Turistai apie apgavystę sužino tik atvykę: pavojingiausi spąstai – nuo netikrų gidų iki DI sukurtų viešbučių

Kelionė suplanuota, už viešbutį sumokėta, o į telefoną atsiųstas profesionaliai atrodantis užsakymo patvirtinimas. Tačiau atvykus nurodytu adresu paaiškėja, kad tokio būsto nėra arba tikrieji jo savininkai apie rezervaciją nieko nežino. Šiuolaikinės turistinės apgavystės prasideda dar neišėjus iš namų, o apie prarastus pinigus keliautojas kartais sužino tik kitoje šalyje.

Sukčiai jau nebesitenkina įtartinais skelbimais ir prastai parašytais laiškais. Jie kopijuoja viešbučių svetaines, apsimeta oro linijų darbuotojais, kuria netikrus bilietus ir naudojasi dirbtiniu intelektu. Gatvėse turistų vis dar laukia seni triukai – netikri gidai, nelegalūs taksi vairuotojai ir specialiai į tam tikras parduotuves vedantys „pagalbininkai“.

Netikras gidas pasirodo tada, kai turistas sutrikęs

Atvykus prie populiaraus muziejaus, šventyklos ar kito lankomo objekto turistą gali pasitikti žmogus su pažymėjimu ant kaklo. Jis prisistato oficialiu gidu, perspėja apie milžinišką eilę ir pasiūlo greitesnį patekimą. Kartais tvirtinama, kad objektas šiandien uždarytas, bilietai išparduoti arba užsieniečiams privaloma samdyti gidą.

Pavargęs ir vietos taisyklių nežinantis keliautojas gali lengvai patikėti. Sumokėjus paaiškėja, kad pažymėjimas netikras, ekskursija labai trumpa, o žadėtas bilietas negalioja. Kitais atvejais „gidas“ turistą nusiveda ne prie lankytino objekto, o į suvenyrų, kilimų ar juvelyrinių dirbinių parduotuvę, kurioje gauna komisinius už atvestą klientą.

Panašiai veikia ir žmonės, siūlantys pagalbą prie bilietų automatų. Jie gali tvirtinti, kad aparatas neveikia, ir pasiūlyti bilietą nupirkti už turistą. Tokia pagalba kartais baigiasi permokėta suma, netinkamu bilietu arba dingusia banko kortele.

Oficialus gidas neturėtų bijoti, kai paprašoma parodyti pažymėjimą ir leidimą patikrinti objekto kasoje. Bilietus saugiausia pirkti oficialioje svetainėje, kasoje arba patvirtintoje programėlėje, o ne iš prie įėjimo netikėtai atsiradusio žmogaus.

Viešbučio nuotraukos gali būti tikros, tačiau skelbimas – ne

Viena skaudžiausių apgavysčių prasideda ieškant pigesnio būsto. Sukčiai nukopijuoja tikro apartamentų ar viešbučio skelbimo nuotraukas, aprašymą ir net ankstesnių svečių atsiliepimus. Pakeičiamas tik kontaktinis numeris ir mokėjimo informacija.

Kaina dažniausiai būna patraukli, tačiau ne tokia maža, kad iš karto sukeltų įtarimą. Tariamas savininkas paaiškina, jog reikia apsispręsti greitai, nes tuo pačiu laikotarpiu būstu domisi dar keli žmonės. Vėliau pasiūloma sumokėti banko pavedimu, kriptovaliuta arba už oficialios rezervavimo sistemos ribų.

Dirbtinis intelektas tokius skelbimus padarė dar įtikinamesnius. Juo galima sukurti neegzistuojančių kambarių nuotraukas, sklandų aprašymą keliomis kalbomis ir greitai atsakinėjantį netikrą „šeimininką“. Vaizde esančios klaidos ne visuomet akivaizdžios – ypač kai keliautojas rezervuoja telefonu ir nuotraukas apžiūri mažame ekrane.

Prieš mokant verta patikrinti tikslų adresą žemėlapyje, paieškoti to paties būsto kitose svetainėse ir palyginti kontaktus. Jei tos pačios nuotraukos naudojamos keliuose skelbimuose su skirtingais adresais ar savininkais, tai yra rimtas pavojaus signalas.

JAV Federalinė prekybos komisija perspėja, kad sukčiai taip pat kuria į žinomų viešbučių ir oro linijų puslapius panašias svetaines. Saugiau adresą naršyklėje įvesti pačiam, o ne spausti reklamoje, laiške ar žinutėje pateiktą nuorodą. Komisija ypač ragina vengti pavedimų, dovanų kortelių ir kriptovaliutų, kai tai pateikiama kaip vienintelis atsiskaitymo būdas.

Žinutė apie atšauktą rezervaciją gali būti tiksliai suplanuota

Turistas gali gauti žinutę, kurioje nurodyti tikri jo kelionės duomenys: viešbučio pavadinimas, atvykimo data ir rezervacijos numeris. Pranešama, kad mokėjimas atmestas, užsakymas netrukus bus panaikintas arba būtina dar kartą patvirtinti kortelę.

Nuoroda nuveda į beveik nepriekaištingai nukopijuotą mokėjimo puslapį. Įvedęs kortelės duomenis žmogus nepatvirtina rezervacijos – jis perduoda informaciją sukčiams. Spaudimas skubėti čia yra svarbiausia apgaulės dalis. Keliautojas bijo likti be nakvynės, todėl nebeskiria laiko patikrinti siuntėjo.

Dirbtinis intelektas padeda sukčiams rašyti taisyklingai, prisitaikyti prie pasirinktos kalbos ir imituoti klientų aptarnavimo bendravimą. Juo galima sukurti net balsą, primenantį viešbučio darbuotoją ar kelionės draugą. Kanados policija įspėja, kad DI naudojamas ne tik tekstams, bet ir balso klonams, netikriems klientų aptarnavimo specialistams bei išgalvotiems nuomos skelbimams. Tokie pranešimai gali atrodyti beveik be klaidų.

Gavus netikėtą perspėjimą apie rezervaciją nereikėtų naudoti žinutėje pateikto telefono numerio ar nuorodos. Viešbutį, oro linijas ar rezervavimo platformą geriau pasiekti per oficialią programėlę arba savarankiškai surastą kontaktą.

Pavojus gali slėptis taksi automobilyje ir QR kode

Oro uoste prie turisto priėjęs vairuotojas gali tvirtinti, kad oficiali taksi eilė neveikia, programėlės automobilis neatvyks arba viešbutis yra daug toliau, nei atrodo žemėlapyje. Kelionės pabaigoje pateikiama netikėtai didelė suma, o atsiskaitymo terminale pasirenkama nepalanki valiuta.

Prieš sėdant į automobilį verta patikrinti numerius ir vairuotojo duomenis programėlėje. Kainą geriausia matyti dar prieš kelionę arba aiškiai suderinti iš anksto. Kortelės nereikėtų atiduoti vairuotojui į rankas, o terminalo ekrane būtina patikrinti sumą ir valiutą.

Vis dažniau išnaudojami ir QR kodai. Sukčius gali priklijuoti savo kodą ant tikro parkavimo, transporto bilietų, meniu ar lankytino objekto ženklo. Nuskenavus atidaroma svetainė, prašanti prisijungti ar sumokėti nedidelę sumą. Iš tikrųjų gali būti renkami kortelės bei paskyros duomenys.

Prieš atidarant puslapį verta pažiūrėti, kokį adresą rodo telefonas. Jei lipdukas atrodo užklijuotas ant kito kodo, yra kreivas ar apgadintas, juo naudotis nereikėtų. Bilietą ar paslaugą saugiau rasti oficialioje programėlėje.

Sukčiai labiausiai pasikliauja ne technologijomis, o skubančiu žmogumi

Beveik visos turistinės apgavystės remiasi panašia schema. Žmogui sukuriama skuba, baimė arba išskirtinės progos įspūdis. Paskutinis kambarys, tuoj užsidarantys vartai, atšaukiamas skrydis, neveikianti kasa ar tik kelias minutes galiojanti nuolaida nepalieka laiko ramiai pagalvoti.

Jeigu pasiūlymas reikalauja nedelsiant pervesti pinigus, išeiti iš oficialios platformos arba atskleisti kortelės duomenis, geriausia sustoti. Kelių minučių patikrinimas gali išgelbėti visai kelionei skirtą biudžetą.

Jei pinigai jau pervesti arba kortelės duomenys įvesti į įtartiną puslapį, būtina kuo greičiau kreiptis į banką, užblokuoti kortelę ir išsaugoti žinutes, mokėjimo kvitus bei skelbimo kopijas. Apie netikrą pasiūlymą taip pat reikėtų pranešti rezervavimo platformai ir policijai.

Pavojingiausia apgavystė nebūtinai atrodo įtartina. Šiandien ji gali turėti profesionalų logotipą, taisyklingą lietuvišką tekstą, tikroviškas nuotraukas ir visą parą atsakinėjantį „konsultantą“. Būtent todėl svarbiausia apsauga kelionėje tampa ne vien atsargumas gatvėje, bet ir įprotis kiekvieną skubų prašymą patikrinti kitu, nepriklausomu būdu.