Kritulių pokyčiai galimi ir Afrikos regionuose, nors jų pobūdis priklauso nuo konkrečios vietovės bei metų laiko.

Tačiau svarbu suprasti, kad „El Niño“ nėra visoms šalims vienodai veikiantis mechanizmas. Jis keičia tam tikrų orų tikimybę, bet negarantuoja, kad konkrečiame regione būtinai kils sausra ar potvynis.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į poveikį pasaulinei temperatūrai. Stipraus „El Niño“ metu iš vandenyno į atmosferą perduodama daugiau anksčiau sukauptos šilumos, todėl šis reiškinys gali prisidėti prie neįprastai šiltų metų pasauliniu mastu. Vis dėlto jo poveikis yra laikinas, o ilgalaikis klimato šiltėjimas dėl žmogaus veiklos – atskiras procesas.

Ar Lietuvoje laukia neįprasta 2026–2027 metų žiema?

Būtent šis klausimas turėtų labiausiai dominti Lietuvos gyventojus. Jeigu Ramiajame vandenyne formuojasi galbūt rekordinis klimato reiškinys, ar tai reiškia, kad ir pas mus žiema bus neįprastai šilta, šalta arba itin snieginga?

Atsakymas nėra toks paprastas.

„El Niño“ gali daryti netiesioginį poveikį Europos atmosferos cirkuliacijai, tačiau mūsų žemyne jo įtaka yra gerokai mažiau nuspėjama nei tropiniuose regionuose ar kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) specialistai aiškina, kad žiemos orus Europoje stipriai veikia ir Atlanto vandenyno būklė, atmosferos slėgio pasiskirstymas, Arkties procesai bei kiti veiksniai.

Istoriniai tyrimai rodo, kad kai kurių „El Niño“ žiemų metu Šiaurės Europoje vėlesnė žiemos dalis būdavo šaltesnė, tačiau ankstyvą žiemą poveikis galėdavo būti priešingas. Be to, kiekvienas stiprus „El Niño“ gali pasižymėti savitais atmosferos pokyčiais.

Todėl vien faktas, kad „El Niño“ šiemet gali būti rekordinis, neleidžia patikimai prognozuoti, jog Lietuvoje bus ypač šalta žiema, gausybė sniego ar nuolatinės liūtys.

Tam reikalingos atskiros mūsų regionui skirtos sezoninės prognozės. Net ir jos rodo tik didesnę tam tikrų temperatūros bei kritulių sąlygų tikimybę, o ne konkrečių dienų orus.

Vis dėlto stipraus „El Niño“ raida meteorologams svarbi ir Europoje, nes ji gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių atmosferos cirkuliacijos pokyčius artėjant žiemai.

Poveikis gali tęstis ir 2027 metais – kuo dar tai svarbu?

Pasaulio meteorologijos organizacijos vertinimu, tikimybė, kad „El Niño“ išliks bent iki 2027 metų vasario, yra beveik 100 procentų. Tai nereiškia, kad visą laiką jis bus vienodai stiprus – pagal dabartines prognozes didžiausias intensyvumas tikėtinas metų pabaigoje.

NOAA taip pat prognozuoja, kad stiprus arba labai stiprus reiškinys gali išlikti iki 2027 metų sausio–kovo laikotarpio.

Poveikis gali būti svarbus ne tik orams, bet ir pasaulio ekonomikai. Didelės sausros gali sumažinti kai kurių žemės ūkio kultūrų derlių, o potvyniai – sutrikdyti transportą, infrastruktūrą ir maisto gamybą. Jeigu tokie reiškiniai smarkiai paveiktų svarbias tiekimo grandines, jų pasekmės galėtų būti juntamos ir gerokai toliau nuo nukentėjusių valstybių.

Tai aktualu ir Lietuvai, kuri importuoja dalį maisto produktų, žaliavų bei kitų prekių. Vis dėlto teigti, kad dėl šio „El Niño“ būtinai pabrangs konkretūs produktai mūsų parduotuvėse, kol kas būtų nepagrįsta.

Didžiausia šių metų „El Niño“ naujiena – ne vien galimas temperatūros rekordas Ramiajame vandenyne, o tai, kad jo poveikis gali tęstis dar kelis mėnesius ir pakeisti įprastą orų pasiskirstymą daugelyje pasaulio regionų.

Lietuvoje artėjančios žiemos vaizdas kol kas išlieka neaiškus. Tačiau mokslininkų dėmesys Ramiajam vandenynui nėra atsitiktinis: kartais procesai, prasidedantys už tūkstančių kilometrų, gali turėti pasekmių, kurios pasiekia ir visai kitame pasaulio krašte gyvenančius žmones.