Registrų centro duomenų nutekėjimo istorija palietė daugybę žmonių, todėl natūralu, kad nerimo netrūksta. Dabar gyventojai pagaliau gali patys pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre saugomi asmens duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims. Tai galima padaryti prisijungus prie Registrų centro savitarnos.
Savitarnoje parodoma, ar jūsų duomenys buvo atskleisti
Prisijungę prie Registrų centro savitarnos gyventojai gali matyti individualų pranešimą apie tai, ar incidento metu jų duomenys pateko į nutekėjusių duomenų apimtį.
Jeigu asmens duomenys buvo atskleisti, savitarnoje pateikiama informacija, kokie konkrečiai duomenys galėjo būti matomi suformuotame Nekilnojamojo turto registro išraše. Tokiuose išrašuose gali būti nurodyti vardas, pavardė, asmens kodas, registro įrašo numeris, nekilnojamojo turto unikalus numeris, adresas, duomenys apie turimas daiktines teises ir jų įregistravimo pagrindą.
Kitaip tariant, tai nėra tik abstraktus pranešimas apie „galimą incidentą“. Žmogus gali pamatyti, ar jo duomenys konkrečiai buvo susiję su neteisėtai suformuotu registro išrašu.
Dalis gyventojų, prisijungusių prie savitarnos, jau mato, kad jų duomenys galėjo būti atskleisti skirtingomis datomis – minimos vasario ir kovo dienos.
Kokie duomenys, pasak Registrų centro, nebuvo atskleisti
Registrų centras kartu pabrėžia, kad incidento metu nebuvo atskleisti kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, telefono numeris ar elektroninio pašto adresas. Taip pat nurodoma, kad nebuvo paviešinta mokėjimo už paslaugas informacija, banko sąskaitų numeriai ar dokumentai, tokie kaip turto perleidimo sandoriai, teismų sprendimai, kadastrinių matavimų dokumentai ar statinių išdėstymo planai.
Vis dėlto net ir tokia žinia nereiškia, kad galima visiškai atsipalaiduoti. Jei piktavaliai turi žmogaus vardą, pavardę, asmens kodą ir informaciją apie nekilnojamąjį turtą, tai gali būti panaudota bandant sukurti įtikinamesnį sukčiavimo scenarijų.
Būtent todėl gyventojai raginami itin atsargiai vertinti netikėtus skambučius, žinutes ar elektroninius laiškus. Ypač tuos, kuriuose prašoma patvirtinti tapatybę, spausti nuorodas, pateikti papildomus duomenis, atlikti mokėjimą ar „skubiai“ prisijungti prie kokios nors sistemos.
Svarbu suprasti vieną dalyką: sukčiai dažnai veikia ne per technologijas, o per emocijas. Jie bando išgąsdinti, paskubinti, sukelti kaltės jausmą arba įtikinti, kad žmogus privalo veikti tuoj pat. Jei skambutis ar laiškas kelia bent menkiausią įtarimą, geriau sustoti ir nieko nedaryti skubotai.
Ką matys tie, kurių duomenys nebuvo nutekinti
Gyventojai, kurių duomenys incidento metu nebuvo atskleisti, savitarnoje matys atskirą pranešimą. Jame nurodoma, kad konkretaus asmens duomenys tretiesiems asmenims nebuvo atskleisti ir papildomų veiksmų imtis nereikia.
Tačiau net ir tokiu atveju Registrų centras ragina išlikti budriems. Tai svarbu ne tik dėl šio konkretaus incidento. Sukčiavimo bandymų daugėja, o nusikaltėliai dažnai naudojasi viešai aptariamomis temomis, nes žmonės tuo metu būna jautresni ir labiau linkę reaguoti į tariamai „svarbius“ pranešimus.
Todėl verta laikytis paprastos taisyklės: jei gavote netikėtą žinutę ar skambutį, kuriame prašoma asmeninių duomenų, prisijungimo kodų ar mokėjimo, pirmiausia patikrinkite informaciją oficialiais kanalais. Nereikėtų spausti nuorodų vien todėl, kad žinutėje minimas jūsų vardas, pavardė ar net asmens kodas.
Incidentas pastebėtas dar balandžio pradžioje
Buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas viešai teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas buvo pastebėtas dar balandžio pradžioje. Pasak jo, apie situaciją buvo informuotos atsakingos institucijos – policija, duomenų apsaugos priežiūros institucija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Nacionalinis krizių valdymo centras.
Vis dėlto visuomenė apie incidentą plačiau sužinojo gerokai vėliau. A. Jusas aiškino, kad komunikaciją ribojo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir būtinybė derinti, kokia informacija gali būti skelbiama nepakenkiant tyrimui.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų Nekilnojamojo turto registro duomenų. Įtariama, kad galėjo būti neteisėtai suformuota daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, o žala gali siekti ne mažiau kaip 111 tūkst. eurų.
Po šios istorijos iš pareigų pasitraukė Registrų centro vadovas A. Jusas. Laikinai įmonei vadovauja Giedrius Cininas, anksčiau ėjęs Prevencijos departamento vadovo pareigas.
Ką dabar turėtų padaryti gyventojai
Pirmiausia verta prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir pasitikrinti, ar jūsų duomenys buvo atskleisti. Jei matote pranešimą apie nutekėjimą, perskaitykite jį iki galo – ten nurodoma, kokie duomenys galėjo būti paviešinti.
Antra, artimiausiu metu reikėtų būti atsargesniems nei įprastai. Jei kas nors skambina, prisistato institucijos, banko, teisininkų ar paslaugų teikėjų atstovu ir prašo atlikti veiksmus „nedelsiant“, tai jau yra rimtas įspėjimo ženklas.
Trečia, nereikia panikuoti. Pats duomenų atskleidimas dar nereiškia, kad žmogus tapo sukčiavimo auka. Tačiau tai reiškia, kad verta įjungti didesnį atsargumą ir nepasitikėti netikėtais prašymais vien dėl to, kad pašnekovas žino kelias asmenines detales.
Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo, tapatybės vagystės ar bandymo manipuliuoti jūsų nekilnojamojo turto duomenimis, reikėtų nedelsti ir kreiptis į policiją.
