Vaizdas Lenkijos parduotuvėse pastaruoju metu kartojasi vis dažniau – lietuviški numeriai automobilių aikštelėse, trumpi sustojimai ir pirkėjai, kurie į vežimėlį deda ne dešimtis prekių, o vieną konkretų produktą. Lietuviai vėl plūsta apsipirkti pas kaimynus, tačiau šįkart kelionės tikslas – ne degalai ir ne pilni savaitės krepšiai. Jie perka sviestą. Ir perka jį urmu.
Pastarosiomis savaitėmis kainų tema Lietuvoje tapo itin jautri. Po Naujųjų metų padidėję akcizai degalams ne tik kilstelėjo benzino ir dyzelino kainas, bet ir paskatino vairuotojus ieškoti pigesnių alternatyvų už sienos. Kaip jau anksčiau fiksuota, dalis srauto nukrypo į Lenkijos degalines. Dabar tas pats scenarijus kartojasi ir maisto prekių sektoriuje.
Lietuvos pirkėjų dėmesio centre atsidūrė sviestas – produktas, kuris kasdienėje virtuvėje yra būtinybė, o kainų skirtumas tapo sunkiai ignoruojamas. Lietuvos parduotuvėse sausio pabaigoje sviesto pakelis kainavo apie 3,5 euro. Tuo metu Lenkijoje tokį patį produktą galima rasti už maždaug 1-1,5 EUR, o akcijų metu – dar pigiau. Skirtumas toks ryškus, kad net trumpa kelionė per sieną daugeliui tampa finansiškai prasminga.
„Žmonės kraipo galvas ir laukia akcijų“
TV3 fiksuoja, kad vietinėse parduotuvėse sviesto skyrius tapo tarsi laukimo zona. Pirkėjai nebeskubėdami eina pro lentynas, žvilgčioja į kainas ir tikisi nuolaidų. Dalis jų atvirai pripažįsta, kad 3–3,5 euro už sviesto pakelį jiems atrodo per daug, ypač matant, kokios kainos siūlomos kaimyninėse šalyse.
Socialiniuose tinkluose ir specialiose grupėse, skirtose apsiperkantiems Lenkijoje, lietuviai jau nebeslepia – sviestas perkamas dėžėmis. Diskusijose dalijamasi kainomis, akcijomis, konkrečių parduotuvių pavadinimais ir stebimasi, kaip tas pats produktas gali kainuoti kelis kartus pigiau vos už kelių dešimčių kilometrų.
Perteklinis sviestas Europoje, bet ne Lietuvoje
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad situacija dar labiau glumina žvelgiant į platesnį kontekstą. Pasak ekspertų, Europos rinkoje susiformavo sviesto perteklius, kurį lėmė kritusi paklausa ir tarptautiniai prekybos ribojimai. Ūkininkams žaliavinio pieno kainos smarkiai sumažėjo, tačiau galutinė kaina parduotuvių lentynose Lietuvoje išlieka aukšta.
Žemės ūkio sektoriaus atstovai neslepia nuostabos – jų teigimu, logiška būtų matyti kainų kritimą ir prekybos tinkluose. Tačiau to kol kas nevyksta. Dalį atsakomybės prekybininkai perkelia perdirbėjams, kurie, anot jų, neskuba mažinti kainų, siekdami išlaikyti didesnius pelnus.
Tuo metu kai kurie prekybos tinklai jau pradeda reaguoti. Pavyzdžiui, Norfa atstovai yra užsiminę apie dažnesnes sviesto akcijas, tačiau tai kol kas nepakeitė bendros tendencijos – pirkėjai balsuoja ne kantrybe, o automobilio raktu.
Vienas produktas – aiškus signalas
Tai, kad žmonės važiuoja į Lenkiją pirkti ne viso krepšio, o vieno konkretaus produkto, ekonomistų akimis yra aiškus signalas. Kai net bazinė prekė tampa per brangi vietinėje rinkoje, vartotojas pradeda ieškoti alternatyvų, net jei tam reikia kirsti sieną. Tokie sprendimai reiškia ne tik pinigus, paliekamus kitos šalies parduotuvėse, bet ir vis didėjantį nepasitikėjimą kainodara Lietuvoje.
Kol valdžia ir verslas diskutuoja apie akcizus, derybas ir priežastis, lietuviai jau padarė savo išvadą. Jei sviestas kainuoja per daug – jis bus perkamas ten, kur pigiau. Net jei dėl vieno produkto tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų.
Šaltinis: https://biznes.interia.pl/finanse/news-litwini-ruszyli-do-polskich-sklepow-wykupuja-hurtem-jeden-ar,nId,22594988
