Už dubenį sumokėjo 35 dolerius, o aukcione jis parduotas už 721 800 USD: ekspertai atpažino 600 metų retenybę

Kiemo išpardavime Konektikuto valstijoje už 35 dolerius įsigytas porcelianinis dubuo pasirodė esąs retas XV amžiaus pradžios Kinijos dirbinys. „Sotheby’s“ specialistai jį priskyrė Mingų dinastijos imperatoriaus Yongle laikotarpiui, o 2021 m. kovo 17 d. Niujorko aukcione galutinė kaina su pirkėjo mokesčiais pasiekė 721 800 dolerių. Tai daugiau kaip 20 tūkst. kartų viršijo pradinę pirkinio kainą.

Pirkėjo dėmesį patraukė nedidelis baltas dubuo su mėlynais augaliniais raštais. Kolekcionierius įtarė, kad indas gali būti vertingas, todėl sumokėjo prašomus 35 dolerius nesiderėdamas. Tačiau tik specialistų vertinimas atskleidė tikrąjį radinio retumą: tuo metu buvo žinomi vos šeši kiti panašūs indai, daugiausia saugomi muziejuose.

Kur buvo rastas retasis Mingų dinastijos dubuo?

Istorija prasidėjo 2020 m. netoli Niu Heiveno miesto, JAV Konektikuto valstijoje. Įprastame kiemo išpardavime kolekcionierius pastebėjo porcelianinį indą, kuris iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti kaip dekoratyvinis buities daiktas. Pardavėjo prašyta suma nesiekė net kelių dešimčių dolerių. Pirkėjui kilo įtarimas, kad dubuo vertas išsamesnės apžiūros, ir jis nusprendė nepraleisti progos.

Įsigijęs indą vyras jo nuotraukas nusiuntė „Sotheby’s“ aukcionų namams. Tai buvo svarbiausias kitas žingsnis: pirkinys pateko pas specialistus, galinčius įvertinti konkretaus laikotarpio kinišką porcelianą. Kolekcionieriaus tapatybė viešai neatskleista. Todėl pasakojimo centre liko pats dubuo, jo įsigijimo aplinkybės ir neįprastas kelias iki tarptautinio aukciono.

Kaip ekspertai nustatė, kad indui daugiau nei 600 metų?

„Sotheby’s“ specialistai dubenį priskyrė XV amžiaus pradžiai, imperatoriaus Yongle valdymo laikotarpiui. Vertinimas buvo grindžiamas dirbinio forma, glazūra ir tapybos technika. Šių požymių visuma atitiko to meto Kinijos meistrų darbą. Ekspertų išvada pavertė radinį visai kitos kategorijos objektu – istoriniu porceliano dirbiniu, sukurtu imperatoriškajam dvarui.

Vien balta spalva ir mėlyni piešiniai tokios išvados neleistų padaryti. Panašus dekoras gali būti naudojamas labai skirtingu metu pagamintuose induose, todėl svarbu vertinti visą objektą. Šio dubens atveju išskirtinė pasirodė konkreti formos ir apdailos kombinacija. Nuotraukų nusiuntimas padėjo pradėti vertinimą, tačiau radinio reikšmę nulėmė specialistų atliktas tyrimas.

Kuo šis dubuo skiriasi nuo paprasto porcelianinio indo?

Dubens skersmuo siekia maždaug 16 centimetrų. Jo baltą paviršių puošia kobalto mėlynumo augaliniai motyvai: lotosai, bijūnai, chrizantemos ir kiti ornamentai. Tai nedidelis objektas, kurio vertė nesusijusi su dydžiu ar panaudotos medžiagos kiekiu. Kolekcininkams svarbūs jo amžius, kilmė, atlikimas ir vieta tarp kitų išlikusių panašių dirbinių.

Vertinimo metu specialistai nurodė žinantys tik šešis kitus panašius indus. Dauguma jų saugomi muziejuose, todėl galimybė tokį objektą įsigyti rinkoje pasitaiko retai. Būtent ribotas panašių dirbinių prieinamumas padėjo paaiškinti didelį aukciono dalyvių susidomėjimą. Pirkėjai varžėsi dėl išskirtinio istorinio daikto, o ne tiesiog seno mėlynai balto dubens.

Būklė taip pat buvo reikšminga. Nepaisant daugiau nei šešių šimtmečių amžiaus, indas išliko labai gerai, nors ekspertai nustatė nedidelį įskilimą, nežymią krašto deformaciją ir naudojimo žymių. Vadinasi, didelė kaina nereiškė, kad objektas buvo visiškai be trūkumų. Jo retumas ir istorinė reikšmė išliko svarbūs net įvertinus šiuos pažeidimus.

Kaip aukcione kaina išaugo iki 721 800 dolerių?

Prieš pardavimą dubuo buvo įvertintas 300–500 tūkst. dolerių. Jis pasiūlytas „Sotheby’s“ aukcione Niujorke 2021 m. kovo 17 d. Dėl dirbinio varžėsi keturi dalyviai, pateikę iš viso 15 pasiūlymų. Varžymasis pakėlė kainą virš viršutinės išankstinio vertinimo ribos.

Plaktuko kaina pasiekė 580 tūkst. dolerių, o pridėjus pirkėjo mokamus aukciono mokesčius galutinė suma sudarė 721 800 dolerių. Šiuos dydžius svarbu atskirti. Paskelbtas galutinis aukciono rezultatas nėra automatiškai pardavėjui pervesta suma. Norint nustatyti jo grynąjį uždarbį, reikėtų žinoti pardavėjui taikytus komisinius ir kitas sandorio išlaidas.

Palyginus 721 800 dolerių rezultatą su 35 dolerių įsigijimo kaina, gaunamas maždaug 20 623 kartų skirtumas. Net vertinant vien 580 tūkst. dolerių plaktuko kainą, skirtumas būtų milžiniškas. Tačiau tikslus teiginys yra tas, kad tiek išaugo daikto pardavimo kaina. Tai nėra viešai patvirtintas kolekcionieriaus pelno skaičiavimas.

Kodėl pardavėjas kiemo išpardavime galėjo nepastebėti vertės?

Istorinio daikto vertė ne visada akivaizdi žmogui, kuris jį turi. Dubuo gali atrodyti kaip vienas iš daugelio paveldėtų ar anksčiau įsigytų indų, ypač jei kartu nėra jo kilmę paaiškinančių dokumentų. Šioje istorijoje viešai neatskleista, kokią informaciją apie daiktą turėjo kiemo išpardavimo organizatorius. Todėl negalima tiksliai pasakyti, kodėl buvo pasirinkta būtent 35 dolerių kaina.

Pirkėjas bent įtarė, kad radinys neįprastas, tačiau jo įtarimą dar reikėjo patvirtinti. Tai svarbi detalė, atskirianti šią istoriją nuo paprasto pasakojimo apie atsitiktinai rastą brangenybę. Vien pastebėti gražų seną indą neužteko – reikėjo kreiptis į tinkamus specialistus. Būtent jų vertinimas suteikė pagrindą pristatyti dubenį aukcione kaip retą Mingų dinastijos kūrinį.

Kaip imperatoriškojo dvaro dirbinys atsidūrė JAV kieme?

Ši dubens istorijos dalis liko neatskleista. Tyrėjams nepavyko nustatyti visos ankstesnių savininkų sekos ir paaiškinti, kaip Kinijoje sukurtas indas atkeliavo iki namų išpardavimo Konektikute. Tarp XV amžiaus pradžios ir 2020 m. pirkinio tebėra didelė dokumentais neužpildyta spraga. Pasakojimai apie konkrečius kolekcininkus, paveldėtojus ar ankstesnes keliones būtų tik spėlionės.

Patvirtinta šiuolaikinės istorijos atkarpa prasideda 35 dolerių pirkiniu netoli Niu Heiveno ir baigiasi pardavimu „Sotheby’s“ Niujorke. Ankstesnė kilmės grandinė galėtų paaiškėti tik atsiradus papildomų dokumentų, senų nuotraukų ar patikimų kolekcijų įrašų. Kol jų nėra, vieno vertingiausių to kiemo išpardavimo daiktų praeitis išlieka paslaptis.