20 metų patirtį turintis santechnikas aptiko klaidą: štai kaip iš tikrųjų valyti vamzdžius

Lėtai nubėgantis vanduo kriauklėje dažniausiai prasideda tyliai. Iš pradžių atrodo, kad nieko baisaus: vanduo dar nubėga, tik šiek tiek lėčiau. Paskui atsiranda nemalonus kvapas, aplink groteles ima kauptis apnašos, o vieną rytą kriauklė jau stovi pilna vandens. Tada žmonės dažnai daro tą pačią klaidą – griebia stipriausią parduotuvėje rastą vamzdžių valiklį ir pila jo tiek, kiek telpa.

Patyrę santechnikai sako, kad būtent čia dažnai ir prasideda antroji problema. Agresyvios granulės ar geliai gali padėti, bet naudojami per dažnai arba neteisingai jie kenkia gumoms, sifonui, seniems vamzdžiams ir net gali skleisti pavojingus garus. Lengviems užsikimšimams bei kvapams dažnai užtenka paprastesnio būdo, kurio tikslas nėra „išdeginti“ vamzdį, o atlaisvinti riebalų, muilo ir smulkių nešvarumų sluoksnį.

Pirmiausia supraskite, kas užkemša vamzdžius

Virtuvėje didžiausias priešas yra riebalai. Jie atrodo nekalti, kai nubėga su karštu vandeniu, tačiau vamzdyje greitai atvėsta, limpa prie sienelių ir pamažu gaudo viską, kas prateka kartu: maisto trupinius, kavos tirščius, miltų likučius, padažus. Vonioje dažniausiai kaupiasi muilo apnašos, plaukai, odos priežiūros priemonės ir kalkės. Taip sluoksnis po sluoksnio susidaro kamštis.

Būtent todėl vien vandens praleidimas ne visada padeda. Jei vamzdyje jau yra lipni riebalų plėvelė, ji niekur nedingsta. Ji tik laukia kito karto. Todėl profilaktinis valymas kartais būna veiksmingesnis nei panika tada, kai vanduo jau visai nebeteka.

Vis dėlto reikia būti sąžiningiems: soda su actu nėra stebuklinga priemonė rimtam kamščiui. Jei vamzdyje susispaudęs plaukų gumulas, įkritęs svetimkūnis ar sifonas pilnas purvo, teks jį ardyti arba naudoti mechaninį valymą. Tačiau nuo kvapo, šviežių apnašų ir lėtesnio nutekėjimo šis būdas gali padėti.

Kaip saugiai išvalyti kriauklę namuose

Pirmiausia iš kriauklės pašalinkite stovintį vandenį, jei jo yra daug. Kuo mažiau vandens liks prie nutekėjimo angos, tuo geriau priemonės pasieks sifoną. Į angą suberkite 3 kupinus valgomuosius šaukštus sodos. Jei grotelės siauros, galima naudoti sausą piltuvėlį arba popieriaus kūgį, kad soda patektų giliau, o ne liktų ant paviršiaus.

Tada lėtai supilkite stiklinę 9 proc. acto. Mišinys pradės šnypšti ir putoti. Tai normali reakcija, kuri padeda pajudinti dalį apnašų ir sumažinti kvapą. Nutekėjimo angą galima pridengti kamščiu arba drėgna šluoste, bet nereikia jos sandariai užspausti taip, kad susidarytų pavojingas slėgis. Užtenka palikti mišinį veikti apie 15–20 minučių.

Po to vamzdį reikia gerai praplauti karštu vandeniu. Virtuvėje, kur kaupiasi riebalai, karštas vanduo ypač svarbus, nes jis padeda nuplauti suminkštėjusias apnašas. Jei vamzdžiai seni, plastikiniai ar nesate tikri dėl jų būklės, geriau nepilti staigaus verdančio vandens srauto. Saugiau naudoti labai karštą vandenį iš čiaupo arba pilti vandenį lėtai, ne vienu smūgiu.

Ko jokiu būdu nereikėtų daryti

Didžiausia klaida – maišyti skirtingas chemines priemones. Jei prieš tai pylėte parduotuvinį vamzdžių valiklį, nepilkite acto, baliklio, sodos ar kitų mišinių iš karto po jo. Kai kurios priemonės gali sureaguoti tarpusavyje ir išskirti pavojingus garus. Tokiu atveju geriau gausiai praplauti vandeniu, išvėdinti patalpą ir tik vėliau imtis kito metodo.

Kita klaida – naudoti per daug sodos, acto ar druskos tikintis stipresnio efekto. Vamzdžiams tai nebūtinai padės, o kriauklėje gali likti nuosėdų. Jei vanduo po vieno karto nubėga tik šiek tiek geriau, procedūrą galima pakartoti kitą dieną, bet jei pokyčio nėra, problema greičiausiai gilesnė.

Taip pat nereikėtų į kriauklę pilti aliejaus, kavos tirščių, sriubos riebalų ar miltų tešlos likučių. Net jei atrodo, kad viskas gražiai nubėgo, vamzdyje tai gali virsti lipnia mase. Paprastas sietelis kriauklėje dažnai išgelbsti daugiau nervų nei brangiausias valiklis.

Kada jau reikia kviesti santechniką

Jei vanduo visiškai nebeteka, iš vamzdžio kyla burbuliavimas, nemalonus kvapas grįžta po kelių dienų arba problema kartojasi keliose vietose vienu metu, naminių priemonių gali neužtekti. Tai gali reikšti, kad užsikimšimas yra ne tik sifone, bet ir giliau vamzdyne. Tokiu atveju bandymas vis pilti chemiją gali tik atidėti neišvengiamą remontą.

Geriausia profilaktika – kartą per kelias savaites praplauti virtuvės kriauklę karštu vandeniu, naudoti sietelį, nepalikti riebalų vamzdyje ir laiku išvalyti sifoną. Soda su actu gali būti naudinga kaip lengva pagalbinė priemonė, bet ne kaip vienintelis ginklas prieš rimtą kamštį.

Trumpai tariant, vamzdžius reikia ne bausti stipria chemija, o prižiūrėti reguliariai. Tada vanduo nubėga greičiau, kvapai negrįžta, o santechniko numerio telefone prireikia daug rečiau.