Kiek elektros sunaudoja oras–oras siurblys: nuo ko priklauso sąskaita ir kaip ją tiksliai įvertinti

„Atrodo, siurblys dirba visą vakarą – ar sąskaita vėl bus kosminė?“ Toks klausimas namuose dažniausiai nuskamba tada, kai už lango spusteli šaltis, o vidinis oras–oras šilumos siurblio blokas ima ūžti dažniau nei įprastai. Vieni žiūri į programėlę ir nervinasi dėl kiekvieno kilovato, kiti sąskaitos sulaukia tik mėnesio pabaigoje ir tada bando suprasti, kur dingo elektra.

Vieno visiems tinkančio skaičiaus nėra. Tas pats įrenginys rudenį gali suvartoti palyginti nedaug elektros, o per kelių dienų speigą – kelis kartus daugiau. Svarbiausia nepainioti šilumos, kurią siurblys atiduoda į kambarį, su elektra, kurią jis paima iš tinklo: būtent už pastarąją ir mokame.

Sąskaitą lemia ne vien lipdukas ant įrenginio ar pardavėjo nurodyta galia. Ją kuria visas namų paveikslas – lauko temperatūra, būsto sandarumas, pasirinkta kambario temperatūra, šildomas plotas ir net tai, ar šiltas oras gali laisvai pasiekti tolesnius kambarius. Todėl tiksliausias atsakymas prasideda ne nuo spėjimo, o nuo kelių paprastų duomenų.

Ant dėžutės nurodyta galia dar nepasako, kiek mokėsite

Oras–oras siurblio aprašyme dažnai matoma kelių kilovatų galia gali suklaidinti. Dažniausiai ji nurodo šildymo galią – kiek šilumos įrenginys tam tikromis sąlygomis gali atiduoti į patalpą. Tačiau elektros jis sunaudoja mažiau, nes šilumą ne vien pagamina, bet ir paima iš lauko oro bei perkelia į vidų.

Čia svarbus COP rodiklis – santykis tarp pagamintos šilumos ir suvartotos elektros konkrečiu momentu. Jei siurblys, sunaudojęs 1 kWh elektros, į namus perduoda 3 kWh šilumos, jo COP yra 3. Sezoninį vaizdą geriau apibūdina SCOP: jis parodo vidutinį efektyvumą per visą šildymo sezoną, kai lauke būna ir pliusas, ir šlapdriba, ir rimtesnis šaltis.

Tačiau rodikliai kataloge matuojami apibrėžtomis sąlygomis, o namai retai būna laboratorija. Kai lauke švelnu, siurbliui lengva palaikyti šilumą ir jo sąnaudos mažesnės. Temperatūrai krentant, iš lauko oro paimti šilumą sunkėja, įrenginys dirba intensyviau, periodiškai atitirpina lauko bloką, todėl vienai šilumos kilovatvalandei reikia daugiau elektros.

Vienas vakaras namuose parodo, kur dingsta kilovatvalandės

Vakare šeima grįžta iš darbų, uždaro duris į kambarius, pakelia nustatymą nuo 20 iki 23 laipsnių ir įjungia stipresnį ventiliatoriaus režimą. Svetainėje greitai jauku, bet miegamuosiuose vis tiek vėsiau, todėl ten atsiranda elektrinis šildytuvas. Atrodo, kad veikia vienas ekonomiškas siurblys, nors iš tiesų elektra tuo metu maitina kelis šilumos šaltinius.

Oras–oras sistema geriausiai jaučiasi, kai gali ramiai ir tolygiai palaikyti nustatytą temperatūrą. Jei ji nuolat išjungiama, o grįžus namo prašoma greitai sušildyti atvėsusias patalpas, apkrova tampa didesnė. Tas pats nutinka, kai šiltas oras sustoja už uždarų durų, prie sunkių užuolaidų ar baldų, užstojančių srautą.

Didelę įtaką daro ir pats pastatas. Nesandarus senesnis būstas, šaltos grindys, vėjo perpučiami tarpai ar prastai izoliuota palėpė reiškia, kad šiluma nuolat išeina lauk. Tuomet siurblys nėra „ėdrus“ savaime – jis tiesiog bando kompensuoti pastato šilumos nuostolius. Žmogus dažnai pyksta dėl įrenginio, nors tikroji sąskaitos priežastis slepiasi languose, sienose ar nesutvarkytoje ventiliacijoje.

Kiek elektros sunaudoja oras–oras siurblys: nuo ko priklauso sąskaita ir kaip ją tiksliai įvertintiNuotrauka: Unsplash / Clay Banks

Sąnaudas skirtingai jaučia ir senjoras, ir šeima su vaikais

Senjorui, kuris daug laiko praleidžia namuose, svarbi stabili šiluma visą dieną. Jam gali būti patogiau laikyti pastovią, ne per aukštą temperatūrą, o ne kelis kartus per parą smarkiai ją keisti. Šeimai su mažais vaikais dažniau reikia šiltesnių atskirų kambarių, todėl vien svetainėje kabantis siurblys ne visada išsprendžia viso būsto šildymą.

Dirbantys žmonės neretai susigundo išjungti šildymą visai dienai, kad „nesuktų skaitiklio“. Kartais tai pasiteisina, ypač gerai apšiltintame būste ir esant nešaltam orui. Tačiau namams stipriai atvėsus vakare tenka kompensuoti ne tik orą kambaryje, bet ir atšalusias sienas, grindis, baldus, todėl laukiamas sutaupymas gali būti mažesnis, nei atrodė.

Mažesnių miestų ar sodybų gyventojams aktualus ir kitas dalykas – siurblys dažnai tampa pagrindiniu, o ne papildomu šilumos šaltiniu. Tokiu atveju verta turėti atsarginį sprendimą itin šaltoms dienoms ir suprasti savo įrenginio ribas. Nė vienas šilumos šaltinis nėra stebuklas, jei iš jo tikimasi apšildyti didelį, suskaidytą ir šilumą prarandantį būstą taip, tarsi tai būtų mažas atvirų erdvių butas.

Kaip savo sąskaitą apskaičiuoti be spėlionių

Tiksliausias būdas – atskirai pamatuoti paties siurblio elektros suvartojimą. Tam tinka elektriko įrengtas elektros skaitiklis siurblio linijoje arba gamintojo programėlės duomenys, jei ji rodo būtent suvartotą elektros energiją, o ne vien pagamintos šilumos įvertį. Užrašius rodmenis tuo pačiu metu kelias savaites, greitai pasimato skirtumas tarp šiltesnių ir šaltesnių dienų.

Skaičiavimas paprastas: per laikotarpį suvartotas kilovatvalandes reikia padauginti iš savo galutinės vienos kilovatvalandės kainos. Į ją įtraukite ne tik tiekėjo tarifą, bet ir visą kainą, kurią faktiškai mokate pagal pasirinktą planą. Jei siurblys per mėnesį suvartojo 300 kWh, o jūsų galutinė kWh kaina yra 0,25 euro, šio įrenginio elektra tam mėnesiui kainuotų apie 75 eurus.

Jeigu atskiro matavimo nėra, galima pradėti nuo įrenginio programėlės arba bendro namų skaitiklio: kelioms panašioms dienoms išjunkite kitus didelius elektros vartotojus tiek, kiek saugu ir praktiška, ir palyginkite rodmenis. Dar patikimiau – stebėti ne vieną parą, o visą mėnesį, pasižymint vidutinę lauko temperatūrą ir tai, ar namuose buvo naudojamas papildomas šildymas. Verslui ir montuotojams tai taip pat svarbi pamoka: žmogui neužtenka išgirsti, kad siurblys ekonomiškas – jis turi aiškiai suprasti, kokiomis sąlygomis toks jis bus jo namuose.

Oras–oras siurblys sąskaitos neparašo vienas: ją kartu sukuria oras už lango, namo būklė ir mūsų įpročiai viduje. Kai sąnaudos pamatuotos, o ne nuspėtos iš garso ar nerimo, šis įrenginys nustoja būti paslaptingu elektros rijiku ir tampa tuo, kuo turi būti – valdomu namų šilumos šaltiniu.