Prieš pirkdami apelsinus, apverskite juos: maža „bamba“ gali išduoti tai, ko daugelis nežino

Nusiperkate kilogramą gražių, ryškiai oranžinių apelsinų, parsinešate namo, nulupate pirmąjį ir nusiviliate. Minkštimas sausokas, sulčių beveik nėra, o skonis toks rūgštus, kad net norisi susiraukti. Kitą kartą iš tos pačios parduotuvės parsinešate visai panašiai atrodančius vaisius, tačiau šie jau saldūs, sultingi ir beveik be sėklų. Kodėl taip nutinka, jei iš išorės apelsinai atrodė vienodi?

Spalį Lietuvos parduotuvėse citrusinių vaisių pasirinkimas pamažu didėja. Artėjant šaltajam sezonui jų vis dažniau atsiranda ir mūsų pirkinių krepšeliuose. Tačiau daugelis pirkėjų vis dar vadovaujasi viena taisykle – kuo apelsinas didesnis ir ryškesnis, tuo jis turėtų būti skanesnis. Deja, būtent taip galima apsigauti.

Yra viena nedidelė detalė, kurią pastebėsite tik apvertę vaisių. Vienų apelsinų apačia visiškai lygi, o kitų matyti įdubimas, primenantis mažą bambą. Kartais jis vos pastebimas, kartais atrodo kaip nedidelė skylutė. Šis požymis tikrai nėra atsitiktinis, tačiau jo reikšmė kiek kitokia, nei dažnai pasakojama internete.

Ką iš tikrųjų reiškia mažas įdubimas apelsino apačioje?

Jeigu apelsino apačioje pastebėjote į bambą panašų darinį, tikėtina, kad rankose laikote „Navel“ grupės apelsiną. Tai viena populiariausių saldžiųjų apelsinų grupių, kuriai priklauso ir gerai žinoma „Washington Navel“ veislė.

Įdomiausia tai, kad ši „bamba“ iš tiesų yra mažo antro vaisiaus užuomazga, susiformavusi pagrindinio apelsino viduje. Ji nėra nei pažeidimas, nei liga, nei ženklas, kad vaisiuje apsigyveno vabzdžiai. Tai natūrali šių apelsinų savybė.

Kodėl verta jos ieškoti? „Navel“ apelsinai paprastai būna saldūs, palyginti mažiau rūgštūs, lengvai lupami ir beveik neturi sėklų. Dėl to jie ypač patogūs valgyti tiesiog nuluptus, duoti vaikams ar dėti į vaisių salotas.

Tačiau čia svarbu nepainioti dviejų dalykų. Apelsino „bamba“ padeda atpažinti jo veislės grupę, bet negarantuoja, kad konkretus vaisius bus pats saldžiausias. Net ir tos pačios veislės apelsinų skonis priklauso nuo sunokimo, auginimo sąlygų bei laikymo.

Todėl nereikia ieškoti kuo didesnės skylutės. Didelė „bamba“ savaime nereiškia, kad apelsine bus daugiau cukraus. Kartais didesnis atviras įdubimas net gali būti jautresnė vieta pažeidimams.

Jeigu parduotuvėje matote skirtingų veislių apelsinus, verta perskaityti jų pavadinimus. „Navel“ grupė – geras pasirinkimas valgymui, o, pavyzdžiui, „Valencia“ apelsinai dažnai vertinami dėl sulčių. Tačiau abiem atvejais reikia atsižvelgti ir į paties vaisiaus būklę.

Yra dar vienas požymis, kuris dažnai pasako daugiau už spalvą

Pabandykite parduotuvėje atlikti paprastą palyginimą. Paimkite du panašaus dydžio apelsinus ir palaikykite po vieną kiekvienoje rankoje. Vienas gali atrodyti pastebimai sunkesnis už kitą, nors abu išoriškai beveik vienodi.

Būtent į tokį skirtumą verta atkreipti dėmesį. Pagal savo dydį sunkesni apelsinai dažniausiai turi daugiau sulčių. Todėl jeigu nenorite parsinešti vaisiaus, kurio minkštimas primena sausą kempinę, svoris yra vienas praktiškiausių pasirinkimo kriterijų.

Dar viena detalė – odelės tvirtumas. Geras apelsinas turėtų būti standus, tačiau ne akmeniškai kietas. Lengvai paspaudus jis neturėtų įdubti ar atrodyti suglebęs. Jeigu odelė susiraukšlėjusi, vietomis labai minkšta arba atrodo atsiskyrusi nuo minkštimo, geriau rinktis kitą vaisių.

Nedideli paviršiniai odelės nelygumai nebūtinai reiškia prastą kokybę. Tačiau aiškios minkštos dėmės, įtrūkimai, pelėsis ar drėgnos pažeistos vietos jau yra priežastis apelsino nepirkti.

O ką daryti su spalva? Čia laukia dar vienas netikėtumas. Daugelis mano, kad žalsvas apelsinas būtinai neprinokęs, tačiau tai nėra universali taisyklė. Šiltesnio klimato sąlygomis net subrendusių ir tinkamų valgyti apelsinų žievelėje gali išlikti žalsvo atspalvio.

Taigi labai ryški oranžinė spalva ne visada reiškia didesnį saldumą. Geriau vertinti kelis požymius kartu: vaisiaus svorį, tvirtumą, odelės būklę ir veislę.

Didžiausia klaida – tikėtis, kad rūgštūs apelsinai namuose dar pasaldės

Su bananais ar avokadais esame įpratę elgtis paprastai: nusiperkame kietesnius, paliekame virtuvėje ir palaukiame, kol sunoks. Tačiau su apelsinais tokia gudrybė neveikia.

Nuskinti apelsinai nebetampa saldesni taip, kaip sunokstantys bananai. Jeigu vaisius buvo nuskintas nepasiekęs tinkamos brandos, kelios dienos ant palangės jo skonio stebuklingai nepakeis. Ilgiau laikomas jis veikiau praras drėgmę arba pradės gesti.

Tai ypač svarbu prisiminti perkant didesnį kiekį vaisių su nuolaida. Jeigu apelsinai atrodo pigūs, bet jau minkšti, susiraukšlėję ar pažeisti, neverta tikėtis, kad namuose jie taps geresni. Kartais naudingiau nusipirkti mažiau, tačiau geros būklės vaisių.

Parsineštus apelsinus geriausia laikyti vėsiai. Jeigu planuojate juos suvalgyti per kelias dienas, galima palikti vėsesnėje virtuvės vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės ir radiatorių. O jeigu nusipirkote daugiau, dėkite į šaldytuvo vaisių stalčių, kur tinkamomis sąlygomis jie gali išsilaikyti maždaug dvi ar tris savaites.

Svarbu jų neuždaryti į sandarų plastikinį maišelį, kuriame gali kauptis drėgmė. Be to, retkarčiais verta patikrinti, ar kuris nors vaisius nepradėjo gesti. Vienas supelijęs apelsinas gali sugadinti ir šalia laikomus.

Kurie apelsinai geresni – valgymui ar sultims?

Ne visi apelsinai vienodai tinka skirtingiems tikslams. Jeigu norite tiesiog nusilupti vaisių ir suvalgyti jo skilteles, „Navel“ grupės apelsinai yra vienas patogiausių pasirinkimų. Jie paprastai lengvai lupami, turi mažai sėklų, o jų skonis maloniai saldus.

Tačiau jeigu planuojate spausti sultis, verta pasidairyti ir kitų veislių. „Valencia“ apelsinai dažnai pasižymi dideliu sulčių kiekiu ir yra plačiai naudojami būtent šiam tikslui.

Beje, šviežiai spaustos apelsinų sultys ir visas vaisius maistine prasme nėra visiškai tas pats. Valgant visą apelsiną gaunama daugiau skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir padeda ilgiau jaustis sotiems. Todėl kasdieniam užkandžiui dažnai naudingiau rinktis patį vaisių, o ne stiklinę sulčių.

Apelsinai taip pat yra vitamino C šaltinis, o jų minkštime yra įvairių augalinių junginių. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vien apelsinų valgymas apsaugos nuo visų rudens peršalimo ligų. Jie tiesiog gali būti vertinga įvairios mitybos dalis.

Kitą kartą stovėdami prie apelsinų lentynos neskubėkite griebti paties didžiausio ar gražiausiai blizgančio vaisiaus. Pirmiausia apverskite jį ir pažiūrėkite, ar apačioje matyti „bamba“. Tada palyginkite kelių panašaus dydžio vaisių svorį, apžiūrėkite odelę ir lengvai patikrinkite jų tvirtumą.

Jeigu norite saldaus, lengvai lupamo apelsino be sėklų, ieškokite „Navel“ grupės. Jeigu svarbiausia, kad būtų daug sulčių, rinkitės pagal svorį. Šios dvi paprastos taisyklės negarantuos, kad kiekvienas pirkinys bus tobulas, tačiau padės gerokai dažniau iš parduotuvės grįžti su tokiais apelsinais, kuriuos iš tikrųjų norėsis valgyti.