Sportbačiai po treniruotės kartais pasako daugiau nei pats žmogus norėtų. Atrodo, tik pabėgiojai, pasportavai ar visą dieną praleidai ant kojų, o vakare batai jau skleidžia tokį „gyvenimo aromatą“, kad norisi juos palikti balkone iki kitos savaitės.
Ir čia daug kas griebiasi batų dezodorantų. Purški, kvėpini, tikiesi stebuklo. Bet dažnai gauni ne švaros kvapą, o keistą mišinį: šiek tiek „gaivos“, šiek tiek prakaito ir dar truputį chemijos. Kitaip tariant, ne sprendimas, o kvepiantis pleistras ant problemos.
Yra paprastesnis triukas. Be brangių purškalų, be agresyvaus kvapo ir be ceremonijų. Reikės tik senų švarių kojinių ir kelių dalykų, kuriuos daugelis lietuvių jau turi virtuvėje.
Kojinė, kuri daro daugiau nei pusė dezodorantų
Triuko esmė labai paprasta: švari kojinė paverčiama mažu kvapų gaudytoju. Į ją beriama tai, kas sugeria drėgmę ir neutralizuoja nemalonų kvapą.
Tinka:
- valgomoji soda;
- kukurūzų krakmolas;
- druska;
- maltos kavos likučiai;
- sausa arbata;
- džiovintos apelsino ar citrinos žievelės.
Viskas daroma elementariai: į kojinę įberiate kelis šaukštus pasirinkto mišinio, užrišate mazgą arba sutvirtinate gumyte ir įdedate į sportbatį nakčiai.
Ryte batai nebus tarsi ką tik iš parduotuvės, jei prieš tai juose prabėgote pusę gyvenimo, bet kvapas tikrai taps kur kas švelnesnis. O jei tai darysite reguliariai, sportbačiai nebesukaups tos baisios „senų treniruočių istorijos“.
Kodėl purškalai dažnai tik apsimeta, kad padeda?
Batų kvapas atsiranda ne šiaip sau. Jį sukuria drėgmė, prakaitas ir bakterijos, kurios labai mėgsta šiltą, uždarą aplinką. Sportbačiai po treniruotės joms yra beveik kaip SPA centras.
Purškalai dažnai tik užmaskuoja kvapą. Kvapas trumpam dingsta, bet drėgmė lieka, bakterijos lieka, problema lieka. Po kelių valandų viskas grįžta – tik dar su dezodoranto prieskoniu.
Kojinių triukas veikia kitaip. Jis ne bando „užrėkti“ smarvę, o paima iš batų tai, ko bakterijoms labiausiai reikia – drėgmę.
Soda padeda neutralizuoti kvapus, krakmolas ir druska traukia drėgmę, o kava, arbata ar citrusų žievelės suteikia lengvą, natūralų aromatą. Ne tokį, nuo kurio apsisuka galva, o tokį, kuris tiesiog leidžia vėl normaliai įkišti nosį prie bato be gyvenimo permąstymo.
Lietuviškas variantas: viskas iš virtuvės spintelės
Didžiausias šio metodo privalumas tas, kad nereikia pirkti nieko mandro. Lietuviškuose namuose soda dažnai guli kažkur prie miltų, druska – savaime aišku, kava – beveik šventas reikalas, o citrusų žieveles galima pasidžiovinti ant radiatoriaus ar palangės.
Paprastas mišinys sportbačiams gali atrodyti taip:
2 šaukštai sodos + 1 šaukštas krakmolo + šiek tiek maltos kavos arba sausos arbatos.
Viską suberi į kojinę, užriši ir dedi į batą. Kitai porai – tas pats.
Jeigu batai ypač „kalba“, galima naudoti stipresnį variantą: soda, druska ir šiek tiek aktyvintos anglies. Tik anglį geriau laikyti gilesniame kojinės sluoksnyje arba naudoti tankesnį audinį, kad juodos dulkės nepabirtų į bato vidų.
Svarbu ne tik ką beri, bet ir į kokią kojinę
Čia nereikia prabangių kojinių, bet ir skylėta pensininkė iš stalčiaus netiks. Geriausia rinktis tankesnę medvilninę kojinę, kuri praleidžia orą, bet neišleidžia smulkių miltelių.
Jeigu audinys per plonas, soda ar kava gali byrėti į batą. Tada turėsite ne gaivesnius sportbačius, o rytinį ritualą su siurbliu.
Patogu turėti dvi poras tokių „kvapų gaudyklių“: vieną naudoti, kitą pravėdinti. Mišinį galima pakeisti kas kelias savaites arba tada, kai pajuntate, kad jis jau nebedaro stebuklų.
Kada šis triukas ypač praverčia?
Šitas metodas puikiai tinka ne tik sportbačiams. Jį galima naudoti:
- bėgimo bateliams;
- futbolo ar krepšinio batams;
- darbo batams;
- žieminiams auliniams;
- vaikų sportiniams batams po kūno kultūros;
- kelioniniams batams, kai nėra galimybės jų normaliai išdžiovinti.
Ypač gerai jis veikia tada, kai batai nėra visiškai permirkę. Jeigu sportbačiai šlapi po lietaus, pirmiausia juos reikia išdžiovinti, išimti vidpadžius, pravėdinti, o tik tada dėti kojinių maišelius.
Maža gudrybė, kuri taupo pinigus ir nervus
Batų dezodorantai kainuoja, baigiasi ir ne visada iš tikrųjų padeda. O čia viskas paprasta: sena kojinė, šaukštas sodos, šiek tiek kavos, naktis – ir batai jau nebeatrodo kaip biologinis eksperimentas prieškambaryje.
Svarbiausia – naudoti šį triuką reguliariai. Ne tada, kai kvapas jau verčia atidaryti langus, o po treniruotės, po ilgos dienos ar tada, kai batai buvo avimi nuo ryto iki vakaro.
Sportbačiai mėgsta sausumą. Kojos mėgsta švarą. O nosis mėgsta, kai prieškambaris nekvepia vakar dienos prakaitu.
Kartais geriausias sprendimas nėra brangus purškalas iš parduotuvės. Kartais tai tiesiog sena gera kojinė, kuri pagaliau gavo antrą gyvenimą.
