Dušo užuolaidą daugelis plauna per vėlai: viena klaida vonioje greitai prišaukia pelėsį

Dušo užuolaida yra vienas tų daiktų, kuriuos matome kasdien, bet dažnai pastebime tik tada, kai jau būna per vėlu. Iš pradžių atsiranda vos juntamas priplėkęs kvapas, tada apačioje pasimato pilkšvas apnašų ruožas, o galiausiai – tamsios dėmės, kurių paprastu perbraukimu jau nebenusivalysi. Ir tada žmogus nustemba: juk čia tik užuolaida, ji nuolat būna su vandeniu, tai kodėl taip greitai apsinešė?

Būtent čia ir slypi problema. Dušo užuolaida kiekvieną dieną gauna vandens, muilo, šampūno, kūno prausiklio, kalkių iš vandens ir drėgmės dozę. Jei po maudynių ji lieka suglamžyta viename kampe, vanduo užsilaiko raukšlėse, o apačia ilgai džiūsta. Vonios kambaryje, kur ir taip šilta bei drėgna, tai tampa puikia vieta pelėsiui ir nemaloniam kvapui atsirasti.

Nešvarumai kaupiasi ten, kur mažiausiai žiūrime

Labiausiai kenčia ne visa užuolaida, o jos apačia. Ji dažnai liečiasi prie vonios ar dušo padėklo, būna ilgiausiai šlapia ir surenka viską, kas nuteka žemyn: muilo likučius, odos riebalus, šampūno pėdsakus, kalkes ir dulkes. Iš viršaus užuolaida gali atrodyti visai švari, bet jos kraštas apačioje jau gali būti lipnus, pilkšvas arba pradėjęs skleisti priplėkusį kvapą.

Todėl nereikėtų laukti, kol pamatysite aiškias juodas dėmes. Jei jos jau atsirado, vadinasi, nešvarumai spėjo įsitvirtinti. Kur kas paprasčiau užuolaidą prižiūrėti reguliariai, kol ji dar atrodo „beveik švari“. Tai tas pats kaip su vonios plytelių siūlėmis: jeigu plaunate dažnai, užtenka kelių minučių, bet jei paliekate mėnesiams, tada prasideda ilgas šveitimas ir nusivylimas.

Kaip dažnai reikia plauti dušo užuolaidą?

Geriausia taisyklė paprasta: dušo užuolaidą verta kruopščiau išplauti maždaug kartą per mėnesį. Jei namuose gyvena keli žmonės, dušas naudojamas kasdien po kelis kartus, o vonioje prasta ventiliacija, valyti gali tekti ir dažniau. Tokiu atveju užuolaidos apačią verta apžiūrėti kas savaitę – ne dėl perfekcionizmo, o dėl labai praktiškos priežasties: kuo anksčiau pastebėsite apnašas, tuo lengviau jas pašalinsite.

Jei dušu naudojatės retai, vonia gerai vėdinama, o užuolaida po kiekvieno karto greitai išdžiūsta, užteks stebėti jos būklę. Čia nėra vienos datos, kuri tiktų visiems. Svarbiausia žiūrėti ne į kalendorių, o į kvapą, spalvą, apnašas ir tai, ar medžiaga po maudynių iš tikrųjų spėja išdžiūti.

Vienas įprotis po dušo labai daug pakeičia

Po maudynių neužtenka tiesiog išlipti iš dušo ir palikti viską taip, kaip yra. Geriausia užuolaidą išskleisti per visą ilgį, kad ji nebūtų sugrūsta į vieną šoną. Kai ji lieka susiraukšlėjusi, vanduo kaupiasi klostėse, o tos vietos džiūsta lėčiausiai. Būtent ten dažniausiai ir prasideda nemalonus kvapas.

Taip pat verta įjungti ventiliatorių arba bent trumpam praverti duris. Jei vonioje yra langas, dar geriau – kelių minučių vėdinimas po dušo daro didelį skirtumą. Jeigu užuolaidos apačia guli vandenyje arba prilimpa prie vonios krašto, ją reikėtų pataisyti taip, kad galėtų laisvai nuvarvėti ir išdžiūti. Tai smulkmena, bet būtent tokios smulkmenos nulemia, ar po mėnesio turėsite švarią užuolaidą, ar kovosite su pelėsiu.

Ar galima dušo užuolaidą skalbti skalbimo mašinoje?

Pirmiausia reikėtų pažiūrėti etiketę. Dalis tekstilinių ir net kai kurios plastikinės dušo užuolaidos gali būti skalbiamos skalbimo mašinoje, tačiau ne visos. Jei gamintojas tai leidžia, rinkitės švelnią programą, ne per aukštą temperatūrą ir įprastą skalbiklį, tinkantį konkrečiai medžiagai.

Po skalbimo užuolaidą reikia ne džiovinti karštyje, o pakabinti ir leisti jai natūraliai išdžiūti. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su plastikinėmis užuolaidomis – per aukšta temperatūra gali jas deformuoti, suminkštinti ar sugadinti paviršių. Jei etiketėje parašyta, kad skalbti negalima, geriau nerizikuoti ir plauti rankomis.

Rankiniam valymui dažniausiai užtenka šilto vandens, minkštos šluostės ar kempinės ir švelnaus valiklio. Ypatingą dėmesį skirkite apatiniam kraštui, nes ten susikaupia daugiausia nešvarumų. Po valymo priemonę reikia gerai nuplauti, o užuolaidą išskleisti ir palikti visiškai išdžiūti.

Actas padeda, bet jis nėra stebuklas

Daugelis vonioje mėgsta naudoti actą, ir jis tikrai gali padėti kovoti su kai kuriomis kalkių apnašomis. Tačiau nereikėtų manyti, kad actas išspręs viską. Jis nepakeičia reguliaraus plovimo, ne visada pašalina įsisenėjusį pelėsį ir ne kiekvienai medžiagai tinka. Kai kurios užuolaidos turi specialų paviršiaus sluoksnį, kurį netinkamos priemonės gali pažeisti.

Svarbiausia – niekada nemaišyti acto su priemonėmis, kuriose yra chloro. Tai pavojinga, nes gali išsiskirti sveikatai kenksmingi garai. Jei naudojate valiklį nuo pelėsio ar stipresnę buitinę chemiją, laikykitės instrukcijų ir geriau pirmiausia išbandykite priemonę mažame, mažiau matomame užuolaidos plote.

Kada užuolaidą jau geriau pakeisti?

Dušo užuolaidos nereikia mesti vien todėl, kad praėjo keli mėnesiai. Jei ji dar sveika, gerai sulaiko vandenį, išsiplauna ir po dušo normaliai išdžiūsta, ją galima naudoti toliau. Tačiau yra atvejų, kai valymas jau nebeturi prasmės.

Naują užuolaidą verta pirkti, jei senoji suplyšo, tapo lipni, labai sukietėjo, pradėjo skleisti kvapą, kuris neišnyksta net po plovimo, arba ant jos nuolat grįžta pelėsis. Tokiu atveju tai jau ne tik estetikos klausimas. Vonios kambaryje turėtų būti švaru ir gaivu, o ne taip, kad po kiekvieno dušo ore liktų priplėkęs kvapas.

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų problemos galima išvengti be jokios sudėtingos rutinos. Kartą per mėnesį išplauti, po dušo išskleisti, leisti išdžiūti ir nepamiršti apatinio krašto – tiek dažniausiai pakanka, kad dušo užuolaida ilgai atrodytų tvarkingai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!