Šiandien kinų filosofija yra vienas populiariausių kursų tarp Harvardo studentų. Konfucijaus ir Lao Tzu idėjos, neretai, pasirodo esančios veiksmingesnės už pozityviosios psichologijos dogmas. Štai kelios sėkmingo gyvenimo idėjos iš praeities išminčių lūpų.
NUSTOKITE „IEŠKOTI SAVĘS“
Šiais laikais mėgstama sakyti: svarbu surasti save, suprasti, kas tu esi. Rytų mąstytojai skeptiškai vertintų šią idėją. Daugiapusės, netvarkingos konstrukcijos, kurias mes vadiname asmenybėmis, ateina iš išorės, o ne iš vidaus. Tai susideda iš visko, ką darome: kaip bendraujame su kitais, kaip reaguojame į tai, kas su mumis vyksta, ką darome gyvenime.
Be to, mes nuolat būname skirtingi. Mes elgiamės skirtingai, priklausomai nuo to, su kuo šiuo metu kalbamės – su mama, artimu draugu ar kolega. Kiekvienas įvykis keičia mūsų konfigūraciją. Tai, kas esame, yra nuolatinių pokyčių ir naujos patirties įtakos mūsų gyvenimui rezultatas.
NEBŪKITE AUTENTIŠKI – BŪKITE PASIRENGĘ KEISTIS
Kitas žingsnis, kurį mums primeta populiarioji psichologija – tai būti ištikimiems sau. Tačiau didžiausias senovės kinų filosofas Konfucijus, gimęs VI amžiuje prieš Kristų, nepritartų šiam požiūriui. Pasak jo, problema yra tai, kad autentiškumas nelemia laisvės. Mes esame tokie, kaip elgiamės šiuo metu. Tai reiškia, kad paprasčiausiai nėra vieno „tikrojo aš“ – juk mes negalime visą laiką elgtis, galvoti ir jaustis vienodai.
„Tikrasis aš“ yra tik momentinė nuotrauka, užfiksuojanti mūsų asmenybę realiu ir labai trumpu laiko momentu. Kai leidžiame šiam vaizdui tapti mūsų vadovu, mes jį užfiksuojame. Mes neįsileidžiame į save naujos patirties ir taip uždarome sau kelią į tolesnį vystymąsi.
NELEISKITE SAVO JAUSMAMS VADOVAUTI – PASIRINKITE KRYPTĮ IR JŪSŲ JAUSMAI PRISITAIKYS
Dar viena mūsų apsėstumo autentika pasekmė yra ta, kad absoliutiname jausmus: „patinka“ ir „nepatinka“, „noriu“ ir „nenoriu“. Dėl to galime atmesti tai, kas mums atrodo nesuprantama ir tolima. Pavyzdžiui, atsisakyti idėjos pradėti savo verslą, turint omenyje tai, kad verslas neva „ne apie mus“.
Konfucijus mokė, kad mūsų atliekami veiksmai sukelia pokyčius mumyse. Mūsų emociniai atsakymai yra nepastovūs, tačiau mes galime juos nukreipti teisinga linkme, jei tai parengsime iš anksto. Pavyzdžiui, jei treniruojamės prieš veidrodį, suteikdami veidui teisingas išraiškas, galime išsiugdyti gebėjimą greitai pakeisti emocijas ir taip iš tikrųjų išmokti „neužkabinti“ nemalonių išgyvenimų.
Tai darydami mes tampame tuo, kuo norime būti. Kai kurie didžiuojasi savo sunkiu charakteriu ir skelbia: „Bet aš galiu kitiems pasakyti asmeniškai, ką aš apie juos galvoju“. Tačiau šiurkštumas ir nesivaldymas nėra sąžiningumas. Išvystytas emocinis intelektas apima ne tik atvirą emocijų išraišką, bet ir turtingą emocinį žodyną. Leisdami savo elgesiui vadovauti jausmams (o ne atvirkščiai), laikui bėgant galime pasikeisti ir tapti geresni.
NEPRIIMKITE DIDELIŲ SPRENDIMŲ – ATLIKITE MAŽUS ŽINGSNELIUS
Kas blogai su gyvenimu, kuris buvo suplanuotas prieš penkerius, dešimt, penkiolika metų? Priimdami sprendimus dėl savo ateities, turime omenyje, kad per šį laiką mūsų asmenybė niekaip nepasikeis. Bet mes patys nuolat keičiamės: keičiasi mūsų skonis, vertybės, idėjos apie pasaulį. Kuo aktyviau gyvename, tuo intensyviau vyksta vidinė plėtra. Paradoksas yra tas, kad šiuolaikiniam sėkmės supratimui reikia derinti nesuderinamus dalykus: nuolat tobulėti ir aiškiai suvokti savo ateitį.
Senovės kinų filosofo Mencijaus metodas moko didžio tikslo siekti mažais, įgyvendinamais žingsneliais. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, kai norite radikaliai pakeisti savo karjeros kelią ir nuveikti ką nors naujo, pradėkite nuo mažų dalykų – stažuotės, savanorystės ar pan. Taip nuspręsite, ar naujas kelias jums tinka, ar jis jus džiugina. Atkreipkite dėmesį į savo reakcijas į naują patirtį: vadovaukitės jomis.
NEBŪKITE STIPRUS – BŪKITE ATVIRAS
Kita populiari idėja yra ta, kad laimi tik stipriausias. Mums sakoma, kad norint pasiekti pasisekimo, reikia būti ryžtingam ir stipriam, aršiam. Tačiau filosofas Lao Tzu knygoje „Tao Te Ching“ (parašyta, ko gero, IV a. Pr. M. E.) gina silpnumo pranašumą prieš žiaurią jėgą.
Silpnumas dažnai siejamas su pasyvumu, tačiau Lao Tzu taip nemanė. Jis teigė, kad visus pasaulio reiškinius turime suvokti kaip vienus su kitais besisiejančius, o ne visiškai atskirus objektus ar įvykius. Jei galime giliai įsiskverbti į šio ryšio pobūdį, išmoksime suprasti, kas vyksta, ir taip išgirsti kitus.
Šis vidinis atvirumas suteikia naujų galimybių, kurių negalime gauti jėgos pagalba. Atsisakymas kovoti daro mus išmintingesnius: mes nustojame suvokti situaciją kaip kelią į pergalę ar pralaimėjimą, o kitus žmones – kaip sąjungininkus ar priešininkus. Šis požiūris ne tik taupo protinę jėgą, bet ir atveria galimybes rasti nestandartinius, visiems naudingus sprendimus.
NESUSITELKITE Į STIPRIĄSIAS PUSES, IŠBANDYKITE ĮVAIRIUS DALYKUS
Mums sakoma: raskite savo pranašumų ir tobulinkite jį nuo mažens. Jei turite atleto pomėgių, prisijunkite prie futbolo komandos; jei mėgstate leisti laiką skaitydamas, mokykis literatūros. Mes plėtojame natūralius polinkius, kol jie tampa mūsų dalimi. Bet jei per daug pasinersime į šią idėją, rizikuojame tapti izoliuoti, vienašališki ir taip ir nebeišbandyti kitų veiklų.
Senovės Kinijos filosofai teigė, kad dėmesį reikėtų sutelkti ten, kur kažko nežinome ar nemokame. Jei manote, kad jūsų judesiai yra negrakštūs – pradėkite lankyti šokių būrelį. Jei manote, kad nemokate kalbų, pradėkite mokytis kinų kalbos. Tikslas yra ne tapti geresniu ar geriausiu visose šiose srityse, bet patirti savo gyvenimą kaip nuolatinį srautą – iš tikrųjų jį gyventi.
NEPRAKTIKUOKITE DĖMESINGUMO – ELKITĖS
Apie sąmoningumą girdime visą laiką. Esą būtent jis padės pasiekti taiką ir ramybę greitai besikeičiančiame gyvenime. Saviugdos seminarai, asmeninio augimo mokymai yra vienas iš standartinių įrankių produktyvumui ir efektyvumui padidinti.
Budizmas suponuoja nukrypimą nuo „aš“. Konfucijiečių savęs tobulinimo idėja yra apie ką kita. Tai yra sąveika su pasauliu ir savęs lavinimas per šią sąveiką, per kiekvieną naują susitikimą, kiekvieną patirtį. Konfucianizmas palaiko idėją imtis veiksmų, tam, kad būtų geriau.
NESIRINKITE SAVO KELIO, KURKITE JĮ
Šiuolaikinis pasaulis mums atrodo kaip laisvės erdvė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip gyventi. Tačiau dažnai mes patys ribojame savo galimybes, laikydamiesi įprastų maršrutų ir pasikliaudami nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis, kurios buvo nustatytos dar prieš mums gimstant. Bet jei norime pasiekti pasisekimo, turime būti pasirengę išeiti iš praminto kelio. Gal net pasiklysti.
Knygoje „Tao Te Ching“ sakoma: „Kelias, kurį galima įveikti (tam tikru būdu), nėra tikras kelias“. Jei tikite, kad galite gyventi savo gyvenimą laikydamiesi plano, kurį kartą ir visiems laikams išdėstėte, galite nusivilti.
Mes esame sudėtingi padarai, ir mūsų norai nuolat traukia mus į skirtingas puses. Jei tai atpažinsime ir nuolat studijuosime, ką mums suteikia ta ar kita patirtis, išmoksime geriau suprasti save ir labiau reaguoti į išorinius pokyčius. Nuolat derindami save kaip jautrų įrenginį, galime tapti atviresni ir tuo pačiu atsparesni gyvenimo smūgiams.
Taip pat skaitykite: