Po 60-ies jie tik apsunkina gyvenimą: 11 dalykų, kurių verta atsisakyti nelaukiant senatvės

6. Taupymo savo sąskaita

Atsargumas su pinigais yra reikalingas. Tačiau yra žmonių, kurie visą gyvenimą taupo taip, lyg patys būtų paskutinėje vietoje. Vaikams, anūkams, laidotuvėms, remontui, juodai dienai, bet tik ne sau. Nauji akiniai atidedami, patogūs batai per brangūs, gydytojas palauks, gera kava nereikalinga, kelionė – išvis prabanga.

Po 60-ies toks taupymas gali pavirsti tyliu savęs skriaudimu. Žinoma, nereikia elgtis neatsakingai. Bet jei žmogus gali sau leisti šiltesnę antklodę, patogesnį čiužinį, geresnius akinius, bilietą į koncertą ar skanesnį desertą – kodėl ne?

Gyvenimas nėra tik pareiga kitiems. Vaikai ir anūkai dažnai labiau norėtų matyti laimingą mamą, tėtį, močiutę ar senelį, o ne žmogų, kuris visko sau atsisakė ir viduje dėl to sukaupė kartėlį.

7. Minties, kad geriausia jau praėjo

Viena liūdniausių frazių, kurią galima išgirsti iš vyresnio žmogaus: „Mano gyvenimas jau baigtas.“ Ne, jis nebaigtas. Jis tiesiog pasikeitė.

Jaunystėje laimė dažnai būna triukšminga: kelionės, įsimylėjimai, karjera, vaikai, statybos, dideli planai. Vėliau laimė tampa tylesnė. Rytinė kava be skubėjimo. Pasivaikščiojimas. Pokalbis su artimu žmogumi. Gera knyga. Sodas. Saulėtas langas. Anūko žinutė. Kūnas, kuris šiandien mažiau skauda nei vakar.

Jei žmogus nuolat kartoja, kad anksčiau viskas buvo geriau, jis nebemato to, kas dar yra dabar. O dabartyje vis dar gali būti šviesos. Tik ji kitokia. Mažiau fejerverkų, daugiau šilumos.

Po 60-ies verta ne laidoti gyvenimą, o išmokti jį matyti nauju masteliu.

8. Laukimo, kad visi pagaliau padėkos

Daugelis žmonių visą gyvenimą daug davė kitiems: vaikams, sutuoktiniui, tėvams, darbui, kaimynams, giminėms. Ir kartais viduje lieka tylus laukimas: kada pagaliau kas nors pasakys „ačiū“? Kada supras, kiek dėl jų padariau? Kada įvertins?

Bet dėkingumas nėra sutartis. Jei darome gera tik tam, kad vieną dieną gautume didelę padėkos kalbą, galime labai skaudžiai nusivilti. Žmonės dažnai nesupranta visos aukos kainos. Vaikai mato vaikystę iš savo pusės, ne iš tėvų. Artimieji pripranta prie rūpesčio ir ne visada jį įvardija.

Tai nereiškia, kad nereikia kalbėti apie savo jausmus. Reikia. Bet verta paleisti amžiną skolų sąrašą širdyje. Gera daryti gera iš meilės, bet ne iš tikėjimosi, kad ateityje už tai bus atsiskaityta.

9. Savęs graužimo dėl praleistų galimybių

„Reikėjo mokytis.“ „Reikėjo išvažiuoti.“ „Reikėjo skirtis anksčiau.“ „Reikėjo pradėti verslą.“ „Reikėjo rinktis kitą profesiją.“ Tokios mintys gali sugrįžti labai skaudžiai, ypač tada, kai gyvenimas sulėtėja ir atsiranda daugiau laiko galvoti.

Tačiau praeities nebepakeisite. Galite tik nuspręsti, ką dar daryti su tuo, kas liko. Jei visada norėjote piešti, galima pradėti dabar. Ne dėl parodų, o dėl savęs. Jei norėjote mokytis kalbos, galima mokytis po truputį. Jei norėjote dainuoti, sodinti gėles, rašyti prisiminimus, fotografuoti, keliauti po Lietuvą – tam nebūtinai reikia jaunystės.

Ne viskas turi virsti pasiekimu. Kai kurie dalykai vertingi tiesiog todėl, kad teikia džiaugsmą. Po 60-ies tai ypač svarbu suprasti. Gyvenimas neprivalo būti matuojamas vien diplomais, karjera ar plojimais.